IP/07/433

Briuselis, 2007 m. kovo 29 d.

ES visuomenė ryžtingai pritaria naujausiems Europos žemės ūkio politikos pokyčiams

Viena pagrindinių šiandien paskelbtos naujausios apklausos, kuria buvo tiriamas piliečių požiūris į žemės ūkį ir bendrąją žemės ūkio politiką, išvadų yra tai, kad ES visuomenė ryžtingai pritaria naujausioms ES žemės ūkio politikos reformoms. Apklausos rezultatai rodo, kad nors žemės ūkis yra politikos sritis, dėl kurios nuomonės dažnai skiriasi, reakcija į dvi pagrindines 2003 m. susitarimo dėl žemės ūkio reformos sudėtines dalis daugiausia yra teigiama. Apklausą 2006 m. lapkričio 17–gruodžio 19 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato užsakymu atliko „TNS Opinion“. Pasinaudojant standartiniais „Eurobarometro“ apklausos metodais, kiekvienoje iš buvusių tuo metu 25 ES valstybių narių buvo tiesiogiai apklausta apie 1000 asmenų.

Akivaizdu, kad didžioji Europos piliečių dalis pritaria kompleksinio paramos susiejimo principui, pagal kurį išmokos ūkininkams yra sumažinamos, jei jie nesilaiko aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ar maisto saugos standartų. Tokioms priemonėms pritaria 8 iš 10 asmenų, 83–86 proc. jų teigia, kad priemonės yra pateisinamos priklausomai nuo konkretaus standarto.

Atitinkamai visuomenė teigiamai priėmė ūkininkų gaunamos paramos teikimo pakeitimus. 49 proc. asmenų (o tai yra beveik penkiskart daugiau nei neigiamą nuomonę turinčių asmenų (11 proc.)) didesnį kaimo plėtros finansavimą bei tiesiogines išmokas ūkininkams vietoj žemės ūkio produktų subsidijavimo laiko teigiamais pokyčiais. Likusieji apklausos dalyviai laikėsi neutralios nuomonės arba atsakymo nepateikė.

Taip pat tapo aiškus visuomenės požiūris dėl būsimos žemės ūkio politikos krypties, apklaustųjų nuomone, žemės ūkio ir kaimo vietovių klausimai turėtų išlikti svarbiausiais Europos Sąjungoje. Beveik 9 iš 10 asmenų (88 proc.) teigia, kad nuo to iš esmės priklauso Europos ateitis.

Tai atsispindi ir nuomonėse dėl to, kokia ES biudžeto dalis turėtų būti skiriama BŽŪP – šiuo metu skiriama apie 40 proc. biudžeto. Beveik 6 iš 10 asmenų (58 proc.) mano, kad BŽŪP skiriamo biudžeto dalis turėtų išlikti nepakitusi arba artimiausiais metais padidėti, o manančių, kad BŽŪP biudžetas turėtų būti sumažintas, buvo tik 17 proc.

Konkrečiau, apklaustųjų nuomone, ES prioritetiniai žemės ūkio politikos veiksniai turėtų būti šie:

• ūkininkų tiekiamo maisto sveikumo ir saugumo užtikrinimas (41 proc.);
• sąžiningo elgesio ir su ūkininkais ir su vartotojais rinkoje užtikrinimas (ūkininkus palaiko 37 proc. apklaustųjų, vartotojus – 35 proc.);
• aplinkos tausojimas (33 proc.) ir ūkiuose auginamų gyvūnų gerovė (27 proc.).

Šiuo metu apklausos dalyviai mano, kad BŽŪP funkcijos vykdomos tinkamai: dauguma teigiamai vertina BŽŪP dėl sveiko ir (arba) saugaus maisto tiekimo, aplinkos tausojimo ir gyvūnų gerovės.

Apklausa taip pat buvo atlikta Rumunijoje ir Bulgarijoje, tačiau apklausos metu jos buvo stojančiosios valstybės, todėl jų rezultatai, apskaičiuojant ES vidurkius, nebuvo įtraukti.

http://ec.europa.eu/agriculture/survey/index_en.htm

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_en.htm