IP/08/1339

Briuselis, 2008 m. rugsėjo 17 d.

Bendroji žuvininkystės politika. Komisija pradeda laikotarpio vidurio peržiūrą

Šiandien Europos Komisija patvirtino už jūrų ir žuvininkystės reikalus atsakingo Komisijos nario Joe Borgo pateiktą analizę, kurioje nagrinėjama, ko pasiekta ir kas neatlikta įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) nuo reformos pradžios 2002 m. Komisijos nariai sutarė, kad įgyvendinant 2002 m. reformų paketą gerokai pagerintas ES žuvininkystės sektoriaus valdymas, tačiau keletas sudėtingų klausimų vis dar neišspręsta. Dėl sprendimų neįvertinus ateities perspektyvų ir neatsakingo elgesio kai kuriose sektoriaus srityse kenčia tie žvejai, kurie dirbdami paiso visų gerovės. Susidarė užburtas ratas, dėl kurio iškilo pavojus ir mūsų vandenynų ekologinei pusiausvyrai, ir sektoriaus ekonominiam pelningumui. Todėl Komisija siūlo nedelsiant iš esmės persvarstyti BŽP, kad būtų parengtas Europos žuvininkystės valdymo institucinės struktūros esminio pertvarkymo pagrindas.

Komisijos narys J. Borgas paaiškino: „Išskyrus bendrąją žuvininkystės politiką, nėra kitų alternatyvų judamiems tarptautiniams ištekliams, nuo kurių priklauso mūsų žvejybos sektorius, valdyti. Tačiau dabartinė BŽP nei žvejų, nei politikų neskatina elgtis atsakingai. Mūsų naudojamos valdymo priemonės, deja, skatina ribotus netoliaregiškus sprendimus, kurie kenkia mūsų žuvininkystės sektoriaus darnumui. Norint visapusiškai įvertinti, ką reikia keisti, ir sudaryti veiksmų planą, prireiks laiko. Į šį procesą turime kuo labiau įtraukti visas suinteresuotąsias šalis. Todėl pasiūliau tuojau pat imtis visapusiškai persvarstyti 2002 m. reformą.“

J. Borgas atkreipė dėmesį į tai, ko iš tiesų pasiekta įgyvendinant 2002 m. reformą, visų pirma: sukurtas patikimesnis ir skaidresnis mokslinis politikos pagrindas, patobulintas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis, daugiau išteklių įtraukta į ilgalaikio valdymo planus, pastaruoju metu įgyvendinamos neteisėtos žvejybos prevencijos bei likvidavimo priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama, kad atgal į jūrą būtų išmetama kuo mažiau laimikio.

Nepaisant daugelio šių teigiamų veiksmų, vis dar būtina šalinti šias tikrai tausios žvejybos ES vandenyse kliūtis:

• pertekliniai ES laivyno pajėgumai: šiuo metu turimais laivais galima sužvejoti du tris kartus daugiau žuvies nei didžiausias tausios žvejybos kiekis;
• žvejai turi būti įpareigoti racionaliai naudoti viešuosius išteklius ir būti už juos atsakingi;
• kadangi ekonominio ir socialinio tausumo išankstinė sąlyga yra ekologinis tausumas, juo turi būti rūpinamasi pirmiau nei ekonominiu arba socialiniu tausumu;
• sprendimai turi būti priimami pagal aiškesnę principų ir įgyvendinimo veiksmų hierarchiją, kad reguliavimas ES lygmeniu būtų paprastesnis ir kad, jei tik įmanoma, būtų skatinama valdymo sprendimus priimti regioniniu lygmeniu;
• BŽP reikės suderinti su neseniai įsigaliojusia Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kuria valstybės narės įpareigotos iki 2020 m. užtikrinti gerą jų jurisdikcijai priklausančių jūrų ekologinę būklę;
• Europoje būtinà suderinta ES naująją integruotą jūrų politiką ir tos politikos darnios pakrančių regionų plėtros tikslus atitinkanti žuvininkystės valdymo samprata, kuri apimtų ne tik žvejybos sektorių bei akvakultūrą, bet ir žuvininkystės veiklą krante ir jos rinkos aspektus.

Dabar Komisija pradės analizės ir konsultacijų etapą, kuriuo ateityje bus pagrįsta reforma. Rugsėjo 29 d. rengiamame Žuvininkystės tarybos susitikime įvyks neformalus už žuvininkystę atsakingų ministrų pasitarimas, grindžiamas analizės dokumentu ir politikos galimybėmis. Jei 2008 m. išvadose dėl jūrų politikos Europos Vadovų Taryba paragintų Komisiją imtis darbų, susijusių su BŽP reforma, 2009 m. pradžioje Komisija paskelbtų visą konsultacijoms skirtą dokumentą, kuris taptų visapusiškų konsultacijų su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis pagrindu.

Bendroji žuvininkystės politika oficialiai priimta 1983 m. ir nuo tada persvarstoma kas dešimt metų. Pastarąją 2002 m. suderintą reformą numatyta persvarstyti ne vėliau kaip 2012 m.