Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/08/1729

Briuselis, 2008 m. lapkričio 18 d.

Laisvas darbuotojų judėjimas naudingas Europos ekonomikai

Šiandien paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių šalių darbuotojų judėjimas buvo naudingas valstybių narių ekonomikai ir nesukėlė jokių rimtų jų darbo rinkų sutrikimų. Darbuotojai iš ES-8 šalių, Bulgarijos ir Rumunijos padėjo užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, beveik neužimdami vietinių darbuotojų darbo vietų ir netapdami jų darbo užmokesčio mažinimo priežastimi. Tiek visoje ES, tiek daugumoje pavienių šalių darbuotojų srautas, palyginti su darbo rinkų dydžiu ir su ne ES šalių darbuotojų srautu, buvo ribotas.

„Teisė dirbti kitoje šalyje yra pagrindinė ES piliečių laisvė. Judūs darbuotojai vyksta ten, kur yra laisvų darbo vietų. Ekonomikai tai tik į naudą, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas Europos Komisijos narys Vladimiras Špidla. – Remdamasis šiandien paskelbtoje ataskaitoje išdėstytais faktais, raginu valstybes nares apsvarstyti, ar joms vis dar būtinos laisvą judėjimą ribojančios laikinos priemonės. Panaikinti ribojimus dabar būtų prasminga ne tik dėl ekonominės naudos. Spręsti tokias problemas, kaip nedeklaruojamas darbas ir fiktyvi savisamda, būtų lengviau.“

Šiandien paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Bulgarijos, Rumunijos ir ES-8 šalių judūs darbuotojai užpildė darbo jėgos stygiaus spragą ir nebuvo našta valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms, ir taip labai prisidėjo prie tvaraus pastarųjų metų ekonomikos augimo. Taip pat mažai faktų, kad net tose šalyse, kuriose svetimšalių darbuotojų antplūdis buvo didžiausias, darbuotojai iš naujųjų valstybių narių būtų išstūmę vietinius darbuotojus arba kad dėl jų atvykimo būtų labai sumažėjęs darbo užmokestis. Vis dėlto tam tikrose srityse prisitaikant kilo laikinų sunkumų.

Valstybių narių gyventojų statistikos ir darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2004 m. į ES įstojusių valstybių (ES-10) piliečių, gyvenančių ES-15 šalyse, vidutiniškai padaugėjo nuo 0,2 % 2003 m. iki 0,5 % 2007 m. pabaigoje. Per tą patį laikotarpį ES-15 šalyse gyvenančių bulgarų ir rumunų dalis padidėjo nuo 0,2 % iki 0,5 %. Dauguma 2004 m. į ES įstojusių naujųjų valstybių narių darbuotojų – daugiausiai iš Lenkijos, Lietuvos ir Slovakijos – išvyko į Airiją ir Jungtinę Karalystę, o Rumunijos darbuotojai dažniausiai rinkosi Ispaniją ir Italiją. Tačiau po ES plėtros darbuotojų iš naujųjų valstybių narių į senąsias, išskyrus Airiją, atvyko gerokai mažiau negu imigrantų iš ne ES valstybių. Nustatyta, kad daug ES judžių darbuotojų į kitą valstybę narę vyksta dirbti laikinai ir neketina joje įsikurti visam laikui.

Turint omenyje pastarojo meto ekonomikos raidą, tikėtina, kad dėl sumažėjusios darbo jėgos paklausos darbuotojų judėjimas ES sumažės. Dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo į kai kurias šalis jau dabar atvyksta mažiau darbuotojų ir daugėja iš jų išvykstančių migrantų. Tai rodo, kad laisvas darbuotojų judėjimas reguliuojasi savaime ir abiem kryptimis veikia lanksčiai: darbuotojai atvyksta ten, kur reikalinga darbo jėga, ir išvyksta, kai pablogėja įdarbinimo sąlygos.

Šią ataskaitą papildo išsamesnė Judumo Europos Sąjungoje po jos plėtros analizė Komisijos ataskaitoje „Užimtumas Europoje 2008 m.“ (MEMO/08/719)

Papildoma informacija

Vadovaujantis Bulgarijos ir Rumunijos Stojimo sutartimi, pirmasis pereinamojo laikotarpio nuostatų etapas, per kurį valstybės narės gali laikinai riboti laisvą darbuotojų patekimą į jų darbo rinką, baigsis 2008 m. gruodžio 31 d. Iki šios datos valstybės narės turi nuspręsti, ar panaikinti nacionalinius ribojimus. 2007 m. sausio mėn. ribojimus nustatė 15 iš ES-25 valstybių narių. Ribojimų nenustatė Suomija, Švedija, Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija. [Bulgarija ir Rumunija neįvedė darbuotojų iš kitų šalių judėjimo srautus ribojančių priemonių] (išsamesnės informacijos apie kiekvieną šalį rasite MEMO/08/718).

ES-8 šalims antrasis pereinamojo laikotarpio nuostatų etapas baigsis 2009 m. balandžio mėn. Keturios valstybės narės (Vokietija, Austrija, Belgija ir Danija) tebetaiko daugiau ar mažiau griežtas ribojimo priemones aštuonių iš ES-10 naujųjų valstybių narių darbuotojams (žr. MEMO/08/718). Atsiradus rimtiems darbo rinkos sutrikimams ar kylant tokiai grėsmei, ribojimus bus galima taikyti ir po 2009 m. balandžio 30 d.

Daugiau informacijos

Laisvo darbuotojų judėjimo poveikio, plečiantis ES, ataskaita

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=508&langId=en

Pereinamojo laikotarpio nuostatų ES-8 šalims veikimo ataskaita

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2006:0048:FIN:EN:PDF

Susiję pranešimai

MEMO/06/64

MEMO/06/513

Atsakingo generalinio direktorato svetainė

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=466&langId=en


Side Bar