Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

BŽŪP reforma. Paskutinės ES vyno sektoriaus reformos dalies priemonės įsigalios rugpjūčio 1 d.

Commission Européenne - IP/09/1214   31/07/2009

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/ 09/1214

Briuselis, 2009 m. liepos 31 d.

BŽŪP reforma. Paskutinės ES vyno sektoriaus reformos dalies priemonės įsigalios rugpjūčio 1 d.

Rugpjūčio 1 d. prasideda paskutinis Europos Sąjungos vyno sektoriaus reformos, dėl kurios žemės ūkio ministrai susitarė 2007 m. gruodį 1 , etapas. Įgyvendinus šią plataus masto reformą, kurios pirmasis etapas padėtas vykdyti 2008 m. rugpjūčio 1 d., turėtų būti užtikrinta pusiausvyra vyno rinkoje, palaipsniui panaikintos brangios ir neekonomiškos rinkos intervencijos priemonės ir sudarytos sąlygos lėšas panaudoti aktyvioms teigiamo pobūdžio priemonėms, kurios padės didinti Europos vynų konkurencingumą. Vykdant reformą numatoma sparčiai pertvarkyti vyno sektorių – numatyta savanoriška trejų metų vynmedžių rovimo schema, kuria siekiama suteikti alternatyvą nekonkurencingiems gamintojams ir iš rinkos pašalinti perteklinį vyną. Distiliavimo krizės atveju ir geriamojo alkoholio distiliavimo subsidijos bus palaipsniui panaikintos, o valstybėms narėms numatytas lėšas bus galima panaudoti tokioms priemonėms kaip vyno populiarinimas trečiųjų šalių rinkose, pertvarkymas ir investicijos į vynuogynų ir rūsių modernizavimą. Reforma padės gerinti vynuogių auginimo regionų aplinkos apsaugą, išsaugoti nusistovėjusią tradicinę kokybės politiką ir supaprastinti ženklinimo taisykles – tai būtų naudinga ir gamintojams, ir vartotojams. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ES lygmeniu bus panaikinta ribotų sodinimo teisių sistema, tačiau valstybės narės ją galės taikyti iki 2018 m. gruodžio mėn.

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel teigė: „Valstybės narės ir gamintojai turi puikią galimybę kuo geriau pasinaudoti naująja vyno sektoriuje nustatyta tvarka ir dar kartą patvirtinti tarptautinę Europos reputaciją kokybės užtikrinimo srityje. Esu įsitikinusi, kad tai mūsų vyno sektoriaus kaitos taškas. Tačiau kartu noriu paraginti valstybes nares kuo greičiau panaudoti naujas asignuotas lėšas. Valstybėms narėms numatytos lėšos turi būti panaudotos iki spalio 15 d. – priešingu atveju jos bus prarastos.“

Šiame antrajame reformos etape numatyti trys taisyklių rinkiniai, susiję su

  • saugomomis kilmės vietos nuorodomis (SKVN) ir saugomomis geografinėmis nuorodomis (SGN), tradiciniais terminais, ženklinimu ir vyno pateikimu

  • vyno gamybos technologijomis ir

  • vynuogynų registru, privalomomis deklaracijomis, vyno rinkos stebėjimo informacijos rinkimu, su vyno produktų siuntomis pateikiamais dokumentais ir vyno sektoriaus registrais.

Naujosios ženklinimo ir pateikimo taisyklės padės pagerinti ryšius su vartotojais. Reglamente nustatytos SKVN/SGN ir tradicinių terminų apsaugos taisyklės. Jame taip pat numatytos apsaugos paraiškų ir prieštaravimų nagrinėjimo, panaikinimo ir pakeitimo tvarka. Šiuo teisės aktu užtikrinama, kad bus išsaugota nusistovėjusi nacionalinė kokybės politika. Be to, ir toliau saugomi tam tikri tradiciniai terminai ir butelių formos. Dabar bus galima nurodyti ir SKVN/SGN neturinčių vynų derliaus metus ir vynuogių rūšis.

Vyno gamybos technologijų srityje priimtu reglamentu užtikrinama, kad bus išsaugotos geriausios Bendrijos vyno gamybos tradicijos ir kartu sudaromos sąlygos diegti inovacijas.

Naujų vynininkystės metodų nustatymo ir taikomų metodų keitimo tvarka tapo lankstesnė. Komisija iš Tarybos perėmė įsipareigojimą vertinti Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) patvirtintą vynininkystės metodų, išskyrus sodrinimą ir rūgštinimą, sąrašą ir prireikus šiuos metodus įtrauks į ES patvirtintų metodų sąrašą.

Pirmasis vyno sektoriaus reformos etapas jau įgyvendintas. Jis susijęs su valstybėms narėms numatytų lėšų naudojimu nacionalinėms paramos programoms, prekyba su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialu, įskaitant vynmedžių rovimo schemą, ir vyno sektoriaus.

Valstybėms narėms 2009 m. numatytos ir iki spalio 15 d. neišmokėtos lėšos bus prarastos. Iki šiol išmokėta tik šiek tiek daugiau kaip 30 % šiems metams numatytų lėšų. Europos lėšos asignuojamos visoms ES valstybėms gamintojoms, kad jos galėtų finansuoti vietos poreikius atitinkančias priemones. Valstybės narės gali rinktis iš šių priemonių:

  • bendrosios išmokos schema (tiesioginės išmokos gamintojams), populiarinimas trečiųjų šalių rinkose, neprinokusių vynuogių išskynimas, bendrieji fondai, derliaus draudimas ir investicijos; vynuogynų perplanavimas ir pertvarkymas, šalutinių produktų distiliavimas, geriamojo alkoholio distiliavimas, distiliavimas krizės atveju ir pagalba koncentruotos vynuogių misos naudojimui. Parama geriamojo alkoholio distiliavimui, distiliavimui krizės atveju ir koncentruotos vynuogių misos naudojimui iš valstybėms narėms numatytų lėšų gali būti skirta ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos 31 d.

Paramos priemonių biudžetas kasmet augs – nuo 794 mln. EUR 2009 m. iki 1,231 mlrd. EUR 2013 m.

Savanoriška vynmedžių rovimo schema išskaidyta per trejus metus ir bus taikoma maždaug 175 000 hektarų plotui. Finansinės asignacijos vynmedžių rovimo priemonei nuo 2009 iki 2011 m. atitinkamai sudarys 464, 334 ir 276 mln. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta labai daug paraiškų, šiais metais pirmenybė teikta tiems gamintojams, kurie naikina visą vynuogyną, o po to – vyresniems nei 55 metų gamintojams.

http://ec.europa.eu/agriculture/capreform/wine/index_en.htm

1 :

Paskelbta kaip Reglamentas (EB) Nr. 479/2008 (OL L 148, 2008 6 6, p. 1.)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site