Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/09/ 1510

Briuselis, 2009 m. spalio 14 d.

Viešųjų finansų tvarumas – ateities uždavinys ir būtina tvaraus ekonomikos atgaivinimo sąlyga

Pastaraisiais metais ES fiskalinės politikos formuotojų pastangos buvo skubiai ir sėkmingai sutelktos į bendrą tikslą – išjudinti ekonomiką iš nuosmukio. Imantis diskrecinių ir nustatytų fiskalinių skatinamųjų priemonių, pavyko sušvelninti ekonominės veiklos nuosmukio padarinius ir paskatinti pastaruoju metu prasidedantį atsigavimą. Tačiau dėl to pablogėjo valstybių sąskaitų būklė, kurią, be kita ko, neigiamai veikia prognozuojami demografiniai pokyčiai senėjant visuomenei. Todėl, kaip teigiama Komisijos komunikate dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas tampa dideliu uždaviniu. Vyriausybės turi ir toliau remti ekonomiką ir užtikrinti, kad prasidedantis atsigavimas nebūtų nuslopintas. Tačiau laikas pradėti planuoti konsolidavimo strategijas ir įvertinti, kaip krizė paveikė tvarumo sąlygas.

„Veiksmai ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui užtikrinti – viena iš pagrindinių krizės įveikimo strategijos varomųjų jėgų, – sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia. – Turime ir toliau remti ekonomikos atsigavimo procesą, tačiau labai pablogėjus viešųjų finansų būklei priemonės, skirtos pasitikėjimui ir paklausai didinti, bus veiksmingos tik tuomet, jei rinka ir visuomenė supras, kad jos laikinos ir suderinamos su ilgalaikio tvarumo tikslu. Parengę aiškias pokrizinio laikotarpio strategijas, padidinsime paramos priemonių efektyvumą trumpuoju laikotarpiu ir sudarysime sąlygas tvariam ir subalansuotam ekonomikos augimui ateityje.“

Šiandien paskelbtame komunikate ir prie jo pridėtoje 2009 m. tvarumo ataskaitoje atsižvelgiant į krizės poveikį įvertinamas ES viešųjų finansų tvarumas.

Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas – visų ES šalių problema, nors jos mastas valstybėse narėse labai skiriasi. Remiantis išsamiais rodikliais ir jautrumo analize, komunikate ir techninėje ataskaitoje bendrai įvertinama skirtingų valstybių narių finansų tvarumui gresianti rizika. Dėl ekonomikos krizės tvarumo atotrūkis padidėjo daugelyje šalių, ir kai kurios iš jų dabar priskirtos didesnės ilgalaikės rizikos kategorijai.

ES šalių vyriausybės, laikydamosi 2001 m. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos nustatytos strategijos, per pastarąjį dešimtmetį padarė pažangą spręsdamos visuomenės senėjimo problemą. 2007 m. pasiekta geriausia bendra biudžeto būklė per 30 metų: visos ES biudžeto deficitas tebuvo 0,8 %. Daugeliui valstybių narių tai suteikė veiksmų laisvę, būtiną ekonomikai paremti krizės laikotarpiu. Užimtumo lygis padidėjo, ir tam tikrose kategorijose – visų pirma vyresnio amžiaus darbuotojų ir moterų – pasiekė Lisabonos strategijoje nustatytą siektiną ribą. Kai kuriose šalyse pensijų reformos taip pat padėjo išsaugoti pensijų sistemas ateities kartoms, nes tos sistemos tapo tvaresnės.

Nors prasidėjus krizei pažangos tendencija iš dalies pakrypo priešinga linkme, trijų krypčių strategiją (kuria siekiama mažinti deficitą ir skolą, didinti užimtumo lygį ir vykdyti socialinės apsaugos sistemos reformas) vis dar reikia įgyvendinti. Iš pradžių valstybės galėjo rinktis, kuriuos iš atskirų komponentų įgyvendinti, tačiau dabar visi trys daugeliui ES valstybių narių yra privalomi.

Privalome bet kokia kaina užtikrinti, kad nedarbas neįsigalėtų. Todėl būtina siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir tęsti kitas struktūrines reformas, kurias įgyvendinant pavyko padidinti užimtumo lygį.

Ilgėjant gyvenimo trukmei taip pat būtina didinti faktines pensinio amžiaus ribas. Kai kurios šalys svarsto galimybę eiti šia linkme. Žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kada nors anksčiau. Nepakeitus dabartinės politikos, iki 2060 m. vidutinis iš darbo rinkos pasitraukiančių žmonių amžius ES padidės tik vienais metais – nuo 62 iki 63 metų (informacijos apie faktinį pensinį amžių žr. ataskaitos 60 p.). Tačiau numatoma, kad 62 metų amžiaus sulaukusių žmonių gyvenimo trukmė per tą patį laikotarpį padidės šešeriais metais – nuo 20,2 iki 26,2 metų.

Komisijos komunikate taip pat pabrėžiamas poreikis apsvarstyti galimybę imtis sveikatos priežiūros reformų. Kad būtų galima sumažinti neproduktyvias išlaidas ir daugiau išteklių skirti švietimui, moksliniams tyrimams ir kitiems politikos tikslams (socialiniams, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros), būtina gerinti viešųjų finansų kokybę. Vykdant fiskalinį konsolidavimą (prireikus surenkant papildomų pajamų), reikėtų atsižvelgti į paskatų poveikį, veiksmingumą ir konkurencingumą ir sutelkti dėmesį į tas priemones, kurios turi mažiausią iškraipomąjį poveikį.

Komunikate įrodoma, kad sėkminga fiskalinė ekspansija kovojant su recesija ir ilgalaikis tvarumas nėra nesuderinami.

Laikas parengti fiskalines krizės įveikimo strategijas, kuriomis būtų siekiama plataus užmojo ir realiai įgyvendinamų vidutinės trukmės laikotarpio tikslų, ir jas koordinuotai įgyvendinti, kai tik ekonomika pradės atsigauti, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies padėtį. Siekdamos paremti būtinas reformas ir padidinti fiskalinio koregavimo – kuris neišvengiamai užtruks keletą metų – patikimumą, valstybės narės taip pat turės toliau tobulinti savo biudžeto sistemas. Atliekant priežiūros procedūras pagal Stabilumo ir augimo paktą, labai aiškus ir svarbus vaidmuo turėtų tekti skolos tvarumui.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website