IP/07/114

Briuselis, 2007 m. sausio 31 d.

Konkurencija: Komisijos atliktame sektoriaus tyrime nustatytos pagrindinės konkurencijos kliūtys mažmeninei bankininkystei

Europos Komisija paskelbė galutinę mažmeninės bankininkystės sektoriaus konkurencijos tyrimo ataskaitą. Tyrime nustatyta konkurencijos problemų mokėjimo kortelių, mokėjimo sistemų ir mažmeninės bankininkystės produktų rinkose. Konkretūs rodikliai – tai labai skirtingi mokėjimo kortelėms taikomi prekybos ar paslaugų įmonių mokesčiai ir tarpusavio operacijų mokesčiai, kliūtys patekti į mokėjimo sistemų ir kreditų registrų rinkas, vartotojų judumo kliūtys ir produkto susiejimas. 2006 m. paskelbus preliminarias išvadas apie mokėjimo korteles (žr. IP/06/496 ir MEMO/06/164), kai kurie rinkos dalyviai jau savanoriškai pasiūlė reformas. Glaudžiai dirbdama su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, Komisija pasinaudos konkurencijos taisyklėmis jai suteiktomis galiomis, kad panaikintų bet kuriuos rimtus piktnaudžiavimo atvejus. Tyrimo rezultatai turėtų padidinti mažmeninės bankininkystės konkurenciją rengiantis sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną (angl. SEPA).

Pasak už konkurenciją atsakingos Komisijos narės Neelie Kroes, „tyrimo metu nustatytos plačiai paplitusios konkurencijos kliūtys, dėl kurių nebūtinai išauga Europos įmonėms ir vartotojams tenkanti mažmeninės bankininkystės paslaugų kaina. Komisija pasinaudos konkurencijos įstatymu jai suteiktomis galiomis, kad panaikintų šias kliūtis mokėjimo kortelių rinkoje ir kitur, kai jos atsiranda dėl konkurencijos taisykles pažeidžiančio elgesio.“

Mokėjimo kortelės ir mokėjimo sistemos

Europos mokėjimo kortelių pramonė yra didelė, vartotojai per metus atlieka mokėjimų už maždaug 1 350 mlrd. EUR. Atlikdamos tokius mokėjimus, ES įmonės per metus bankams sumoka apytikriai 25 mlrd. EUR mokesčių. Komisijos tyrime nustatyti keli susirūpinimą keliantys požymiai:

• dėl labai koncentruotų rinkų daugelyje valstybių narių, visų pirma mokėjimo kortelių aptarnavimo srityje, šiuo metu veikiantys bankai gali turėti galimybę apriboti naujų dalyvių patekimą į rinką ir nustatyti didelius kortelių mokesčius;
• visoje ES labai skiriasi prekybos ir paslaugų įmonių mokesčiai. Pavyzdžiui, valstybėse narėse, kuriose taikomi dideli mokesčiai, įmonės turi sumokėti bankams tris ar keturis kartus daugiau iš kortelių pardavimo gaunamų pajamų negu įmonės valstybėse narėse, kuriose taikomi maži mokesčiai;
• visoje ES labai skiriasi bankų tarpusavio operacijų mokesčiai, kurių negalima visiškai padengti taikant mažus mokesčius kortelių turėtojams. Komisija neteigia, kad tarpusavio operacijų mokesčių iš viso reikia atsisakyti, tačiau bankų veikla kai kuriuose mokėjimo tinkluose kelią susirūpinimą;
• didelis ir nuolatinis pelningumas, ypač kortelių išleidimo srityje, rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse bankai turi didelę galią rinkoje ir įmonėms bei vartotojams galėtų nustatyti didelius kortelių mokesčius;
• taisyklės ir praktika, silpninančios mažmeninių įmonių konkurenciją; pavyzdžiui, prekybos ar paslaugų įmonių mokesčiai derinami su draudimu nustatyti papildomą mokestį;
• dėl skirtingų techninių standartų ES daug paslaugų teikėjų negali veiksmingai dirbti visoje Europoje.

Paskelbusi tarpinę mokėjimo kortelių ir sistemų ataskaitą, Komisija susitiko su bankų atstovais daugelyje valstybių narių, kad aptartų, kada savaiminio reguliavimo principu būtų galima spręsti su konkurencija susijusias problemas. Tikimasi, kad šios diskusijos duos gerų rezultatų. Gerą pavyzdį rodo Austrija, Suomija ir Portugalija, kur rinkos dalyviai ėmėsi pradinių veiksmų Komisijos nurodytoms problemoms spręsti.

Europos bankininkystės sektoriaus atstovai, visapusiškai remiami Komisijos ir Europos centrinio banko, stengiasi sukurti bendrąją mokėjimo eurais zoną (SEPA), kad padidintų veiksmingumą ir sumažintų mažmeninių mokėjimų kainą. Sektoriaus tyrime pabrėžtos kelios rinkos kliūtys, kurias reikėtų spręsti atsižvelgiant į SEPA.

Mažmeninės bankininkystės produktų rinkos

ES mažmeninės bankininkystės sektoriuje per metus uždirbama 250–275 mlrd. EUR bendrųjų pajamų, t. y. 2 % ES BNP. Rinkos paprastai yra dalomos į nacionalines rinkas ir skirstomos pagal veiksnius, įskaitant konkurencijos kliūtis ir reguliavimo, teisinius bei kultūrinius skirtumus. Sektoriaus tyrime nustatyta, kad keliose srityse yra su konkurencija susijusių problemų:

• kai kuriose valstybėse narėse dėl nuolatinio didelio pelningumo, didelės rinkos koncentracijos ir akivaizdžių patekimo į rinką kliūčių nerimaujama dėl to, ar bankai sugebės daryti įtaką vartotojų ir mažų įmonių kainų lygiui;
• kai kuriais kreditų registrais, kuriuose laikomi konfidencialūs duomenys, kuriais naudojasi paskolų davėjai nustatydami paskolų palūkanų normas, galima pasinaudoti, norint į mažmeninės bankininkystės rinkas neįleisti naujų rinkos dalyvių;
• kai kurie bankų, įskaitant taupomuosius ir kooperatinius bankus, bendradarbiavimo aspektai gali sumažinti konkurenciją ir atgrasinti nuo bandymo patekti į rinką;
• produkto susiejimas, pvz., kai paskolos gavėjas yra priverstas pirkti papildomą draudimą arba atsidaryti einamąją sąskaitą, yra plačiai paplitęs daugelyje valstybių narių. Tai galėtų sumažinti klientų galimybes rinktis ir padidinti bankų galią rinkoje daryti įtaką kainoms;
• didelės klientų judumo kliūtys bankininkystėje, ypač problemos, susijusios su einamosios sąskaitos keitimu. Tyrimo analizė rodo, kad bankų pelno maržos yra mažesnės, kai klientai turi didesnę judumo galimybę.

Sektoriaus tyrimas pradėtas 2005 m. birželio mėn. (žr. IP/05/719). Tarpinės mokėjimo kortelių ataskaitos skelbtos 2006 m. balandžio mėn. (žr. IP/06/496), o tarpinės einamųjų sąskaitų ir susijusių paslaugų ataskaitos – 2006 m. liepos mėn. (žr. IP/06/999).
Galutinę Komisijos parengtą sektoriaus tyrimo ataskaitą ir susijusius dokumentus galima rasti šiuo adresu:

http://ec.europa.eu/comm/competition/antitrust/others/sector_inquiries/financial_services/

Papildomos informacijos ieškokite: MEMO/07/40.