Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija siūlo integruotą priemonių paketą energijos ir klimato kaitos srityje siekiant 21-ame amžiuje mažinti išmetamųjų dujų

European Commission - IP/07/29   10/01/2007

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/07/29

Briuselis, 2007 m. sausio 10 d.

Komisija siūlo integruotą priemonių paketą energijos ir klimato kaitos srityje siekiant 21-ame amžiuje mažinti išmetamųjų dujų

Šiandien Europos Komisija pasiūlė išsamų priemonių paketą, skirtą naujos Europos energetikos politikos kūrimui siekiant kovoti su klimato kaita ir skatinti ES energetikos saugumą bei konkurencingumą. Priemonių pakete keliami įvairūs ambicingi tikslai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimu, taip pat siekiu sukurti tikrą energijos vidaus rinką ir stiprinti veiksmingą reguliavimą. Komisija mano, kad pasiektas tarptautinis susitarimas dėl klimato režimo po 2012 m. leistų iki 2020 m. sumažinti išsivysčiusių šalių išmetamąsias dujas 30 %. Dar labiau pabrėždama savo ryžtą šioje srityje Komisija siūlo Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų sumažinti ne mažiau kaip 20 %, visų pirma priemonėmis energetikos srityje.

Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso pasakė: „Šiandien Europos Sąjunga pergyvena didelius pokyčius. Energetikos politika vaidino esminį vaidmenį Europos projekto pradžioje. Turime jai suteikti pirminę svarbą. Klimato kaita, didėjanti priklausomybė nuo energijos importo ir kylančios energijos kainos – tai problemos, su kuriomis susiduria visos ES valstybės narės. Norėdama turėti tvarią, patikimą ir konkurencingą energetiką, Europa turi bendrai spręsti energetikos klausimus. Šiandien Komisijos pateikti pasiūlymai rodo mūsų ryžtą imtis vadovavimo šioje srityje, juose pateikiama ir ilgalaikė Europos energijos politikos, kuria būtų siekiama spręsti klimato kaitos problemas, vizija. Rytdienos pasaulį kuriame šiandien“.

Andris Piebalgs, Komisijos narys, atsakingas už energetikos politiką, pasakė: „Jei Europa dabar priims tinkamus sprendimus, ji gali prisidėti prie naujos pramoninės revoliucijos – mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos atsiradimo. Mūsų siekis sukurti veikiančią vidaus rinką, skatinti švarios ir veiksmingos energijos naudojimą ir priimti teisingus sprendimus dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros parodys, ar vadovaujamės šiuo nauju scenarijum, ar sekame kitais“.

Stavros Dimas, Komisijos narys, atsakingas už aplinką, pažymėjo, kad „Klimato kaita kelia vieną didžiausių pavojų mūsų planetai. Kova su klimato kaita yra neišvengiama. Šiandien mes sutarėme dėl ambicingų, tačiau realių tikslų, kurie rems mūsų pastangas sustabdyti klimato kaitą ir sunkiausius jos padarinius. Raginu likusias išsivysčiusias šalis sekti mūsų pėdomis, mūsų pavyzdžiu mažinti išmetamąsias dujas ir didinti pastangas siekiant tarptautinio susitarimo dėl išmetamųjų dujų mažinimo pasauliniu mastu."

Europa susiduria su realiomis problemomis. Yra didesnė nei 50 % tikimybė, kad pasaulio temperatūra per šį šimtmetį pakils daugiau nei 5°C. Esamos prognozės rodo, kad jei bus vykdoma dabartinė energetikos ir transporto politika, užuot mažėjus išmetamųjų dujų, ES iki 2030 m. jų padidės maždaug 5 %. Jei dabartinės tendencijos ir politika nepasikeis, ES priklausomybė nuo importo 2030 m. padidės iki 65 % bendrai ES suvartojamos energijos, palyginti su dabartiniu 50 % lygiu. Be to, dar nebaigta kurti vidaus energijos rinka, dėl to ES piliečiai ir ūkis negali iki galo pasinaudoti visa energijos sektoriaus liberalizavimo teikiama nauda.

Šiandien Komisijos pasiūlytas priemonių paketas šioms problemoms spręsti grindžiamas trimis pagrindiniais dalykais.

1. Tikra energijos vidaus rinka

Tokios vidaus rinkos tikslas – ES energijos vartotojams – tiek privatiems asmenims, tiek verslo subjektams – suteikti realias pasirinkimo galimybes ir paskatinti didžiules investicijas į energetikos sektorių. Bendroji rinka skirta ne vien konkurencingumui skatinti, bet ir tvarumui bei saugumui didinti.

Kaip rodo sektoriaus konkurencijos tyrimas ir vidaus rinkos komunikatas, būtini tolesni veiksmai siekiant šių tikslų aiškiai atskiriant energijos gamybą nuo energijos paskirstymo (see IP/07/26). Be to, būtina sukurti stipresnę nepriklausomą reguliavimo kontrolę, atsižvelgiant į Europos rinką. Šalims taip pat reikia imtis priemonių siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslą minimalų tinklų sujungimo lygį padidinti iki 10 %, nustatant pagrindines kliūtis ir paskiriant koordinatorius.

2. Perėjimo prie mažai anglies dvideginio išmetančios energijos gamybos spartinimas

Komisija siūlo, kad ES išlaikytų savo pasaulio lyderės pozicijas atsinaujinančios energijos srityje, ir tuo tikslu siektų, kad iki 2020 m. 20 % visos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tam reikės didžiulio visų trijų atsinaujinančios energijos sektorių – elektros, biokuro bei šildymo ir šaldymo – augimo. Kartu su siektinu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo dydžiu bus nustatytas minimalus siektinas 10 % biokuro naudojimo dydis. Be to, 2007 m. atsinaujinančios energijos naudojimo teisės aktų paketas apims priemones, skatinančias tiek biokuro, tiek atsinaujinančios energijos, naudojamos šildymui ir šaldymui, rinkos dalių didėjimą.

Moksliniai tyrimai ypač svarbūs siekiant mažinti švarios energijos kainą ir užtikrinti ES pramonei pirmaujančią padėtį sparčiai augančiame mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų sektoriuje. Siekdama šių tikslų Komisija pasiūlys strateginį Europos energijos technologijų planą. Per ateinančius septynerius metus Europos Sąjunga ne mažiau kaip 50 % padidins metines išlaidas moksliniams tyrimams energijos srityje.

Šiuo metu branduolinė elektros energija sudaro 14 % ES suvartojamos energijos ir 30 % ES pagaminamos elektros energijos. Komisijos pasiūlymuose pabrėžiama, kad nuo pačių valstybių narių priklauso, ar kurti branduolinę energetiką, ar ne. Komisija rekomenduoja mažėjančią branduolinės energijos dalį kompensuoti kitais mažai anglies dvideginio išskiriančios energijos šaltiniais, kitaip tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų bus dar sunkiau pasiekti.

3. Energijos naudojimo efektyvumas

Komisija dar kartą pabrėžia tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visos pirminės energijos suvartojimą. Jei šis tikslas būtų pasiektas, tai reikštų, kad 2020 m. ES vartotų maždaug 13 % mažiau energijos nei šiandien ir kiekvienais metais sutaupytų 100 mlrd. EUR ir į atmosferą išmestų 780 tonomis mažiau CO2.

Komisija siūlo spartinti mažai degalų vartojančių transporto priemonių naudojimą, priimti griežtesnius standartus ir gerinti prietaisų ženklinimą, gerinti esamų ES pastatų energetinį naudingumą ir šilumos bei elektros energijos gamybos veiksmingumą, perdavimą ir paskirstymą. Komisija taip pat siūlo sudaryti naują tarptautinį susitarimą dėl veiksmingo energijos naudojimo.

Pasiūlymus šiose trijose srityse turi paremti nuosekli ir patikima išorės politika.

Tarptautinė energetikos politika ES veikiant išvien

Europos Sąjunga negali viena pasiekti tikslų, susijusių su energijos naudojimu ir išmetamųjų dujų mažinimu kovojant su klimato kaita. Ji turi veikti išvien tiek su išsivysčiusiomis, tiek su besivystančiomis šalimis, taip pat su energijos vartotojais ir gamintojais. Europos Sąjunga sukurs veiksmingus solidarumo mechanizmus energijos tiekimo krizėms spręsti ir aktyviai bendrai išorės energetikos politikai plėtoti, siekiant vis labiau su trečiosiomis šalimis „kalbėti vienu balsu“. Ji stengsis sukurti apčiuopiamus skaidrumu, nuspėjamumu ir abipusiškumu grindžiamus partnerystės ryšius su tiekėjais energijos srityje.

Remdamasi konsultacijomis, vykusiomis pagal 2006 m. išleistą žaliąją knygą, Komisija jau padarė pažangą siekdama nuoseklesnės išorės energijos politikos – tai liudija energijos saugumo korespondentų tinklo sukūrimas. Komisija siūlo įvairių konkrečių priemonių paketus tarptautiniams susitarimams stiprinti, kaip antai Energetikos chartijos sutartį, klimato režimą pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, skatinti prekybos taršos leidimais sistemos taikymą pasaulyje ir toliau plėsti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad energetika taptų neatskiriama ES išorės santykių, visų pirma Europos kaimynystės politikos, dalimi. Kaip vieną svarbiausių naujų iniciatyvų Komisija siūlo sukurti visapusę Afrikos ir Europos partnerystę ir sudaryti tarptautinį susitarimą dėl energijos veiksmingumo.

Būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų. Apskritai sektorių tyrimas, strateginė peržiūra ir veiksmų planas sudaro Europos energetikos politikos esmę. Šiuo procesu siekiama nuo principų pereiti prie konkrečių teisės aktų pasiūlymų. Komisija siekia, kad pasiūlymus energijos ir klimato kaitos srityse priimtų pavasario Europos Vadovų Taryba. Remdamasi jos sprendimais Komisija teiks teisės aktų pasiūlymus.

Visus dokumentus galima rasti šiais adresais:

http://europa.eu/press_room/presspacks/energy/index_en.htm

http://europa.eu/press_room/presspacks/energy/index_de.htm

http://europa.eu/press_room/presspacks/energy/index_fr.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website