Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija skelbia, kaip elgsis Europa, kad sušvelnintų augančių pasaulinių maisto kainų poveikį

European Commission - IP/08/763   20/05/2008

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/08/763

Briuselis, 2008 m. gegužės 20 d.

Komisija skelbia, kaip elgsis Europa, kad sušvelnintų augančių pasaulinių maisto kainų poveikį

Šiandien Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriuo nustatomos galimos politinės priemonės, kuriomis būtų sušvelnintas augančių pasaulinių maisto kainų poveikis. Dokumentas bus aptartas Europos Vadovų Taryboje birželio 19–20 d. Komunikate nagrinėjami struktūriniai bei cikliniai veiksniai ir siūlomos trijų krypčių politinės priemonės: trumpalaikės priemonės remiantis bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimu (žr. IP/08/762) ir mažmeninės prekybos sektoriaus stebėjimu; iniciatyvos padidinti žemės ūkio maisto produktų tiekimą ir užtikrinti patikimą apsirūpinimą maistu, įskaitant tausių naujos kartos biodegalų gamybos skatinimą ir iniciatyvos prisidėti prie pasaulinių pastangų spręsti augančių kainų poveikio skurdžių gyventojų grupėms problemas.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Europos Sąjunga greitai sureagavo į netikėtą maisto kainų šuolį. Susidūrėme su problema, kuri atsirado dėl daug priežasčių ir turi daug padarinių. Todėl, kad ją išspręstume, turime veikti iškart keliomis kryptimis. Galimos politinės priemonės, kurias šiandien pristatome, papildo priemones, kurių jau ėmėmės. Komisija ragina valstybes nares išvien, kaip vieningai Europai, imtis spręsti šią pasaulinę problemą. Savo veiksmus derinsime su tarptautiniais partneriais Jungtinėse Tautose ir G8.“

Kodėl auga maisto kainos?

Komisija tiria dabartinio maisto kainų šuolio priežastis – ir ES, ir kitur pasaulyje. Kainos ėmė augti po tris dešimtmečius trukusio žemės ūkio produktų kainų mažėjimo. Naujausi duomenys rodo, kad daugumos pagrindinių maisto produktų kainos mažėja, palyginti su aukščiausiu lygiu 2008 m. pradžioje. Vienos iš kainų kilimo struktūrinių priežasčių – nuolat didėjusi ir būtiniausių, ir didesnės vertės maisto produktų paklausa, ypač – sparčiai augančios ekonomikos šalyse, ir bendras pasaulio gyventojų gausėjimas. Didėjančios elektros energijos kainos taip pat labai veikia maisto kainas, visų pirma tuo, kad didėja žemės ūkio produktų gamybos išlaidos, pvz., azoto trąšų kaina nuo 1999 m. pakilo 350 proc., ir išlaidos transportui. Lėčiau didėja javų derliai. Atsirado naujų žemės produktų realizavimo rinkų. Iš laikinų veiksnių minėtina menkas derlius kai kuriuose pasaulio regionuose, neįprastai mažos atsargos, JAV dolerio nuvertėjimas ir kai kurių tradicinių tiekėjų pasaulio rinkai eksporto apribojimai. Spekuliavimas dar padidino kainų nepastovumą.

Padariniai Europos Sąjungoje

Augančios pagrindinių žemės ūkio produktų kainos lėmė didesnę maisto ir bendrąją infliaciją ES, nors perskaičiavimas mažmeninėmis kainomis buvo ribojamas euro brangimo, vis mažesnės žaliavų maisto produktams gaminti kainos, palyginti su energijos ir darbo jėgos kainomis, ir mažos išlaidų maistui dalies, palyginti su visomis namų ūkio išlaidomis. Vis dėlto kai kurios valstybės narės pajuto kur kas didesnį poveikį nei kitos. Maisto kainų augimas labiau paveikė mažas pajamas gaunančias šeimas. Javų augintojai turėjo naudos, o gyvulių augintojams smogė išaugusios pašarų kainos.

Padariniai pasauliniu mastu

Daug maisto produktų importuojančias besivystančias šalis maisto kainų augimas paveikė labiausiai, o grynosios eksportuotojos iš esmės turėjo naudos. Nors dėl kainų augimo maisto stygiaus dar nėra, šis reiškinys padidino skurdą, suprastėjo maitinimasis, o skurdžiausi pasaulio gyventojai pasidarė dar labiau pažeidžiami būsimų išorės krizių. Vis dėlto augančios kainos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, tikėtina, suteikia naujų pajamų šaltinių besivystančių šalių ūkininkams ir gali padidinti ūkininkų indėlį į ekonomikos augimą.

Ateities tendencijos

Kainos pradėjo mažėti, palyginti su nesenu aukščiausiu lygiu, ir Komisija tikisi, kad jos ir toliau mažės ir rinkos stabilizuosis. Vis dėlto, Komisija nemano, kad kainos nukris iki kadaise buvusio žemo lygio.

Politinės priemonės

Šiandien Komisijos pasiūlyta trijų krypčių politika apima šias priemones:

  • 1) trumpuoju laikotarpiu: bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimas (žr. IP/08/762) ir mažmeninės prekybos sektoriaus stebėjimas pagal Bendrosios rinkos peržiūros programą nepažeidžiant konkurencijos ir vidaus rinkos principų;
  • 2) ilgesniu laikotarpiu: iniciatyvos padidinti žemės ūkio maisto produktų tiekimą ir užtikrinti patikimą apsirūpinimą maistu, įskaitant tausios biodegalų gamybos kriterijus ir naujos kartos biodegalų kūrimą Europoje bei tarptautiniu mastu, taip pat mokslinių žemės ūkio tyrimų ir dalijimosi patirtimi stiprinimas, ypač besivystančiose šalyse;
  • 3) iniciatyvos prisidėti prie pasaulinių pastangų spręsti augančių kainų poveikio skurdžių gyventojų grupėms problemas, pavyzdžiui: geriau koordinuojami tarptautiniai veiksmai sprendžiant maisto krizę, ypač pasitelkiant JT ir G8; tęsiama atviros prekybos politika, pagal kurią skurdžiausioms pasaulio šalims suteikiamos lengvatinės sąlygos patekti į ES rinką; skubiai tenkinamos neatidėliotinos humanitarinės reikmės; vystymosi pagalba skiriama ilgalaikiams projektams besivystančių šalių žemės ūkiui pagyvinti.

Komisija ir toliau aktyviai stebės padėtį ir pritaikys politikos priemones atsižvelgdama į naujas aplinkybes.

Ar dėl augančių maisto kainų ES turėtų atsisakyti biodegalų naudojimo tikslo?

2007 m. Europos Vadovų Taryba nustatė biodegalų naudojimo transporte tikslą, o 2008 m. sausio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus, kaip šį tikslą pasiekti. Tikslas niekada nebuvo bet kokia kaina pasiekti, kad biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. Iš tiesų – tai 10 proc. biodegalų tam tikromis sąlygomis. Šios sąlygos apima veikiančią ir tvirtą tvarumo schemą, taip pat komercinį antros kartos biodegalų gyvybingumą. Ši ES tvarumo schema šiuo metu svarstoma Taryboje ir Europos Parlamente. Ji bus pirma tokio pobūdžio priemonė pasaulyje. Reikės užtikrinti, kad gamyba neturėtų žalingo šalutinio poveikio, būtų patikima ir galėtų būti sėkmingai vykdoma. Nepaisant, ar Europos Sąjunga pasieks 10 proc. tikslą, pasaulinė biodegalų gamyba vis vien augs. Geriausias Europos indėlis būtų, jei ji padarytų viską, kas įmanoma, ir parodytų, kad tvarumo schema gali būti veiksminga, ir jei užtikrintų greitą perėjimą prie naujos biodegalų kartos. Šiuo metu transporto sektoriuje biodegalai yra vienintelė netausaus iškastinio kuro alternatyva. Europos Sąjungos biodegalų naudojimo tikslai vaidina lemiamą vaidmenį jai siekiant iki 2020 m. sumažinti savo CO2 išmetimą 20 proc.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website