IP/08/774

Briuselis, 2008 m. gegužės 20 d.

„Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“. Komisija priima pasiūlymus, kaip stiprinti Europos Sąjungos ir jos kaimynių Viduržemio jūros regione partnerystę

Šiandien, gegužės 20 d., Europos Komisija priėmė pasiūlymus dėl santykių su Viduržemio jūros regiono partnerėmis gerinimo įgyvendinant iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“. Pavasario Europos Vadovų Tarybai priėmus pasiūlymą, Komisijos narė B. Ferrero-Waldner supažindino su pagrindiniu iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kuria siekiama atgaivinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerių santykius ir juos labiau viešinti, planu. Pagal šį planą bus įsteigtas sekretoriatas ir nuolatinis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių atstovų komitetas. Politikos dokumente taip pat pateikta minčių apie tokius projektus, kuriuos įgyvendinant būtų dedama akivaizdžių ir didelių pastangų gerinti regiono piliečių gyvenimą ir kelti gyvenimo lygį. Šia naujausia iniciatyva pabrėžiamas nuolatinis Europos Sąjungos įsipareigojimas Viduržemio jūros regionui, kuris yra strategiškai svarbus – tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Komunikate numatyti pasiūlymai bus pateikti pirmajame iniciatyvai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ skirtame susitikime, įvyksiančiame 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje.

Komisijos Pirmininkas J. M. Barosso teigė: „Tai itin svarbus žingsnis Europos Sąjungai ir mūsų Viduržemio jūros regiono partnerėms. Įrodėme, kad Barselonos procesas yra svarbus stiprinant ryšius su jomis. ES pirmininkausiančios Prancūzijos entuziazmas suteikia galimybę sustiprinti ir papildyti šią pagrindinę bendradarbiavimo priemonę. Tačiau, kad pasinaudotume galimybe sustiprinti visų mūsų tautų, kultūrų ir religijų savitarpio supratimą, įtvirtinti taiką ir padidinti gerovę, siekiant naudos mūsų piliečiams, reikės stipresnės abipus Viduržemio jūros esančių valstybių politinės valios.“

Už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakinga Komisijos narė Benita Ferrero-Walder pridūrė: „Barselonos procesas turi ir šalininkų, ir kritikų. Pripažįstame, kad per beveik 13 partnerystės metų padaryta daug, tačiau taip pat suprantame, jog dar daug reikia atlikti, kad ateities laimėjimai atitiktų lūkesčius. Esame tvirtai įsipareigoję Viduržemio jūros regionui. Šiandienos pasiūlymais patvirtiname šiuos įsipareigojimus ir norą, kad partnerystės procesas vyktų sklandžiau ir būtų grindžiamas bendra atsakomybe.“

Šiandienos komunikate įvertinami Barselonos proceso laimėjimai ir numatoma, kad naujoji iniciatyva bus grindžiama šia sėkme ir ją didins. Komunikate taip pat nurodoma trūkumų, dėl kurių proceso nebuvo galima vykdyti sparčiau.

Nors Europos kaimynystės politika jau dabar atsižvelgiama į regiono poreikius ir dvišaliams santykiams su Viduržemio jūros regiono partnerėmis taikomas diferencijuotas požiūris, dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ tai bus daroma dar aktyviau, nes daugiausia dėmesio bus skiriama svarbiems klausimams, susijusiems su politiniais įsipareigojimais dėl regiono.

Politikos dokumentu reaguojama į kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos, kuri pritarė Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos steigimui, prašymą, kad Komisija teiktų pasiūlymų, kuriais apibrėžtų šios sąjungos veikimo sąlygas. Barselonos deklaracija ir jos acquis lieka naujosios iniciatyvos pagrindas, taip pat toliau galioja deklaracijoje nustatyti tikslai ir bendradarbiavimo sritys.

Be kita ko, pereinant į aukštesnį politinių santykių lygmenį išplečiami ir sustiprinami politinio lygmens aspektai ir bendradarbiavimo programa. Pagal programą numatoma kas dvejus metus rengti vyriausybių vadovų susitikimus ir nustatyti bendro pirmininkavimo šiems susitikimams, taip pat kasmet vyksiantiems užsienio reikalų ministrų, atskirų sričių ministrų ir aukšto lygio pareigūnų bei Europos ir Viduržemio jūros regiono komiteto susitikimams tvarką. Bus įsteigtas bendras sekretoriatas, kuris skatins vykdyti projektus ir atliks tolesnius su jais susijusius veiksmus. Komisija taip pat siūlo įsteigti nuolatinį Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių atstovų komitetą.

Projektai – pati svarbiausia naujosios iniciatyvos dalis. Komisija nustatė sritis, kuriose būtų galima vykdyti augimo, užimtumo, regioninės sanglaudos ir ekonominės integracijos skatinimo projektus. Šios sritys – energija ir energijos tiekimo užtikrinimas, aplinka, civilinė sauga ir transportas.

Tokių projektų įgyvendinimas priklausys nuo to, ar bus sutelkiama papildomų lėšų, nenumatytų skirstant tradicinius esamo biudžeto asignavimus. Finansinių išteklių tikimasi gauti iš privačiojo sektoriaus, tarptautinių finansinių institucijų ir dvišalio bendradarbiavimo, taip pat iš ES valstybių narių ir Viduržemio regiono partnerių įnašų.

Bendrosios aplinkybės

Barselonos procesas nuo pat pradžios, t. y. nuo 1995 m., yra pagrindinė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių, kuriais įtvirtinama 39 vyriausybių ir daugiau kaip 750 mln. žmonių partnerystė, priemonė. Šis procesas – varomoji jėga siekiant taikos, saugumo ir visuotinės gerovės regione, kur pažangą dažnai stabdo ilgalaikiai konfliktai ir menkos pastangos vykdyti reformas. Šiomis aplinkybėmis partnerystė yra nuolatinio dialogo, dalyvavimo ir vystymosi pagrindas. Europos Komisija remia Barselonos procesą ir nuo 1995 m. iš Bendrijos biudžeto jau yra skyrusi daugiau kaip 16 mlrd. EUR.
Daugiau informacijos
http://ec.europa.eu/external_relations/euromed/index.htm