Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/07/721

Briuselis, 2007 m. gegužės 30 d.

Komisija vertina regionų finansavimo poveikį ir pradeda diskusijas apie kitą sanglaudos politikos etapą

Jau įrodytas sanglaudos politikos poveikis Europos Sąjungos regionų vystymuisi, tačiau ateinančiais metais jos laukia nauji išbandymai. Tokios išvados pateiktos naujausioje Europos Komisijos ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje[1]. Šiandien paskelbtoje ketvirtojoje ataskaitoje pirmą kartą aptariama išsiplėtusios Europos Sąjungos ir jos 268 regionų ekonominė, socialinė ir teritorinė padėtis. Ataskaitoje pateikta išsami regionų padėties (atsižvelgiant į BVP, produktyvumą ir užimtumą) analizė. Joje nustatomi uždaviniai, kuriuos valstybės narės ir regionai turės vykdyti ateinančiais metais. Ataskaitoje pirmą kartą vertinamas 2000–2006 m. programavimo laikotarpio Europos sanglaudos politikos poveikis ir pasirengimas naujam 2007–2013 m. laikotarpiui. Taip pat pateikta 10 klausimų, kuriais pradedamos Europos institucijose ir už jų ribų vyksiančios diskusijos apie šios svarbios srities politikos ateitį.

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Danuta Hübner teigė: „Sanglaudos politika įrodė galinti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Pagal šią politiką skatinamos būtinos investicijos į infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius ir regionų ekonomikos modernizavimą bei plėtimą. Ji padėjo pereiti nuo valstybės investicijų valstybėse narėse politikos prie Europos Sąjungos prioritetų.“

Komisijos narė taip pat pridūrė: „Sanglaudos politikos tikslas – mažinant skirtumus tarp regionų, mobilizuojant nepanaudotą potencialą ir telkiant išteklius investicijoms į augimo skatinimą suteikti galimybių kiekvienam ES piliečiui, kad ir kur jis gyvena. Europos Sąjungos laukia daug sunkumų: gyventojų skaičiaus mažėjimas nuo 2020 m. (daugelyje regionų jau mažėja), dėl konkurentų visame pasaulyje padidėjęs ekonominis spaudimas, išaugusios energijos kainos, klimato pokyčiai ir socialinis susiskaldymas. Europa privalo įveikti šiuos sunkumus. Tačiau to siekdami turime įtraukti visus regionus ir žmones, kad kurtume gerovę, naujas darbo vietas bei skatintume augimą.“

Už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimír Špidla teigė: „Ši politika padėjo sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą, pagerinti administravimą bei viešąjį valdymą, ypač regionų lygmens. Taip buvo skatinamas BVP augimas ir mažinami skirtumai Europos Sąjungoje."

Jis pridūrė, kad Europos socialinis fondas (ESF) per ateinančius septynerius metus kasmet į žmones investuos daugiau nei 10 mlrd. EUR, taip padėdamas jiems tobulinti įgūdžius ir padidinti įsidarbinimo galimybes. Atsižvelgiant į technologijų pažangos ir globalizacijos keliamus uždavinius, ypač svarbu užtikrinti žmonių gebėjimą susidoroti su pokyčiais – darbuotojai turi sugebėti prisitaikyti. Komisijos narys pridūrė, kad ESF yra svarbiausia priemonė, suteikianti valstybėms narėms lankstumo ir užimtumo garantijas: derinti aktyvią darbo rinkos politiką, lanksčią sutarčių sudarymo tvarką ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Europos socialiniam fondui tenka svarbus vaidmuo skatinant ir vykdant derinimo politiką. Ši politika yra svarbi ES, kad ji galėtų padidinti dirbančių vyrų ir moterų skaičių.
Komisijos narė Danuta Hübner parengė planą, pagal kurį vyks diskusijos, kuriose bus aptariama tolesnė šios srities politikos, pasibaigus dabartiniam finansavimo laikotarpiui, eiga (2007–2013). Ji teigė: „Galime pasiekti geresnių rezultatų. Siūlau 10 klausimų diskusijoms apie šios politikos ateitį, kurios, tikiuosi, bus įvairios ir daugiašalės. Apie diskusijų rezultatus pranešiu kitais metais."

ATASKAITOS IŠVADOS

Ataskaitą sudaro keturios dalys:

  1. Ekonominė, socialinė bei teritorinė padėtis ir tendencijos 27 ES valstybėse narėse ir regionuose. Analizė rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje sumažėjo pajamų ir užimtumo skirtumų. Tačiau dar reikia sumažinti didelį skirtumą tarp skurdžiausių ir kitų regionų, o tam reikės ilgalaikių pastangų.
  2. Sanglaudos politikos poveikis. Vykdant Europos sanglaudos programas buvo tiesiogiai skatinama regioninė konvergencija ir užimtumas. Pvz., 2000–2006 m. ši politika padėjo 2,8 % padidinti BVP Graikijoje ir 2,0 % – Portugalijoje. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad 2007–2013 m. vykdant šią politiką Lietuvos, Latvijos ir Čekijos BVP padidės maždaug 8,5 %, Lenkijos – 5,5 %, o Graikijos – 3,5 %. Vykdant sanglaudos politiką sumažinta socialinė atskirtis ir skurdas: pagal ją kasmet bendrai finansuojamas 9 mln. žmonių (daugiau nei pusė jų – moterys) mokymas, užtikrinantis geresnes įdarbinimo sąlygas ir didesnes pajamas. 2000–2005 m. šešiose šalyse sukurta per 450 000 darbo vietų (tai sudaro du trečdalius antro tikslo finansavimo)
  3. Nacionalinė politika ir sanglauda. Per pastarąjį dešimtmetį valstybės investicijos nuolat mažėjo, nes valstybių biudžetams kyla senėjančios visuomenės problema (pensijų reforma, didėjančios išlaidos švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms), o dėl ekonominės reformos konsoliduojami valstybės finansai. 1993 m. valstybės investicijos prilygo 2,9 % BVP. Po dvylikos metų jos sumažėjo iki 2,4 % BVP. Tuo pat metu stebėjome, kaip su valstybės investicijomis susijusius sprendimus ir valdymą buvo iš lėto, bet atkakliai siekiama perkelti į regioninį ir vietos lygmenį. 2000–2005 m. valstybės išlaidos minėtais lygmenimis kasmet didėjo 3,6 %, t. y. greičiau nei BVP (1,7 %) ir bendros valstybės išlaidos (2,4 %).
  4. Bendrijos politika ir sanglauda. Vykdant įvairią Bendrijos politiką, pvz., MTTP bei naujovių, žemės ūkio, konkurencijos ir valstybės pagalbos, galima padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą: geriau atsižvelgti į ekonomines, socialines ir teritorines aplinkybes. Iš ataskaitos matyti, kad taip nutinka vis dažniau, tačiau dar yra neišnaudotų galimybių.

PAGRINDINIAI KLAUSIMAI

Ataskaitoje pateikiami klausimai plataus masto diskusijoms apie sanglaudos politikos ateitį.

1. Ko išmokta rengiant 2007–2013 m. programas? Atsižvelgiant į tai ir į ataskaitoje pateiktą analizę, kaip sanglaudos politika yra pasirengusi įveikti naujus uždavinius, kuriuos Europos regionams teks spręsti ateinančiais metais? Pavyzdžiui:

1.1. Kaip regionai turėtų reaguoti į pertvarkymą, kurio reikalauja mažo ir vidutinio lygio technologijų sektoriuose veikiantys stiprūs konkurentai?

1.2. Atsižvelgiant į didelius gimstamumo, mirtingumo ir migracijos srautų regionuose skirtumus, kokia būtų sanglaudos politikos reakcija į šiuos demografinius pokyčius?

1.3. Kokį poveikį klimato kaita gali daryti sanglaudos politikai?

2. Kaip sanglaudos politikos priemonėmis galima plėtoti integruotą ir palankesnį požiūrį į vystymąsi, augimą ir naujų darbo vietų kūrimą naujomis aplinkybėmis?

2.1. Kaip sanglaudos politikos priemonėmis, atsižvelgiant į ES teritorijų įvairovę, pvz., nepalankiausius regionus, salas, kaimo vietoves, pakrantes, miestus, nuosmukį patiriančius pramoninius regionus, kitas geografiškai išskirtines vietoves, galima skatinti darnų, tvarų ir tolygų vystymąsi?

2.2. Koks gali būti ataskaitoje nurodytų uždavinių poveikis pagrindiniams socialinės sanglaudos elementams, pvz., įtraukčiai, integracijai ir galimybių visiems suteikimui? Ar reikia papildomų pastangų šiam poveikiui sustiprinti ar neutralizuoti?

2.3. Kokių svarbiausių įgūdžių mūsų piliečiai turės įgyti, kad galėtų įveikti naujas problemas?

2.4. Kokias esmines žinias reikėtų plėtoti regionuose, kad jie galėtų konkuruoti pasaulyje?

3. Vadovaujantis pirmiau pateiktais klausimais, kaip vertinama 2007–2013 m. laikotarpio politikos valdymo sistema?

3.1. Atsižvelgiant į veiksmingo sanglaudos politikos programų valdymo poreikį, kaip geriausiai paskirstyti Bendrijos, nacionalinę ir regionų atsakomybę daugiasluoksnėje valdymo sistemoje?

3.2. Ką daryti, kad sanglaudos politika būtų veiksmingiau remiama viešoji politika valstybėse narėse ir regionuose? Kokiomis vykdymo priemonėmis būtų galima padidinti politikos veiksmingumą ir prieinamumą?

3.3. Kaip, siekiant stipresnės sąveikos ir papildomumo, galima toliau stiprinti anglaudos politikos ir kitų nacionalinės bei Bendrijos politikos ryšį?
3.4. Kokios yra naujos regionų bendradarbiavimo galimybės ES ir už jos ribų?

Pastabos redaktoriams

Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje nustatoma pagrindinė data ir iškeliami pagrindiniai atvirų diskusijų apie sanglaudos politikos ateitį po 2013 m. klausimai. Apie šias diskusijas bus oficialiai paskelbta rugsėjo 27–28 d. Briuselyje vyksiančiame Ketvirtajame sanglaudos forume.

Europos Komisija turi parengti ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą pagal konsoliduotos Europos bendrijos steigimo sutarties 159 straipsnį, kuriame teigiama:

Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pranešimą apie ekonominės ir socialinės sanglaudos linkme pasiektą pažangą ir apie tai, kaip įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės padėjo jos siekti. Prireikus prie šio pranešimo pridedami atitinkami pasiūlymai.

Išsamesnės informacijos apie regioninę politiką rasite http://ec.europa.eu/regional_policy/index_en.htm


[1] Komisijos komunikatas COM/2007/273


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site