Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/07/1766

Briuselis, 2007 m. lapkričio 26 d.

Aplinka. Įsigaliojo potvynių rizikos valdymo direktyva

Šiandien pradedančia galioti naująja potvynių rizikos valdymo direktyva siekiama Europos Sąjungoje sumažinti potvynių riziką ir neigiamus padarinius. Direktyvoje numatyta, kad potvynių rizikos valdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas tarpvalstybiniu lygmeniu. Joje taip pat nustatyti svarbūs įpareigojimai siekti didesnio skaidrumo ir skatinti piliečių aktyvumą. Valstybės narės privalo nurodyti, kuriems upių baseinams bei jų pakrančių zonoms gresia potvyniai, ir parengti tų vietų potvynių rizikos žemėlapius bei rizikos valdymo planus.

Už aplinką atsakingas ES Komisijos narys Stavros Dimas sakė: „Valstybėms narėms svarbu išvengti potvynių ir apsaugoti vietas, kurioms jie gali pakenkti. Be to, nepaprastai svarbu galimiems potvyniams parengti Europos Sąjungos piliečius. Šiuo nauju svarbiu teisės aktu valstybės narės įpareigojamos įvertinti potvynių riziką, teikti informaciją vietų, kurioms gresia potvyniai, gyventojams ir leisti jiems dalyvauti rengiant planus.“

Potvynių padariniai Europoje

Nors potvyniai gali padėti atgaivinti ekosistemas, jie gali padaryti ir daug žalos aplinkai. Potvyniai gali užteršti vietas, iš kurių gaunamas geriamasis vanduo, dideli potvyniai gali pakenkti itin pažeidžiamoms ekosistemoms.

Nuo 1998 metų Europoje įvyko apie 100 didelių potvynių, įskaitant Dunojaus ir Elbės upių potvynius 2002 m. vasarą. 2005 ir 2007 m. įvykiai rodo, kad Europoje potvynių daugėja ir kad būtina imtis veiksmų. Nuo 1998 m. potvyniai Europoje nusinešė 700 žmonių gyvybę, daugiau nei pusei milijono žmonių teko persikelti į kitas gyvenamąsias vietas. Potvynių padaryta žala – per 25 mlrd. EUR.

Nors potvyniai – natūralus gamtos reiškinys, dėl žmogaus veiklos (pvz., žemės darbų) ir klimato kaitos potvynių tikimybė gali padidėti. Tačiau potvynių tikimybę galima sumažinti ir padarinius sušvelninti tinkamomis prevencinėmis priemonėmis.

Trijų etapų procesas

Naujoji direktyva[1] papildo Europos Sąjungos vandens teisės aktus. Ji buvo kruopščiai suderinta su Vandens pagrindų direktyva. Ji taikoma visų rūšių potvyniams: upių ir ežerų potvyniams, miestus bei pakrančių zonas užliejantiems potvyniams ir didelio bangavimo bei cunamio sukeltiems potvyniams. Valstybėse narėse direktyva bus įgyvendinama trimis etapais. Visų pirma iki 2011 m. bus atliktas pradinis upių baseinų ir jų pakrančių zonų potvynių rizikos vertinimas.

Vėliau, iki 2013 m. bus parengti potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai. Žemėlapiuose bus nurodytos vietos, kurioms gresia didelis arba vidutinis pavojus, vietos, kurioms pavojus beveik negresia, ir vietos, kuriose potvynis laikomas ekstremaliu įvykiu. Žemėlapiuose taip pat reikės pateikti informaciją apie numatomą vandens gylį, ekonominės veiklos, kuriai potvyniai gali pakenkti, rūšis, gyventojų, kuriems gresia pavojus, skaičių ir galimą žalą aplinkai.

Paskutiniu direktyvos įgyvendinimo etapu valstybės narės privalės iki 2015 m. pateikti potvynių rizikos valdymo planus ir juose nurodyti potvynių tikimybės mažinimo ir jų padarinių švelninimo priemones. Šiomis priemonėmis turės būti siekiama išvengti netvaraus žemės naudojimo, pavyzdžiui, pastatų statymo vietose, kurioms gresia potvyniai. Tokiuose planuose reikės numatyti vietų, kurioms gresia potvyniai, apsaugos būdus ir nurodyti, kaip galimus padarinius sušvelninti atkuriant lygumas arba pelkes. Potvynių rizikos valdymo planai svarbūs ir tuo, kad gali padėti visuomenei pasirengti potvyniams.

Potvynių rizikos įvertinimai bus svarstomi ir tvirtinami atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį ir ilgalaikes potvynių intensyvumo ir dažnumo prognozes.

Skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas – svarbūs naujosios direktyvos aspektai. Valstybės narės privalo paskelbti pradinį potvynių pavojaus įvertinimą, žemėlapius ir valdymo planus. Potvynių rizikos valdymo planai bus derinami su upių baseinų valdymo planais, kuriuos rengiant pagal Vandens pagrindų direktyvą dalyvaus visuomenė.

Pagal direktyvą valstybės narės bendruose upių baseinuose vykdomą veiklą privalo suderinti su kitomis valstybėmis narėmis arba ES nepriklausančiomis šalimis ir negali imtis potvynių pavojų didinančių arba mažinančių priemonių, jei dėl tokių priemonių nebuvo susitarta su valstybe nare, kuriai jų taikymas galėtų turėti neigiamų padarinių.
Daugiau informacijos apie potvynių rizikos valdymą ir kitas ES vandens politikos sritis galima rasti
http://ec.europa.eu/environment/water/flood_risk/index.htm.


[1] 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (Oficialusis leidinys L 288, 2007 11 6, p. 27).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website