Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/08/1255

Briuselis, 2008 m. rugpjūčio 11 d.

Netrukus pradės veikti Europos skaitmeninė biblioteka

Spustelėjus pelės klavišą visiems piliečiams atsiverianti Europos kultūrų įvairovė knygų, muzikos, paveikslų, nuotraukų ir filmų pavidalu – ši svajonė apie Europos skaitmeninę biblioteką galėtų išsipildyti jau šį rudenį. Tačiau tam Europos Sąjungos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų – taip šiandien nurodė Komisija naujajame komunikate dėl galimybės naudotis kultūros institucijų saugomų kūrinių skaitmeninėmis versijomis visoje Europoje. Suskaitmeninus kultūros kūrinius, europiečiams nebereikės keliauti, kad gautų užsienio muziejų, bibliotekų ir archyvų medžiagos, arba perversti šimtus puslapių, kad rastų tam tikrą informaciją. Vien Europos bibliotekose sukaupta daugiau kaip 2,5 mlrd. knygų, bet skaitmeniškai prieinama apytiksliai tik 1 % archyvų medžiagos. Todėl Komisija paragino valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad europiečiai galėtų naudotis internete paskelbtais suskaitmenintais kūriniais mokymosi, darbo ar laisvalaikio tikslais. Pati Komisija 2009–2010 m. skirs maždaug 120 mln. EUR, kad Europos kultūros paveldas taptų lengviau prieinamas internetu.

„Naudodamiesi Europos skaitmenine biblioteka, žmonės galės greitai ir lengvai pasiekti ir savo šalyje, ir užsienyje esančias Europos knygas bei meno kūrinius. Taip, pavyzdžiui, studentas čekas galės naršyti Britų bibliotekoje nenuvykęs į Londoną, o meno mylėtojui airiui nereiks Luvre stovėti eilėje, kad iš arti išvystų „Moną Lizą“, – kalbėjo už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Europos Sąjungos Komisijos narė Viviane Reding. – Nors valstybės narės padarė didelę pažangą stengdamosi, kad kultūrinė medžiaga būtų pasiekiama internetu, skaitmeninimui paspartinti reikia daugiau valdžios ir privačiojo sektoriaus investicijų. Mano tikslas – pasiekti, kad gausi Europos skaitmeninė biblioteka, vadinama „Europeana“, taptų viešai prieinama iki šių metų pabaigos.“

Šiandien Komisija patvirtino savo įsipareigojimą padėti valstybėms narėms paskelbti jų vertingą kultūrinę medžiagą internetu. 2009–2010 m. pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą bus skirta 69 mln. EUR kūriniams skaitmeninti ir skaitmeninėms bibliotekoms kurti. Tuo pačiu laikotarpiu pagal Europos Konkurencingumo ir inovacijų programą bus skirta maždaug 50 mln. EUR Europos kultūrinės medžiagos prieinamumui didinti. Apskaičiuota, kad suskaitmeninti penkis milijonus Europos bibliotekose saugomų knygų, neįskaitant tokių objektų kaip rankraščiai ar paveikslai, iš viso kainuotų maždaug 225 mln. EUR.

Siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana idėją, būtinos nemažos nacionalinių institucijų investicijos, tačiau šiuo metu daugelis šalių lėšų kūriniams skaitmeninti skiria nedaug ir nesistemingai. Šiandien Komisija paragino valstybes nares intensyviau skaitmeninti kūrinius, kad jų fondai taptų prieinami Europos piliečiams, bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir atsižvelgti į šiuos prioritetus:

  • Kūriniams skaitmeninti reikia skirti daugiau lėšų, be to, būtina parengti planus, kuriuose būtų nurodyta, kiek medžiagos bus suskaitmeninta.
  • Daugelis šalių vis dar neturi skaitmeninės medžiagos išsaugojimo metodų, technologijų ir patirties, nors tai būtina, kad medžiaga būtų prieinama ateities kartoms.
  • Turi būti įdiegti bendri standartai, kad Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana reikmėms būtų galima suderinti skirtingus informacijos šaltinius bei duomenų bazes ir jais naudotis.

- Reikia išspręsti autorių teisių klausimus, visų pirma teisinius klausimus, susijusius su kūriniais, kurių teisių turėtojų neįmanoma rasti, ir gauti jų leidimą tuos kūrinius skaitmeninti (IP/07/508).

Skaitmeninių bibliotekų lankytojai gali nemokamai susipažinti su garsiosios Gutenbergo biblijos – pirmosios spausdintos knygos – kopija Britų bibliotekos interneto svetainėje, išgirsti Marios Callas ar Jacques’o Brelio balsus Prancūzijos Institut National de l'Audiovisuel arba pamatyti da Vinci šedevrą „Mona Liza“ Luvre.

Kelios valstybės narės parodė pavyzdį, kaip paspartinti kultūrinių fondų skaitmeninimą. Slovėnija 2007 m. priėmė Valdžios ir privačiojo sektoriaus partnerystės aktą, kuris suteikė naujų galimybių privačiajam sektoriui remti viešosiose institucijose vykdomus skaitmeninimo projektus. Slovakijoje atkurtas senas karinis kompleksas paverstas dideliu skaitmeninimo centru, kur puslapiams vartyti naudojami robotai. Suomija, Slovakija ir Lietuva pasinaudojo Europos struktūrinių fondų teikiama parama, kad pasirūpintų papildomų lėšų kūriniams skaitmeninti.

Tačiau Komisijos atliktas vertinimas taip pat rodo, kad daug suskaitmenintų objektų nėra prieinama internetu. Pavyzdžiui, tik kas ketvirto Vokietijos muziejaus suskaitmenintą medžiagą galima pasiekti internetu ir internete paskelbta vos 1 % Lenkijos archyvų suskaitmenintos medžiagos.

Bendroji informacija

Europos skaitmeninė biblioteka yra 2005 m. birželio 1 d. Komisijos priimtos iniciatyvos i2010 dalis (IP/05/643). 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl skaitmeninimo ir suskaitmenintos medžiagos išsaugojimo (IP/06/1124). 2006 m. lapkričio 13 d. Kultūros tarybos posėdyje valstybių narių ministrai susitarė toliau skatinti skaitmeninimą (Pres/06/309).

Komunikatas ir skaitmeninimo srityje padarytos pažangos įvertinimas

http://ec.europa.eu/information_society/activities/digital_libraries/index_en.htm

Pasaulio skaitmeninė biblioteka

http://www.worlddigitallibrary.org/project/english/index.html

Europos biblioteka

http://search.theeuropeanlibrary.org/portal/en/index.html

Europeana:

http://www.europeana.eu/

MEMO/08/546


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website