Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/08/1335

Briuselis, 2008 m. rugsėjo 17 d.

Komisija siūlo išplėsti Europos Sąjungos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą

Šiandien Europos Komisija pasiūlė pagerinti dabartinę Europos Sąjungos maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą ir nuo 2009 m. dviem trečdaliais, iki beveik 500 milijonų eurų, padidinti programos biudžetą bei teikiamų produktų asortimentą. Iš pradžių programos tikslas buvo išdalinti sukauptą žemės ūkio produkcijos perteklių (intervencines atsargas) nepasiturintiems žmonėms, o dešimtojo dešimtmečio viduryje programa buvo iš dalies pakeista, kad tam tikrais atvejais intervencines atsargas būtų galima papildyti rinkoje įsigytais produktais. Kadangi dabar perteklinių atsargų yra labai nedaug ir nepanašu, kad artimiausiu metu jų padaugės, programoje turėtų būti numatyta galimybė likusias intervencines atsargas nuolat papildyti rinkoje įsigytais produktais. Valstybės narės pasirinks maisto produktus, o maisto skirstymo planai bus sudaromi trejiems metams. Labdaros organizacijos bei vietos socialinės tarnybos ir toliau padės skirstyti maisto produktus. Įgyvendinant 2010–2012 m. planą, programa bus bendrai finansuojama (75 % iš ES biudžeto, o sanglaudos srityse – 85 %). Įgyvendinant 2013–2015 m. planą, bendrasis finansavimas sudarys 50 % ES lėšų ir 50 % valstybių narių lėšų, o sanglaudos regionuose iš ES biudžeto bus skiriama 75 %. Komisija mano, kad reikia padidinti biudžetą, nes kylančios maisto produktų kainos neigiamai veikia nepasiturinčių žmonių galimybes nusipirkti maisto ir dėl to didėja pagalbos maistu teikimo išlaidos. 2006 m. daugiau kaip 13 milijonų ES piliečių buvo suteikta pagalba pagal šią programą. Peržiūrėta programa turėtų būti taikoma nuo 2010 m.

„Tai konkretus būdas, kuriuo Europos Sąjunga gali padėti vargingiausiai gyvenantiems mūsų visuomenės nariams, – sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Marianna Fischer Boel. – Neseniai įvykęs maisto produktų kainų šuolis kai kuriems žmonėms buvo labai skausmingas. Reikia išplėsti šią labai sėkmingai vykdomą programą ir padidinti jos biudžetą, kad galėtume padėti kuo daugiau žmonių. Kadangi intervencinės atsargos jau tampa atgyvena, reikia leisti pirkti maisto produktus rinkoje pagal šalies mitybos prioritetus.“

Programa buvo sukurta 1987 m. Pagal ją valstybės narės maisto pertekliaus viešąsias atsargas galėjo panaudoti kaip pagalbą maistu. Nuo tada padėtis pasikeitė. Atsargų kiekis kaip niekada mažas, nepasiturinčių žmonių padaugėjo, o maisto kainos pastaruoju metu smarkiai išaugo. Todėl Komisija mano, kad būtina skirti daugiau lėšų šiai programai ir leisti nuolat pirkti maisto produktus atvirojoje rinkoje.

Bendrasis finansavimas padės geriau planuoti bei valdyti lėšas ir leis valstybėms narėms prisiimti daugiau atsakomybės už programos vykdymą. Veiksmingumui padidinti ir tęstinumui užtikrinti turėtų būti rengiami trejų metų skirstymo planai. Bus galima tiekti ne tik tuos produktus, kuriems taikomos intervencinės priemonės. Pavyzdžiui, pirmą kartą į programą įtraukta vaisiai, daržovės ir aliejus.

Maisto produktus, atsižvelgdamos į maistingumo kriterijus, parinks nacionalinės valdžios institucijos ir juos skirstys kartu su socialiniais partneriais, kaip tai vyksta dabar. Maisto produktai gaunami iš intervencinių atsargų, jei jų yra, arba iš rinkos; pirmenybė teikiama intervencinėms atsargoms. Skirstymas turi būti nemokamas arba jo kaina negali viršyti tos, kuri pagrįsta maistą skirstyti paskirtos organizacijos patirtomis išlaidomis.

Valstybės narės gali pasirinkti, ar dalyvauti programoje. Pagalba paprastai teikiama įvairiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, įskaitant sunkiai gyvenančias šeimas, pakankamai pajamų neturinčius vyresnio amžiaus žmones, benamius, neįgaliuosius, rizikos grupės vaikus, mažai uždirbančius darbuotojus, darbuotojus migrantus ir prieglobsčio ieškančius asmenis.

Norinčios dalyvauti programoje valstybės narės pasirinks tinkamas organizacijas (paprastai tai bus labdaros organizacijos arba vietos socialinės tarnybos) maistui skirstyti. Tada jos nustatys poreikius trejų metų programiniu laikotarpiu ir pateiks prašymą Komisijai, kuri numatys biudžetą. Tai bus daroma kasmet, kad būtų galima atlikti pakeitimus, jei per programinį laikotarpį padėtis pasikeistų.

Nors ES piliečių gyvenimo lygis vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl to yra žmonių, kurie negauna pakankamai maisto. Europos Sąjungoje maždaug 43 milijonams žmonių gresia maisto stygius, t. y. jie neišgali kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos ar žuvies. Šiuo metu programoje dalyvauja devyniolika valstybių narių.

Dokumentus ir daugiau informacijos galima rasti

http://ec.europa.eu/agriculture/markets/freefood/index_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site