IP/08/1739
Briuselis, 2008 m. lapkričio 19 d.
„Džiaugiuosi, kad Taryba taip greitai pritarė mūsų planui, – teigė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Marianna Fischer Boel. – Labai svarbu, kad vaikai dar ankstyvame amžiuje įgytų gerus mitybos įgūdžius, nes jie jų laikysis ir vėliau. Pernelyg daug vaikų valgo per mažai vaisių ir daržovių ir dažnai nesuvokia, kokie jie yra skanūs. Tereikia tik pereiti bet kurio Europos miesto pagrindine gatve, kad pamatytum, kiek vaikų turi antsvorį. Dabar galime padėti spręsti šią problemą.“
Ekspertai mano, kad sveika mityba gali tapti svarbia priemone užtikrinant, kad mažėtų nutukimų ir vėliau gyvenime kylančių rimtų sveikatos problemų, kaip antai kraujagyslių ligų ir susirgimų 2 tipo diabetu. Tuo tikslu svarbiausia pasiekti, kad būtų vartojama pakankamai vaisų ir daržovių. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama mažiausia vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui yra 400 g. Dauguma europiečių, ypač jaunuolių, šios rekomendacijos nepaiso ir vaisių bei daržovių suvartoja vis mažiau (ypač jaunimas).
Tyrimai rodo, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Daug vaisių bei daržovių vaikystėje valgę asmenys ir toliau jų vartoja pakankamai. Tie, kurie jų valgo nedaug, savo įpročių dažniausiai nekeičia ir juos perduoda savo vaikams. Tyrimai taip pat parodė, kad mažesnes pajamas turinčios šeimos yra linkusios vaisių bei daržovių vartoti mažiau. Todėl nemokamai mokyklose dalijant šiuos sveikus produktus galima gerokai pakeisti padėtį, visų pirma neturtingose vietovėse.
Komisija, išanalizavusi galiojančias nacionalines strategijas ir pasikonsultavusi su ekspertais, įrodė, kad mokykloms skirta programa gali būti dar naudingesnė, jei būtų ne tik skiriama vaisių, bet ir taikomos informavimo ir švietimo priemonės, kurios padėtų vaikams suvokti gerų mitybos įpročių svarbą. Įvairios nacionalinės valdžios institucijos, sėkmingai taikančios vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas, bus skatinamos kurti tinklus. Kai kuriose ES šalyse tokie tinklai, nors ir skirtingais pavidalais, jau veikia. Tačiau nuveikti galima dar daugiau, ir ši ES programa suteikia puikų pagrindą naujoms programoms.
Komisija skiria 90 mln. eurų per metus vaisiams ir daržovėms į mokyklas tiekti. Vyriausybės turėtų pačios nuspręsti, ar dalyvauti šioje programoje. Programos būtų finansuojamos bendrai: šalys skirtų po 50 proc., o vadinamuosiuose konvergencijos regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis, ir atokiausiuose regionuose Komisija skirtų 75 % lėšų, o valstybė narė – 25 %. Jei pageidauja, valstybės narės gali reikalauti, kad lėšų šiai programai skirtų mokinių tėvai. Šių lėšų nebūtų galima naudoti vietoj nacionalinio finansavimo, tačiau jomis būtų galima skatinti papildomą veiklą, susijusią su galiojančiomis programomis ar visiškai naujų iniciatyvų kūrimu. O valstybės narės, jei norėtų, galėtų tam skirti papildomų lėšų. Nacionalinės valdžios institucijos, pasitelkusios visuomenės sveikatos ir švietimo institucijas ir į bendrą veiklą įtraukusios dar ir pramonės atstovus bei interesų grupes, turėtų sukurti strategiją, kurioje pirmiausia būtų atsižvelgiama į pačios valstybės prioritetus.
Informacijos ir dokumentų, susijusių su vaisų vartojimo skatinimo mokyklose programą, rasite šiuo interneto adresu:
http://ec.europa.eu/agriculture/markets/fruitveg/sfs/index_en.htm