Navigation path

Left navigation

Additional tools

Tarpinės ES prognozės: staigesnis negu tikėtasi sulėtėjimas

European Commission - IP/08/1305   10/09/2008

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/08/1305

Briuselis, 2008 m. rugsėjo 10 d.

Tarpinės ES prognozės: staigesnis negu tikėtasi sulėtėjimas

Tikėtina, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas šiais metais bus 1,4 % (euro zonoje – 1,3 %), t. y. maždaug ½ procentinio punkto mažesnis negu numatyta balandžio mėnesio prognozėje. Pagrindiniai pavasario prognozėje nurodyti rizikos veiksniai materializavosi – finansinė suirutė gilėjo, prekių kainos smarkiai kilo ir keletą būsto rinkų ištikęs šokas išplito dar labiau. Numatoma, kad nuolat smarkiai kylant prekių kainoms vidutinė infliacija ES šiais metais bus 3,8 %, o euro zonoje – 3,6 %. Tai yra prognozės rodiklis didinamas, nors artimiausiais mėnesiais laipsniškai silpstant ankstesnio energijos ir maisto kainų augimo poveikiui infliacija gali pasiekti lūžio ribą.

„Visus metus tebesitęsianti suirutė finansų rinkose, per tą patį laikotarpį beveik dvigubai išaugusios energijos kainos ir kai kurių būsto rinkų pokyčiai turėjo įtakos ekonomikai, nors paskutiniu metu sumažėjusios naftos ir kitų prekių kainos bei euro kurso smuktelėjimas suteikė šiokį tokį palengvėjimą. Šioje sudėtingoje ir neaiškioje situacijoje privalome mokytis iš praeities klaidų ir laikytis nuoseklios politikos. Tolesnis Europos reformų darbotvarkės įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant toliau kurti darbo vietas ir sėkmingiau įveikti išorės sukrėtimus. Privalome paspartinti veiksmų plano įgyvendinimą, kad padėtume atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis, ir išsaugoti viešųjų finansų srityje pasiektus laimėjimus, kad nepadidintume naštos ateities kartoms, kurios ir taip susidurs su senėjančios visuomenės uždaviniais,“ – sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.

Stiprėjant nepalankiai situacijai pasaulyje, antrą šių metų ketvirtį keliose išsivysčiusios ekonomikos šalyse pradėjo mažėti gamybos mastas; kai kuriose šalyse šį mažėjimą taip pat sukėlė prasti rezultatai būsto sektoriuose. BVP ES sumažėjo 0,1 %, euro zonoje – 0,2 %. Tai iš dalies atspindi „skolos grąžinimą“ po netikėtai spartaus augimo pirmąjį ketvirtį, kurį tam tikru mastu paskatino laikini veiksniai. Be to, dėl nuolatinio prekių kainų kilimo, finansinės suirutės ir kai kuriais atvejais dėl šoko būsto rinkoje, pasitikėjimas smuko, kapitalo išlaidos toliau didėjo, o vartojimo kainų infliacija augo, stabdydama vidaus paklausą.

Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas 2008 m. prognozuoja 1,4 % augimą ES ir 1,3 % – euro zonoje, tai yra atitinkamai 0,6 ir 0,4 procentinio punkto (pp) mažesnį augimą, palyginti su pavasario prognoze. Šie apskaičiavimai paremti naujomis prognozėmis, skirtomis Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Nyderlandams, Lenkijai, Ispanijai ir Jungtinei Karalystei, kurioms drauge tenka apie 80 % ES BVP.

Išorinės sąlygos darosi vis nepalankesnės

Pasaulio ekonominė situacija ir perspektyvos išlieka neįprastai miglotos. Praėjus metams nuo finansinės suirutės pradžios, tarptautinės finansų sistemos situacija išlieka trapi, o kelios svarbiausios kredito rinkos vis dar labai sutrikdytos. Prekių kainos, ypač energijos ir maisto, nuo paskutinio 2007 m. ketvirčio smarkiai kilo didindamos infliaciją – nors kiek anksčiau šią vasarą naftos ir kitų prekių kainos buvo šiek tiek sumažėjusios. Verslo ir vartotojų pasitikėjimas labai sumažėjo ir pasiekė gerokai žemesnį lygį negu ilgalaikis vidurkis. Nors besiformuojančios ekonomikos šalyse augimas kol kas lieka spartus, pasaulyje numatomas smarkus ekonominio augimo sulėtėjimas.

Prieš prasidedant finansinei suirutei praėjusią vasarą Europos šalių ekonomika apskritai buvo stipri. ES ir euro zonoje nebuvo jokių didesnių sutrikimų, nors galbūt tai nėra pasakytina apie visus sektorius ir valstybes nares. Veikla buvo vykdoma daugiau ar mažiau gerai, o finansų rinkų bėdos tuoj neigiamai paveikė kai kuriuos pasitikėjimo rodiklius. Paskutiniais ketvirčiais sustiprėjus nepalankiai situacijai pasaulyje, pasitikėjimo rodikliai sumažėjo daugelyje sektorių ir valstybių narių (bendras ekonominių nuotaikų rodiklis ypač sumažėjo Ispanijoje ir JK). Galiausiai pradėjo silpnėti ir veiklos rodikliai. Įvairūs rodikliai, kaip antai pramonės gamyba, užsakymai ir mažmeninė prekyba, rodo, kad pastaraisiais mėnesiais augimo pagreitis sumažėjo tiek ES, tiek euro zonoje. Paskutiniai tyrimai taip pat rodo niūrias ES šalių ekonomikos perspektyvas.

Numatomas infliacijos sumažėjimas, dėl kurio turėtų padidėti namų ūkių disponuojamosios pajamos ir vartojimas ketvirtą ketvirtį, yra vienas iš veiksnių, galinčių pakeisti tendencijas.

Infliacija ties lūžio riba

Dėl aukštų prekių kainų vartotojų kainų infliacija pastaraisiais mėnesiais vis didėjo. Energijos ir maisto kainų įtaka bendrajai infliacijai labai išaugo ir liepos mėnesį buvo atitinkamai 1,7 pp ir 1,2 pp. Rugpjūtį bendrosios infliacijos lygis euro zonoje nuo rekordiškai aukšto liepos mėnesį (4,0 %) šiek tiek sumažėjo iki 3,8 %.

Didesnės infliacijos prognozės atspindi blogesnius negu tikėtasi rezultatus iš pavasario prognozės. Tačiau laipsniškas ankstesnio energijos ir maisto kainų augimo poveikio silpnėjimas ateinančiais mėnesiais rodo, kad infliacija gali būti pasiekusi lūžio ribą. Vis dėlto tolesni prekių rinkų pokyčiai bei gebėjimas kontroliuoti netiesioginį poveikį turės esminę įtaką infliacijos prognozėms abiejuose regionuose.

Rizikos vertinimas

Augimo perspektyvos ir toliau linksta į blogąją pusę. Visų pirma prekių ir finansų rinkų pokyčiai ir toliau bus pagrindiniai veiksniai, formuojantys augimo perspektyvas, o techninės prielaidos taip pat gali pasirodyti pernelyg optimistinės, kaip jau pastaruoju metu yra buvę sudarant prognozes. Kita rizika yra susijusi su tvirta JAV ekonomika, naujais raginimais imtis protekcionistinių ir kitų prekybą iškreipiančių priemonių, taip pat su kai kurių ES šalių ekonominiu gebėjimu sureguliuoti vidaus ir išorės disbalansą. Infliacijos perspektyvų rizika atrodo šiek tiek labiau subalansuota, nors ji vis dar linkusi didėti. Ypač ir netgi jei ekonominė veikla staiga labai sulėtėtų, negalima atmesti netiesioginio poveikio rizikos, nors kol kas nėra įrodymų, kad toks poveikis gali įgauti platesnį mastą.

Išsamesnę ataskaitą galite rasti

http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article12054_en.htm


1 lentelė. Realus BVP augimas
[ ]

Pastaba: ketvirčių duomenys yra koreguoti pagal darbo dienas ir sezoniškumą, metų duomenys nekoreguoti.


2 lentelė. Vartotojų kainų infliacija
[ ]


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website