Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/08/1503

Briuselis, 2008 m. spalio 15 d.

Būtina kuo geriau pasinaudoti ES maisto ir gėrimų kokybe – Komisija pradeda konsultacijas dėl žemės ūkio produktų kokybės

Europos Komisija šiandien patvirtino žaliąją knygą, siekdama paskatinti diskusijas apie tai, kaip padėti Europos ūkininkams geriau išnaudoti jų gaminamo maisto ir gėrimų kokybę. Globalizacija stiprėja, daugėja pigių užsienietiškų produktų, o vartotojai tampa vis reiklesni, todėl stipriausias Europos ginklas – kokybė. Žaliojoje knygoje apžvelgiami įvairūs šiuo metu Europos Sąjungoje taikomi standartai, kokybės bei sertifikavimo programos ir ženklinimo programos, įskaitant geografines nuorodas, ekologinį ūkininkavimą ir privačias bei regionines maisto kokybės sertifikavimo programas, ir klausiama, ko galima imtis, kad būtų geriau išnaudojami Europos Sąjungos ūkininkų privalumai ir kad vartotojai būtų geriau informuojami apie siūlomus produktus. Šiame dokumente suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo nuomonę apie tai, ar šios priemonės yra pakankamai veiksmingos, kad vartotojams būtų suteiktos reikiamos garantijos ir informacija apie produktų savybes, ir pasiūlyti, ką būtų galima tobulinti. Konsultacijos tęsis iki 2008 m. pabaigos. Remiantis konsultacijų rezultatais kitąmet bus parengtas komunikatas, kurio pagrindu vėliau gali būti pateikti teisės akto pasiūlymai.

„Vis didėjančios konkurencijos sąlygomis Europos ūkininkai turėtų išnaudoti vieną svarbiausių savo privalumų – kokybę, – teigė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel. – Todėl ES ūkininkai turi teikti vartotojų poreikius atitinkančius kokybiškus produktus, užtikrinti jų kokybę ir, bene svarbiausia, apie tai veiksmingai informuoti. Europos Sąjungoje turime įvairių politikos priemonių ir konkrečių kokybės užtikrinimo programų. Norėčiau, kad šiam procese dalyvaujantys žmonės pasakytų, ar šios priemonės tinkamai veikia, ir ko galbūt dar derėtų imtis.“

Už sveikatą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou sakė: „Man labai malonu dalyvauti veikloje, susijusioje su pristatoma Žaliąja knyga dėl maisto kokybės, kuri mūsų piliečiams suteiks galimybę pasisakyti, ko jie, siekdami kokybiško maisto, tikisi iš mūsų. Be to, žalioji knyga mums suteiks įžvalgų, kaip toliau tobulinti informaciją apie maisto kokybę, atsižvelgiant į tai, ko pasiekta taikant galiojančius teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad ES maisto gamyba būtų grindžiama labai aukštais maisto saugos, įskaitant gyvūnų sveikatą bei gerovę, standartais arba higienos taisyklėmis.“

Siekdamas kokybės ūkininkas privalo užtikrinti, kad produktų savybės atitiktų keliamus reikalavimus (pvz., dėl liesos mėsos procentinės dalies) ir kad jie būtų gaminami tinkamai ūkininkaujant (pvz., taikomi konkretūs gyvūnų gerovės metodai). Tai taikytina viskam – nuo pagrindines normas atitinkančių prekių iki didelės pridėtinės vertės produktų, pagamintų taikant gamybos metodus, kuriems keliami griežti reikalavimai.

Tuo pat metu daugėja produktų iš besivystančių šalių, kuriose gamybos sąnaudos yra mažos, todėl ES ūkininkai patiria didesnį spaudimą ir vidaus rinkoje, ir trečiosiose šalyse. Šį procesą paspartino globalizacija, prekybos susitarimai, laisvesnės rinkos ir supaprastinta sienų apsauga. ES ūkininkams šį uždavinį tenka spręsti neatidėliojant. Jau ir taip jiems taikomi vieni griežčiausių ūkininkavimo reikalavimų pasaulyje, ir jie turi pakankamai patirties bei įgūdžių, kad pateiktų rinkoje paklausių produktų. Būtent todėl Komisija yra įsitikinusi, kad ES ūkininkai šiuos reikalavimus turėtų vertinti ne kaip naštą, o kaip gerą galimybę gauti naudos, t. y. pateikti kaip tik tai, ko reikia vartotojui, rinkoje produktus aiškiai išskirti ir už tai gauti papildomų pajamų.

Žalioji knyga padalyta į šias tris dalis: pagrindiniai gamybos reikalavimai ir prekybos standartai; konkrečios ES kokybės užtikrinimo programos, kaip antai: geografinės nuorodos, tradiciniai gaminiai ir ekologinis ūkininkavimas; taip pat maisto kokybės sertifikavimo programos.

Žaliojoje knygoje keliami tokie klausimai:

  • Ar turėtų būti privalu nurodyti, kur užauginti pirminiai produktai (ES/ne ES).
  • Ar derėtų leisti prekiauti produktais, kurie prekybos standartų neatitinka dėl estetinių priežasčių?
  • Ar turėtų būti nustatytos ES taisykles apibrėžti „kalnų produktus“ arba „individualių ūkių produktus“?
  • Kaip turėtų būti plėtojama geografinių nuorodų (GN) programa?
  • Kaip GN veiksmingiau apsaugoti trečiosiose šalyse?
  • Kaip užtikrinti, kad geriau veiktų bendra Europos Sąjungos ekologiškų produktų rinka?
  • Kaip padidinti kokybiškų produktų gamybą atokiuose ES regionuose?
  • Ar būtinos naujos ES lygmens programos, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, o jeigu taip, tai kaip užtikrinti, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė?
  • Kaip išvengti vartotojų klaidinimo taikant sertifikavimo programas pavojaus?

Norėdami gauti daugiau informacijos ir dalyvauti konsultacijose, žr. http://ec.europa.eu/agriculture/quality/policy/index_en.htm


Side Bar