Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/08/1422

Briuselis, 2008 m. rugsėjo 29 d.

Komisija konsultuojasi, kaip Europa galėtų tapti Web 3.0 diegimo lydere

Europa galėtų būti naujos kartos interneto diegimo lyderė. Šiandien Europos Komisija nurodė pagrindinius veiksmus, kurių Europa turėtų imtis reaguodama į kitą informacinės revoliucijos etapą; šis procesas artimiausiais metais intensyvės dėl tokių naujovių, kaip bendravimas internetu, dažnesnis naudojimasis internetinėmis verslo paslaugomis, GPS ir mobiliąja televizija grindžiamos paslaugos, kuriomis naudojamasi nepriklausomai nuo buvimo vietos, ir intensyvesnis aukštadažnių žymenų naudojimas. Ataskaitoje teigiama, kad Europa yra pasirengusi pasinaudoti šiomis naujovėmis, nes jos vykdoma politika remiami atviri ir konkurencingi telekomunikacijų tinklai, rūpinamasi privatumu bei saugumu. Šiandien Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl politikos ir privataus sektoriaus priemonių, kurių būtų galima imtis atsižvelgiant į šias galimybes. Komisijos ataskaitoje taip pat paskelbtas naujas plačiajuosčio ryšio skverbties indeksas, kuriuo lyginamas pagrindinių priemonių, tokių kaip plačiajuosčio interneto sparta, kaina, konkurencija ir aprėptis, įgyvendinimo veiksmingumas skirtingose šalyse. Šiame plačiajuosčio interneto skverbties sąraše, kuriuo papildomas tradiciškesnis iki šiol telekomunikacijų reguliavimo institucijų naudotas plačiajuosčio ryšio skverbties indeksas, pirmąsias vietas užima Švedija ir Nyderlandai.

„Ateities internetas iš esmės pakeis visuomenę, – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Komisijos narė Viviana Reding. – Web 3.0 suteiks galimybę bet kur ir bet kada užsiimti verslu, pramogauti ir bendrauti naudojantis sparčiais, patikimais ir saugiais tinklais. Išnyks mobiliojo ir fiksuotojo ryšio takoskyra. Iki 2015 m. skaitmeninė erdvė išaugs dešimteriopai. Europa turi reikiamų žinių ir tinklų pajėgumų, kad galėtų būti šių pokyčių diegimo lydere. Turime užtikrinti, kad Web 3.0 Europoje būtų įdiegtas ir naudojamas.“

Vis daugiau Europos interneto vartotojų naudojasi spartesne ir geresne prieiga prie interneto: 2007 m. pabaigoje pusė jų galėjo naudotis 2 megabitų per sekundę (MBps) spartos plačiajuosčiu ryšiu – jis dukart spartesnis nei prieš vienerius metus, tad internetu galima žiūrėti televiziją. Plačiajuostis ryšys prieinamas 70 % 27 ES valstybių narių kaimo gyventojų; šis skaičius nedaug skiriasi nuo visų gyventojų, kuriems prieinamas šis ryšys, dalies (93 %). Praėjusiais metais plačiajuosčio ryšio aprėptis 25 ES valstybių narių kaimo vietovėse padidėjo 8 procentiniais punktais.

Tai reiškia, kad naujos kartos internetu naudojasi vis daugiau žmonių, o jo nauda Europos ekonomikai akivaizdi. 2007 m. Web 2.0 svetainėmis naudojosi ketvirtadalis europiečių, atsiranda galimybių naudotis verslui skirtomis bendravimo internetu taikomosiomis programomis. Tikimasi, kad 2006–2011 m. įmonėms skirtos internetinės programinės įrangos naudojimas padidės 15 %.

Kad būtų galima naudotis taikomosiomis programomis, kurios grindžiamos naujomis technologijomis, reikės visuotinės interneto aprėpties. Sąvoka „daiktų internetas“ reiškia, kad įrenginiai, transporto priemonės, prietaisai, jutikliai ir daug kitų įtaisų galės belaidžiu ryšiu sąveikauti internetu. Jau dabar galima naudotis elektroniniais viešojo transporto bilietais, taip pat bus galima mobiliaisiais įrenginiais siųsti ir gauti duomenis norint sumokėti už prekes arba gauti informacijos. Numatoma, kad iki 2015 m. tokia technologija bus įdiegta daugiau kaip viename milijarde telefonų.

ES verslo įmonėms tai suteiks daug galimybių, jei bus pakankamai investuojama į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą ir remiamos naujovės bei moksliniai tyrimai. Komisijos komunikate teigiama, kad ES turėtų skatinti investicijas į naujos kartos plačiajuosčio ryšio plėtrą, pavyzdžiui, skatindama bendradarbiauti vietos valdžios institucijas, kurios galėtų palengvinti prieigą prie spartesnio plačiajuosčio ryšio skaidulinių optinių kabelių tinklų (arba nutiesti naujus), skatinti konkurenciją interneto srityje, užkirsti kelią nesąžiningam vartotojų pasirinkimo galimybių ribojimui, išsaugoti vartotojų pasitikėjimą internetu ir finansuoti mokslinius ateities interneto tyrimus.

Su komunikatu pateikiamas naujas plačiajuosčio ryšio skverbties indeksas, kuriuo palyginama konkurencija interneto srityje, interneto aprėptis, sparta ir prieigos kokybė Europoje (žr. priedą). Indeksas rodo, kad dėl atviros ir konkurencingos investicijų aplinkos Europos Sąjunga jau pasirengusi išnaudoti šias plačiajuosčio ryšio teikiamas galimybes. Siekiant pabrėžti, ką reikėtų tobulinti pirmiausia, šiame indekse ES šalių laimėjimai sparčiojo interneto srityje įvertinti pagal pagrindinius rodiklius, kurie daro poveikį spartesnio plačiajuosčio ryšio plėtrai.

Indeksas rodo, kad Europos Sąjungoje šios srities lyderės yra Švedija ir Nyderlandai, nes jose sudaryta konkurencinga aplinka, o žmonės ir įmonės moka naudotis pažangiomis paslaugomis. Kita vertus, menka konkurencija gali trukdyti investuoti į pažangiąsias technologijas ir lemti dideles kainas. Taip pat atrodo, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip informacinių technologijų naudojimo įgūdžių trūkumas, maža kompiuterių skverbtis ir nepakankamos išlaidos informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, labai trukdo tolesnei plėtrai.

Komisijos komunikatas dėl ateities tinklų ir interneto paskelbtas

http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm

Viešųjų konsultacijų dėl daiktų interneto puslapis

http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/forms/dispatch?form=IOTconsultation

Priedas

Naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu rodiklis 100 Europos Sąjungos gyventojų

[ ]
Šaltinis: Komunikacijų komitetas

Interneto sparta ES
(2008 m. rugsėjo mėn.)

[ ]

Šaltinis: Idate



[ ]

Šaltinis: Van Dijk




[ ]

Šaltinis: Idate











Plačiajuosčio ryšio skverbties indeksas
(2008 m. rugsėjo mėn.)


[ ]




Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site