Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/09/141

Briuselis, 2009 m. sausio 28 d.

Klimato kaita. Komisija teikia pasiūlymų dėl Kopenhagos pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos

Europos Komisija šiandien pateikė pasiūlymų dėl naujo išsamaus ir plataus užmojo pasaulinio susitarimo, kuriuo siekiama spręsti klimato kaitos problemą, ir dėl jo finansavimo būdų. Naujasis susitarimas turėtų būti sudarytas gruodžio mėn. rengiamoje Kopenhagos JT klimato konferencijoje. Siekiant užtikrinti, kad atmosferos temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C, išsivysčiusios šalys ir daugiašalės institucijos turės skirti daug daugiau lėšų besivystančioms šalims, kad joms būtų lengviau prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo. Komisijos pasiūlymuose numatyta iki 2015 m. sukurti EPBO anglies dioksido rinką ir tarptautinių naujoviškų finansavimo šaltinių, kurie būtų susieti su šalių teršimo mastu ir finansiniu pajėgumu.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Stavras Dimas sakė: „Norint pašalinti klimato kaitos priežastis ir pasekmes, artimiausiais dešimtmečiais prireiks didelių privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijų, tačiau išlaidos toms investicijoms bus daug mažesnės nei tos, kurių susidarytų, jei klimato kaitos problema būtų palikta likimo valiai. Europos ekonomikos atgaivinimo planas ir panašios priemonės, kurių imamasi visame pasaulyje ekonominei krizei įveikti, suteikia galimybę didinti reikiamas investicijas į anglies dioksido išskyrimo mažinimu grindžiamus sprendimus, o kartu skatinti augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą. However, further financing solutions will be vital for getting agreement in Copenhagen. Šiandien priimtas komunikatas yra svarbus, nes jame pateikiamas išsamus finansavimo ir investicijų proporcingo didinimo pasiūlymų rinkinys.“

Kopenhagos tikslas

ES tikslas – užtikrinti, kad, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, visuotinis atšilimas būtų ne didesnis nei 2°C, nes esama svarių mokslinių duomenų, kad peržengus šią ribą klimato kaita taptų pavojinga.
Kopenhagos susitarimu turėtų būti nustatyti pasauliniai teršalų išmetimo mažinimo tikslai ir suformuotas pagrindas gerinti šalių gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Komunikate[1] pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip šių tikslų siekti.

Uždaviniai ir veiksmai

Kad 2°C riba nebūtų peržengta, bendras išmetamųjų teršalų kiekis turėtų nustoti didėti iki 2020 m., o po to iki 2050 m. turėtų būti sumažintas ir sudaryti mažiau nei 50 % 1990 m. kiekio. Todėl atitinkamų veiksmų turi imtis ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys.

Išsivysčiusios šalys turi imtis iniciatyvos ir iki 2020 m. savo bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti 30 %. ES parodė pavyzdį kitoms šalims – įsipareigojo išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, jeigu atitinkamai jų sumažinti sutiktų ir kitos išsivysčiusios šalys, ir jau pradėjo įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama ES išmetamųjų teršalų sumažinti 20 % (IP/08/1998). Komunikate siūloma nustatyti konkrečius parametrus, kad nacionalinių uždavinių įgyvendinimo pastangos būtų proporcingos. Visos EBPO šalys ir ES valstybės narės, šalys kandidatės ir galimos kandidatės turėtų nusistatyti teršalų išmetimo mažinimo uždavinius.

Besivystančios šalys, išskyrus pačias neturtingiausias, iki 2020 m. turėtų pasiekti, kad bendras jų išmetamų teršalų kiekis būtų 15–30 % mažesnis nei įprastai. Turėtų būti numatyta sparčiai mažinti dėl atogrąžų miškų naikinimo susidarančių teršalų išmetimą (IP/08/1543). Šios šalys turėtų įsipareigoti iki 2011 m. priimti anglies dioksido išskyrimo mažinimu grindžiamo vystymosi (angl. low-carbon development) strategijas, taikytinas visiems sektoriams, kuriuose išmetamųjų teršalų susidaro daugiausiai. Šias strategijas įvertinti ir siūlomus veiksmus suderinti su tinkama išorės parama padės įvertinti naujas tarptautinis mechanizmas.

Anglies dioksido išskyrimo mažinimu grindžiamo vystymosi finansavimas

Nepriklausomų ekspertų skaičiavimais, siekiant, kad būtų išmetama mažiau teršalų, grynas papildomas investicijas visame pasaulyje 2020 m. teks padidinti iki apytiksliai 175 mlrd. EUR per metus. Per pusę šių investicijų bus reikalingos besivystančiose šalyse. Iki 2020 m. išlaidos daugumai šiose šalyse atliekamų veiksmų bus nedidelės, o galbūt jų įgyvendinimas net atneš naudos, todėl tokie veiksmai turėtų būti finansuojami iš vietinių išteklių. Tarptautinė finansinė parama veiksmams, kuriems finansuoti šalies pajėgumų nepakanka, turėtų būti teikiama iš tokių šaltinių kaip viešojo sektoriaus lėšos ir tarptautiniai anglies dioksido kreditų mechanizmai.

Kopenhagos susitarimu taip pat turėtų būti sukurta sistema, skirta padėti šalims prisitaikyti prie neišvengiamos klimato kaitos. Turėtų būti reikalaujama, kad visos išsivysčiusios ir besivystančios šalys parengtų nacionalines strategijas. Prisitaikymo parama turėtų būti suteikta pažeidžiamiausioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms.

ES turėtų išnagrinėti galimybes suformuoti naujoviškus tarptautinio finansavimo šaltinius, grindžiamus principu „teršėjas moka“ ir siejamus su šalių finansiniu pajėgumu. Be to, ES valstybės narės galėtų skirti dalį savo būsimų pajamų iš leidimų pardavimo aukcionuose pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą besivystančioms šalims paremti.

Pasaulinė anglies dioksido rinka

ES turėtų siekti iki 2015 m. sukurti EPBO anglies dioksido rinką ir tuo tikslu ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą susieti su kitomis palyginamomis didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos sistemomis (angl. cap-and-trade systems), kad būtų sušvelninta padėtis ir sukaupta lėšų kovai su klimato kaita. Siekiant sukurti pasaulinę anglies dioksido rinką, iki 2020 m. į rinką turėtų būti įtrauktos pagrindinės sparčiai augančios ekonomikos šalys.

Reikėtų pertvarkyti Kioto protokolo ekologiško vystymosi mechanizmą. Pažengusiose besivystančiose šalyse ir labai konkurencinguose ūkio sektoriuose ekologiško vystymosi mechanizmas palaipsniui turėtų būti pakeistas sektorių kreditų mechanizmu ir didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos sistemomis.

Tolesni veiksmai

Komunikatas skirtas Tarybai, Parlamentui ir ES patariamosioms institucijoms. Tikimasi, kad Europos Vadovų Taryba savo atsakymą pateiks kovo mėn.

Taip pat žr. MEMO/09/34

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/environment/climat/future_action.htm


[1] Išsamaus klimato kaitos susitarimo Kopenhagoje link COM(2009)39.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website