Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/09/1309

2009 m. rugsėjo 14 d., Briuselis

Tarpinė ES prognozė: po nuosmukio ekonomika atsigauna, tačiau padėtis vis dar labai neaiški

Nuo antrojo ketvirčio ekonominė padėtis labai pagerėjo, o tai reiškia geresnes antrojo pusmečio ekonomikos augimo perspektyvas. Tačiau kadangi ekonominės veiklos rezultatai 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje buvo prastesni, nei iš pradžių numatyta, šiemet ES ir euro zonos BVP vis tiek turėtų sumažėti 4 %, kaip prognozuota pavasarį. Vis dėlto padėtis tebėra visiškai neaiški; nors jau labai greitai galima sulaukti netikėtai staigaus atsigavimo. Laikas parodys, ar jis bus tvarus. Komisijos 2009 m. infliacijos prognozės nepasikeitė – 0,9 % ES ir 0,4 % euro zonoje, nes pamažu silpnėja kainas mažinantis bazės efektas, susijęs su pastaraisiais energijos ir maisto produktų kainų šuoliais, ir nematyti kitokio reikšmingo infliacinio spaudimo.

„Padėtis pagerėjo dėl centrinių bankų ir valdžios institucijų beprecedenčių piniginių injekcijų į ekonomiką, tačiau išlieka neigiamas silpnos ekonomikos poveikis darbo vietoms ir viešiesiems finansams. Mes turime toliau įgyvendinti šiems ir 2010 metams numatytas ekonomikos atkūrimo priemones ir sparčiau atkurti tvarką finansų sektoriuje, kad užtikrintume bankų pasirengimą skolinti priimtinomis sąlygomis, kai įmonės ir namų ūkiai atnaujins investicinę veiklą. Taip pat turime apibrėžti aiškią, patikimą ir koordinuotą išėjimo iš krizės strategiją, kad vėl būtų atkurtas viešųjų finansų tvarumas, ir rasti išteklių, būtinų Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialui didinti“, – sakė už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.

Ekonominė padėtis per vasarą pamažu gerėjo – pasaulio ekonomika ėmė stabilizuotis iš dalies dėl svarbių politinių intervencinių priemonių. Pagerėjus finansinėms sąlygoms, 2009 m. antrąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo ES BVP mažėjimas (-0,2 %, palyginti su ankstesniu ketvirčiu; 2009 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuotas -2,4 % rodiklis). Atsargų ciklui pasiekus lūžio tašką ir beveik visuose sektoriuose ir visose šalyse didėjant pasitikėjimui, artimiausio laikotarpio perspektyva yra palanki.

Remiantis tokiomis tendencijomis, šių metų antrojo pusmečio ekonomikos augimo projekcijos Komisijos prognozėje buvo šiek tiek padidintos. Bet kadangi buvo sumažinti ankstesni 2008 m. ir 2009 m. pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo įverčiai, bendras numatomo BVP kritimo 2009 m. lygis tiek ES, tiek euro zonoje lieka 4 %. Šie skaičiavimai grindžiami atnaujintomis Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, kurioms tenka apie 80 % ES BVP, projekcijomis.

Vis palankesnės išorės sąlygos

Pasaulio ekonomika jau nebėra laisvojo kritimo būsenos. Naujausi su prekyba ir pramonės gamyba, taip pat su įmonių ir vartotojų pasitikėjimu susiję duomenys nuteikia optimistiškai. Atrodo, kad krizę įveikti geriausiai sekasi besivystančioms Azijos šalims, o Kinijoje ekonomikos augimas išliko didelis. JAV nuosmukis taip pat stabilizavosi. Numatoma, kad dėl skatinamųjų priem onių paketo ir grynojo eksporto JAV nuo trečiojo ketvirčio ekonomikos augimas bus teigiamas. Apskritai numatytas 2009 m. pasaulio BVP smukimo įvertis patikslintas ir sumažintas per pusę (nuo -1,4 % pavasario prognozėje iki -0,7 %). Vis dėlto dar labai neaišku, kiek tvarus ir kokios formos bus pasaulio ekonomikos atsigavimas.

Kalbant apie Europą, yra keletas priežasčių, dėl kurių trumpalaikę perspektyvą galima vertinti gana optimistiškai. Pagerėjus išorės perspektyvai bei finansavimo sąlygoms, ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus vartojimo lygis buvo palyginti nemažas, taip pat vyksta atsargų koregavimas, o dažnai atnaujinamų duomenų rodikliai rodo tam tikrą ekonomikos atsigavimą ateinančiais ketvirčiais. Tai iš dalies sietina su plataus masto skatinamosiomis priemonėmis. Kai kurios iš jų jau šiemet bus įgyvendintos keliose valstybėse narėse. Tačiau visapusiškas krizės poveikis darbo rinkoms ir viešiesiems finansams dar pasireikš ateityje, o dėl būsto rinkų korekcijų kai kuriose šalyse tebėra stabdomos investicijos į statybas. Todėl atsigavimas gali būti nepastovus ir ateityje dar labiau nukrypti nuo prognozių.

Dabar infliacija nedidelė

2009 m. pirmą pusmetį vartotojų kainų infliacija sumažėjo ir liepos mėn. pasiekė 0,2 % dugną ES (ir net -0,7 % euro zonoje). Tokią infliaciją iš esmės lėmė energijos ir maisto produktų kainų, kurios anksčiau sparčiai augo, mažėjimas. Tačiau silpnėjant minėtam poveikiui ir didėjant prekių kainoms, metų pabaigoje infliacijos lygis turėtų padidėti. Tačiau vidinio infliacinio spaudimo nėra, nes ekonomika vis dar silpna, ir numatomas darbo užmokesčio augimo lėtėjimas. Apskritai 2009 m. infliacijos prognozė lieka tokia pati, kokia nurodyta pavasario prognozėje – 0,9 % ES (ir 0,4 % euro zonoje).

Rizikos vertinimas

Atrodo, kad 2009 m. su ekonomikos augimo perspektyva sietina rizika iš esmės subalansuota. Viena vertus, negalima atmesti, kad ateityje nebebus neigiamų grįžtamojo ryšio ciklų tarp lėtai atsigaunančio realiojo sektoriaus ir vis dar pažeidžiamo finansų sektoriaus. Antra vertus, palaikant paklausą, gerinant bendrą požiūrį ir atkuriant finansų sektoriaus patikimumą, politinės intervencinės priemonės gali būti daug veiksmingesnės nei tikėtasi.

Taip pat atrodo, kad su infliacijos perspektyva sietina rizika beveik subalansuota. Didesnės prekių kainos ir gerėjančios ekonominės sąlygos reiškia infliacijos augimo riziką, tačiau ją nusveria didelis ekonomikos sąstingis, kuris gali pristabdyti infliaciją labiau, nei buvo numatyta.

Išsamesnis pranešimas pateiktas

http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article15857_en.htm

Table 1: Real GDP growth

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED


Note: the quarterly figures are working-day and seasonally adjusted, while the annual figures are unadjusted.

Table 2: C onsumer price inflation

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED



Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website