IP/09/182
Briuselis, 2009 m. sausio 29 d.
Nepaisydamos 2008 m. liepos mėn. joms išsiųsto oficialaus pranešimo, kai kurios valstybės narės Komisijai dar nepranešė, kad visiškai perkėlė šią direktyvą į nacionalinę teisę. Todėl Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Belgiją, Bulgariją, Kiprą, Čekiją, Suomiją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Lenkiją, Portugaliją, Rumuniją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę etapą.
Direktyva nustatoma sistema, kuria naudodamosi valstybės narės gali sukurti viso ūkio energijos vartojimo efektyvumo verslo aplinką ir infrastruktūrą. Direktyva taikoma pastatams, transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriams. Ja taip pat sudaromos sąlygos plėtoti ir skatinti energetikos paslaugų rinką, užtikrinti kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir taip spręsti šiuos klausimus: energijos skirstymo įmonių funkcijų, energijos taupymo finansavimo, pavyzdinio viešojo sektoriaus vaidmens ir informacijos prieinamumo.
Valstybių narių politiniu lygmeniu prisiimtą įsipareigojimą didinti energijos vartojimo efektyvumą būtina patvirtinti nacionalinėmis teisinėmis priemonėmis.
[1] 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB.