IP/08/1130
Briuselis, 2008 m. liepos 11 d.
Daugiakalbystė. Kaip kalbos padeda verslui
Šiandien Europos Komisijos nariui L. Orbanui buvo pateikta 2007 m. įsteigto daugiakalbystei skirto verslo forumo, kurio paskirtis – išnagrinėti, kokį poveikį kalbų mokėjimas daro prekybai ir užimtumui Europos Sąjungoje, veiklos ataskaita. Ataskaitoje išsamiai analizuojama, kaip padėti įmonėms patekti į naujas rinkas ir suteikti joms naujų verslo galimybių globalizuotame pasaulyje. Ji grindžiama mokslinių tyrimų ataskaitomis, įvykių tyrimais, apklausomis ir asmenine forumo, kuriam pirmininkauja Belgijos ministras ir buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas vikontas Etiennas Davignonas, dalyvių patirtimi.
Už daugiakalbystę atsakingas Europos Komisijos narys Leonardas Orbanas teigė: „Verslo forumo ataskaita įrodo, kad Europos įmonių daugiakalbystė yra vertybė, kad kalbų įvairovė ir investicijos į kalbų mokymą ir geresnis kitų kultūrų pažinimas gali padėti užtikrinti gerovę ir visiems suteikti naudos. Ataskaitos išvados ir rekomendacijos – didžiulė pagalba rengiant naująjį strateginį komunikatą dėl daugiakalbystės, kurį ketinu pristatyti šių metų rugsėjo mėn. Jos taip pat puikiai dera su Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslais.“
Ataskaitai pritarė ir už įmones ir pramonę atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günteris Verheugenas. Jis sakė: „Investicijos į kalbų mokymą ir įvairovės valdymas – lemiami veiksniai Europos visuomenei siekiant visapusiškai išnaudoti globalizuoto pasaulio teikiamas galimybes. Užsienio kalbų mokėjimas padeda bendrauti, suprasti vieniems kitus ir rasti naujų problemų sprendimo būdų. Jau seniai laikas švietimo ir profesinio mokymo sistemose atsižvelgti į šiuos poreikius ir visiems suteikti galimybę ugdyti įvairiausius įgūdžius. Labiau nei bet kada iki šiol reikia skatinti mūsų visuomenę dalyvauti kultūriniuose mainuose ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu.“
Štai keletas svarbių Verslo forumo ataskaitos aspektų:
- Sparčiai besivystančių Azijos ir Lotynų Amerikos šalių gyventojams išmokstant vis daugiau kalbų ir įgyjant vis daugiau kitų sėkmingai konkuruoti padedančių gebėjimų, kyla pavojus, kad sumažės Europos konkurencingumas.
- ES valstybėse narėse turėtų būti aktyviai skatinamas formalusis įvairių užsienio kalbų mokymasis ir savišvieta, nes verslui reikia vis įvairesnių gebėjimų turinčių darbuotojų. Kalbos mokėjimas – lemiamas veiksnys siekiant, kad ateities darbuotojas savo darbo vieta laikytų visą Europą.
- Europos įmonių kalbų strategijos turėtų tapti aukščiausio lygmens vadovybės reikalu. Pavyzdžiui, galima investuoti į kalbų mokymą, įdarbinti užsienio kalbomis kalbančius žmones, kuriems tos kalbos yra gimtosios, užtikrinti tinkamą komunikaciją internetu įvairiomis kalbomis.
- Reikia remti įmonių pastangas strategiškai vartoti kalbas, visų pirma naudojantis jau sukurtais tinklais ir struktūromis. Šiuo atžvilgiu labai svarbų vaidmenį atlieka nacionalinės eksporto skatinimo organizacijos, kaip antai prekybos rūmai.
- Reikia Europos platformos, kad būtų galima dalytis informacija ir gerąja patirtimi kalbų ir verslo srityje.
Forumo veikloje dalyvauja daug žinomų verslo atstovų, pavyzdžiui:
- Winfried Albrink, Mokymo skyriaus vadovas, Henkel Group,
- Henning Dyremose, Danijos prekybos tarybos pirmininkas ir buvęs TDC („Danijos telekomo“) direktorius,
- Sabina Klimek, Deloitte Business Consulting vadovė,
- Peter Mathews, Black Country Metals Limited pirmininkas ir direktorius,
- Caroline Jenner, jaunųjų verslininkų tinklo Junior Achievement Young Enterprise Europe direktorė.
Visas ataskaitos tekstas ir jo santrauka pateikiami internete:
http://ec.europa.eu/education/languages/index_en.htm
Daugiau informacijos apie ES kalbas rasite internete:
