Navigation path

Left navigation

Additional tools

Migrantų vaikai ir švietimas. Iššūkis ES švietimo sistemoms

European Commission - IP/08/1092   03/07/2008

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

[Graphic in PDF & Word format]

IP/08/1092

Briuselis, 2008 m. liepos 3 d.

Migrantų vaikai ir švietimas. Iššūkis ES švietimo sistemoms

Europos Komisijos šiandien priimta žaliąja knyga pradedama diskusija, kokia turi būti švietimo politika, kad būtų lengviau įveikti imigracijos ir judumo Europos Sąjungoje keliamus sunkumus. Didelis migrantų vaikų skaičius gerokai paveikė Europos švietimo sistemas. Kaip užkirsti kelią segreguotų mokyklų kompleksų kūrimui ir geriau užtikrinti lygias galimybes mokytis? Kaip prisiderinti prie padidėjusios gimtųjų kalbų ir kultūros perspektyvų įvairovės ir gausinti žinias apie kitas kultūras? Kaip pritaikyti mokytojų darbo įgūdžius ir megzti ryšius su migrantų šeimomis ir bendruomenėmis? Tai svarbiausi klausimai.

Tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais duomenimis, Europos Sąjungoje migrantų vaikai dažniau negu kiti jų bendraamžiai patiria mokymosi sunkumų: palyginti su bendraamžiais, daugiau jų anksti palieka mokyklą, mažiau – tęsia mokslą aukštosiose mokyklose. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad kai kuriose šalyse antrosios kartos migrantai mokosi prasčiau negu pirmosios kartos migrantai. Vadinasi, socialinė praraja ilgainiui gali didėti. Esama aiškių ženklų, kad segregacijos pagal socialinius ir ekonominius kriterijus tendencijos stiprėja, nes gerą socialinę padėtį užimantys tėvai yra linkę nebeleisti savo vaikų į mokyklas, kuriose yra daug mokinių migrantų. Laikui bėgant skirtumai tarp mokyklų didėja.

„Susidarius tokiai padėčiai gali sumažėti mokinių migrantų galimybės vėliau sėkmingai integruotis į visuomenę ir darbo rinką, – sako už švietimą, mokymą, kultūrą ir jaunimo reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Jánas Figelis. – Jei vaikai migrantai išeina iš mokyklos neatskleidę savo gebėjimų ir įgiję segregacijos patirties, kurią jie išsineša į tolesnį gyvenimą, kyla grėsmė, kad pagal šį modelį gyvens ir būsimos kartos.“ Komisijos narys pridūrė, kad „faktai aiškiai rodo, kad politinėmis priemonėmis padėtį galima pakeisti. Kai kurioms valstybėms narėms šį sunkų uždavinį pavyksta išspręsti. Dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų gali būti naudinga, o Europos Komisija nori remti tokius mainus.“

Tyrimais nustatytos kelios priežastys, dėl kurių daug migrantų patiria mokymosi sunkumų. Kai kurie svarbiausi veiksniai susiję su mokinių migrantų asmeninėmis aplinkybėmis – prasta socialine ir ekonomine aplinka, nepakankamu kalbos mokėjimu, šeimos ir bendruomenės lūkesčiais. Tačiau iš duomenų matyti, kad svarbios ir švietimo sistemos, ir kad kai kurioms šalims geriau negu kitoms sekasi mažinti atotrūkį tarp migrantų ir vietos mokinių; tai įrodymas, kad politika gali daryti didelį poveikį mokymosi rezultatams. Pavyzdžiui, segregacija lemia laipsnišką kokybės prastėjimą, dėl kurio mažėja mokinių motyvacija ir blogėja rezultatai. Panašių pasekmių gali sukelti ir skirstymas į grupes pagal gabumus. Mokytojų lūkesčiai ir pasirengimas dirbti nevienalytėje klasėje irgi gali lemti, gerų ar blogų rezultatų pasiekiama.

Žaliojoje knygoje trumpai apžvelgiamos politinės priemonės ir koncepcijos, kurios gali padėti mokiniams migrantams sėkmingiau mokytis. Nurodoma, kad sistemos, kurių prioritetas – sudaryti visiems lygias galimybes mokytis, yra veiksmingiausios ir mokinių migrantų integracijos požiūriu. Itin sėkmingai šis klausimas sprendžiamas tokiomis politinėmis priemonėmis, kaip ikimokyklinis ugdymas, kalbos mokymasis, papildoma mokymosi parama (pavyzdžiui, konsultacijos ir globa); daugiakultūris švietimas ir bendradarbiavimas su šeimomis ir bendruomenėmis. Užkirsti kelią segregacijai ir įveikti jau virtusių „getais“ mokyklų segregaciją – būtina prielaida, kad mokiniams migrantams būtų užtikrintos iš tiesų lygios galimybės. Norint tai pasiekti svarbiausia, kad visose mokyklose būtų nustatyti aukštos kokybės standartai, visų pirma mokymo ir vadovavimo standartai.

Reikia parengti ir įgyvendinti nacionalinio ir regioninio lygmens strategijas, tačiau gali būti naudinga ir mokytis bendradarbiaujant Europos lygmeniu. Žaliąja knyga siekiama paskatinti pasidalyti nuomonėmis apie tai, kaip visais lygmenimis spręsti šiuos uždavinius ir kaip ES ateityje galėtų padėti valstybėms narėms formuoti šios srities politiką. Be to, knygoje tiriamos 1977 m. Direktyvos 77/486/EEB dėl darbuotojų, migravusių iš kitų valstybių narių, vaikų mokymo (ši direktyva įgyvendinta netolygiai) perspektyvos.

Suinteresuotųjų šalių prašoma iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasidalyti savo nuomonėmis apie politinį uždavinį, politines priemones ir vaidmenį, kurį galėtų atlikti Europos Sąjunga, kad paremtų valstybes nares. Europos Komisija išnagrinės šių konsultacijų rezultatus ir 2009 m. pradžioje paskelbs išvadas.

Daugiau informacijos:

MEMO/08/475, "FAQ: Migration and Mobility: Challenges and Opportunities for EU education systems".

http://ec.europa.eu/education/news/news490_en.htm

http://ec.europa.eu/education/index_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website