Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/08/1617

Briuselis, 2008 m. lapkričio 3 d.

Rudens ekonomikos prognozė 2008–2009 m.: Europos Sąjungos ir euro zonos BVP beveik nebeaugs

Europos Sąjungos ekonomika 2008 m. turėtų augti 1,4 %, t. y. perpus mažiau negu 2007 m. 2009 m. augimas turėtų dar staigiau sumažėti iki 0,2 %, o 2010 m. pradėti laipsniškai didėti iki 1,1 % (euro zonoje atitinkamai – 1,2 %, 0,1 % ir 0,9 %). Komisijos rudens prognozės rodo, kad ES šalių ekonomikai finansinė krizė daro didelę įtaką, dėl to keliose šalyse būsto kainos dar labiau krenta, o išorės paklausa sparčiai mažėja. Nors ėmusis didelio masto priemonių finansų rinkoms stabilizuoti pasitikėjimas pradėjo didėti, padėtis ir toliau yra pavojinga, o prognozės gana nepatikimos. Todėl numatoma, kad užimtumas 2009–2010 m. padidės labai menkai (2007–2008 m. sukurta 6 mln. naujų darbo vietų), o nedarbas per prognozuojamą laikotarpį padidės 1 procentiniu punktu (daugiau kaip dešimtmetį šis rodiklis buvo mažiausias). Kita vertus, infliacinis spaudimas mažėja, nes mažėja naftos kainos ir netiesioginio poveikio rizika. Bendra biudžeto būklė, kurios rodikliai nuo 2000 m. buvo labai geri, taip pat turėtų prastėti, o dėl suteiktos pagalbos padidės valstybės skola.

„Ekonomikos perspektyvos smarkiai pablogėjo, nes Europos Sąjungos ekonomikai įtaką daro šį rudenį pagilėjusi finansinė krizė, kuri kenkia įmonėms ir mažina vartotojų pasitikėjimą. Sparčiai augančios ekonomikos šalių padėtis kol kas geresnė negu ES ir JAV, bet krizė padarys žalos net joms. Ekonomikai remti turime derinti savo veiksmus ES lygmeniu – panašiai, kaip darėme finansų sektoriuje. Praėjusią savaitę Komisija apibrėžė ekonomikos gaivinimo metmenis – investicijoms skatinti, darbo vietoms išlaikyti ir paklausai remti. Laukiame valstybių narių reakcijos, visų pirma dėl bendros ES masto koncepcijos,“ – sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.

Šiandien paskelbtoje Komisijos ekonominėje prognozėje numatoma, kad ES ekonomikos augimas 2008 m. staigiai sumažės iki 1,4 %. 2007 m. jis buvo 2,9 %. 2009 m. ekonomika turėtų nebeaugti (0,2 %), o 2010 m. – vėl atsigauti (1,1 %). Numatomas euro zonos ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu – 1,2 %, 0,1 % ir 0,9 %. 2007 m. jis buvo 2,7 %.

Staigus pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas

Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas šiais metais smarkiai sulėtės iki 3,75 %, o 2009 m. bus 2,25 %, nors 2004–2007 m. jis buvo ypač didelis – vidutiniškai 5 %. Ekonomikos augimas labiausiai lėtės išsivysčiusios ekonomikos šalyse, bet vis daugiau ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse. Taip yra dėl finansinės krizės ir dėl daugelyje šalių tebevykstančios būsto kainų korekcijos bei pavėluoto didelių prekių kainų poveikio. Numatoma, kad 2010 m. augimas laipsniškai didės, nes finansų rinkos stabilizuosis, dėl to didės pasitikėjimas bei prekybos apimtis.

Perspektyvos vis dar neaiškios, nes nežinoma, kam galiausiai teks pagrindinis kreditavimo nuostolių smūgis ir kokie tie nuostoliai bus. Kreditavimo sąlygos labai sugriežtintos ir nepaisant pastarojo rekapitalizavimo, bankininkystės sektorius tikriausiai ir toliau bandys mažinti skolinto kapitalo dalį bei mažiau skolins.

Niūrios ES perspektyvos

Turint omenyje tokias išorės aplinkybes ir pastaraisiais mėnesiais vis prastėjančius apklausų ir faktinius rodiklius, šiuo metu manoma, kad BVP trečiąjį 2008 m. ketvirtį tiek ES, tiek euro zonoje sumažėjo. Ateities perspektyvos vis dar niūrios, o kelių ES šalių ekonomika patiria arba gali patirti nuosmukį.

Investicijų, kurios buvo esminė ankstesnio ekonominio pakilimo varomoji jėga, ypač staigiai mažėja – tai susiję su šių sukrėtimų poveikiu: mažėjančia paklausa ir labai sumažėjusiu investuotojų pasitikėjimu, griežtesnėmis finansavimo sąlygomis ir menkesnėmis galimybėmis gauti kreditą.

Numatoma, kad vartojimas šiuo neaiškiu metu liks prislopęs, nors realios disponuojamosios pajamos turėtų augti, nes mažėja didelių prekių kainų poveikis infliacijai.

Prognozuojama, kad teigiamos įtakos BVP turės grynasis eksportas (importas mažėtų daugiau negu eksportas), iš dalies dėl to, kad pastaruoju metu mažėja realus faktinis euro keitimo kursas.

Skaudus smūgis darbo rinkai ir valstybių biudžetui

Numatoma, kad 2009–2010 m. darbo vietų ES padaugės maždaug 0,25 mln., o euro zonoje – 0,5 mln., t. y. kur kas mažiau, palyginti su 6 mln. darbo vietų, ES sukurtų 2007–2008 m. (iš kurių 4 mln. buvo euro zonoje). Todėl nedarbo lygis per kitus dvejus metus padidėtų maždaug 1 procentiniu punktu. Tai reikštų, kad 2009 m. nedarbo lygis ES būtų 7,8 % (euro zonoje – 8,4 %), o 2010 m. dar didėtų.

Numatoma, kad prastesnės perspektyvos taip pat turės įtakos viešiesiems finansams – valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ES didės nuo mažesnio negu 1 % BVP 2007 m. iki 1,6 % 2008 m., 2,3 % 2009 m. ir 2,6 % 2010 m. (pastarasis dydis pagrįstas įprastine prielaida, kad politika nesikeis). Euro zonoje deficitas turėtų didėti iki 1,3 % šiais metais, 1,8 % 2009 m. ir 2 % 2010 m. Tai bus būdinga daugeliui šalių, nors ir skirtingu mastu. Su valstybių narių biudžetu susijusios perspektyvos taip pat neaiškios, nes nežinoma, kokį poveikį biudžetui padarys suteiktos finansinės pagalbos paketai.

Infliacija sparčiai mažės

Geresnė naujiena: manoma, kad infliacija ES pasiekė aukščiausią ribą ir sparčiai mažės iki mažiau kaip 2,5 % 2009 m. ir 2,25 % 2010 m. (euro zonoje atitinkamai iki 2,2 % ir 2,1 %). Vis dėlto šie rodikliai šiek tiek didesni, palyginti su pavasario prognoze. Tai susiję su šios vasaros prekių kainų šuoliu. Tačiau pastaruoju metu prekių kainoms smarkiai sumažėjus, labai pablogėjus augimo perspektyvai ir dėl to sumažėjus įtampai darbo rinkoje, gerokai mažėja netiesioginio poveikio rizika.

Smukimo pavojus išliks

Šią prognozę rengti trukdė didelė nežinomybė ir rizika, kad padėtis blogės. Finansinė krizė dar gali stiprėti, užsitęsti arba daryti didesnį poveikį realiajai ekonomikai ir įsukti neigiamos atsakomosios reakcijos ratą. Dėl to savo ruožtu stiprėtų tebevykstanti tam tikrų būsto rinkų korekcija ir prastėtų įmonių finansinė padėtis – tai galėtų trukdyti būtinai mažinti finansų sektoriaus skolinto kapitalo dalį ir per neigiamą poveikį turtui bei pasitikėjimui mažinti privatų vartojimą. Kita vertus, labiau tikėtina, kad prekių kainos ateityje mažės, o ne didės, nes prastėja augimo perspektyvos. Dėl to mažėtų infliacinis spaudimas, ir infliacijos didėjimo rizika taptų labiau subalansuota.

Išsamesnė informacija:

http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article13288_en.htm

[ ]

[ ]

[ ]

[ ]

[ ]


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website