Navigation path

Left navigation

Additional tools

BŽŪP reforma: vyno sektoriaus reforma padės Europai atgauti prarastą rinkos dalį

European Commission - IP/07/1008   04/07/2007

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/07/1008

Briuselis, 2007 m. liepos 4 d.

BŽŪP reforma: vyno sektoriaus reforma padės Europai atgauti prarastą rinkos dalį

Šiandien Europos Komisija priėmė bendrosios vyno rinkos organizavimo visapusiškos reformos pasiūlymus. Jie priimti po daugiau nei metus trukusios diskusijos su visomis šalimis apie 2006 m. birželį paskelbtame komunikate pateiktas idėjas. Pasiūlymų tikslas – padidinti ES gamintojų konkurencingumą, susigrąžinti rinkos dalį, sukurti pasiūlos bei paklausos pusiausvyrą, supaprastinti taisykles, pagerinti socialinę kaimo vietovių struktūrą, išlaikyti geriausias ES vyno gamybos tradicijas ir išsaugoti aplinką. Labai svarbus reformos aspektas yra tai, kad biudžetas (1,3 mlrd. EUR) bus geriau panaudotas ir nebus didinamas. Siūloma iš karto panaikinti neveiksmingas rinkos rėmimo priemones – įvairią paramą už distiliavimą, privatų saugojimą ir eksporto grąžinamąsias išmokas. Būtų draudžiama į vyną pridėti cukraus (saldinti) siekiant pagerinti jo savybes, o parama už misos naudojimą vynui sodrinti, kurią imta teikti, kad būtų kompensuotos didesnės, palyginti su saldinimu, išlaidos, taip pat būtų panaikinta. Distiliavimą krizės atveju pakeistų dvi distiliavimo krizės atveju priemonės, kurios būtų finansuojamos iš nacionalinių finansinių paketų. Daugiau pinigų būtų skiriama ES vyno reklamai, visų pirma trečiųjų šalių rinkose. Pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu būtų įvesti vynmedžių sodinimo apribojimai siekiant paskatinti nekonkurencingus gamintojus pasitraukti iš sektoriaus mainais į patrauklaus dydžio išmoką. Ženklinimo etiketėmis taisyklės supaprastėtų, ES galėtų perimti tam tikrus visų Tarptautinei vynuogių ir vyno organizacijai (OIV) priklausančių šalių gamintojų patvirtintas vyno gamybos technologijas, o kokybės politika būtų grindžiama geografine kilme. Valstybės narės gautų nacionalinį finansinį paketą ir veiksmų sąrašą, kad galėtų įgyvendinti prie vietos sąlygų geriausiai pritaikytas priemones. Kaimo plėtrai tektų daugiau lėšų, kuriomis būtų finansuojamos priemonės, skirtos jauniesiems vyno gamintojams ir aplinkos apsaugai.

„Visus metus mes intensyviai svarstėme kaip pasiekti, kad ES vyno sektorius atgautų pirmaujančias pozicijas. Aplankiau daug vynininkystės regionų, kad išklausyčiau, kokie rūpesčiai slegia, ir pasidalyčiau savo nuomone. Dabartiniame mūsų pasiūlyme atsižvelgiama į išdėstytas problemas, pirmiausia daugiau dėmesio skiriant mūsų vynų reklamai eksporto rinkose ir ribojant vynuogynų naikinimą ekologiškai pažeidžiamose vietovėse, – sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel. – Vyno pertekliui atsikratyti dabar mes iššvaistome pernelyg daug pinigų – daugiau nei trečdalį mūsų biudžeto – užuot padidinę konkurencingumą ir paskatinę mūsų vynų reklamą. Esu įsitikinusi, jog mano pasiūlymas vėl sustiprins Europos vyno sektorių, o mes galėsime užimti teisėtą vietą pasaulyje – kaip didžiausieji ir geriausieji. Taigi nesileiskime į retoriką, o darykime tai, kas geriausia vyno gamintojams ir vartotojams. “

Informacija apie pasiūlymą:

Bendrosios išmokos schema: už visus vynuogynų plotus bus galima skirti paramą pagal bendrosios išmokos schemą, o už tuos plotus, kuriuose vynuogynai išnaikinti, išmokos bus skiriamos automatiškai taip užtikrinant, kad jie išliks geros agrarinės bei ekologinės būklės.

Vynmedžių sodinimo apribojimų pabaiga: sodinimo teisių sistemos galiojimas bus pratęstas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2013 m., o 2014 m. sausio 1 d. ji bus panaikinta, kad konkurencingi vyno gamintojai galėtų išplėsti gamybą. Sprendimas ar padidinti produkcijos kiekį priklausys nuo gamintojų sugebėjimo parduoti tą produkciją.

Nacionaliniai finansiniai paketai: jie bus naudingi valstybėms narėms pritaikant priemones atsižvelgus į padėties ypatumus. Bendras biudžetas svyruos nuo 634 mln. EUR 2009 m. iki 850 mln. EUR nuo 2015 m. Kiekvienai šaliai skiriama suma bus apskaičiuojama remiantis vynuogynų plotais, produkcijos kiekiu ir ankstesnėmis išlaidomis. Galimos priemonės: reklama trečiosiose šalyse, vynuogynų perplanavimas ir konversija, parama už neprinokusio derliaus nuėmimą, naujos krizių valdymo priemonės, kai antai draudimas nuo stichinių nelaimių ir administravimo išlaidų, patirtų steigiant specifinių sektorių savitarpio fondus, finansavimas.

Kaimo plėtros priemonės: daug kaimo plėtros reglamentavimo priemonių galėtų būti naudingos vyno sektoriui, ypač tos, kurios skirtos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, prekybai gerinti, profesiniam mokymui tobulinti, gamintojų organizacijoms remti, dėl kultūrinių kraštovaizdžių išlaikymo patirtoms papildomoms išlaidoms bei negautoms pajamoms iš dalies kompensuoti ir ankstyvam išėjimui į pensiją. Tam, kad jomis būtų galima naudotis, į kaimo plėtros biudžetą būtų pervesta nuo 100 mln. EUR 2009 m. iki 400 mln. EUR nuo 2014 m. Šie pinigai būtų paskirstyti vyno gamybos regionams.

Vynininkystės technologijos: Atsakomybė už naujų arba šiuo metu naudojamų vynininkystės technologijų tvirtinimą bus perduota Komisijai, kuri įvertins OIV patvirtintas vynininkystės technologijas ir įtrauks jas į ES patvirtintų technologijų sąrašą. ES įteisins tarptautiniu mastu pripažintas vyno gamybos technologijas, pagal kurias bus gaminamas eksportui skirtas vynas. Toliau bus draudžiama importuoti misą fermentavimui ir maišyti ES vynus su importuotais vynais.

Geresnės ženklinimo etiketėmis taisyklės: ES rūšinių vynų koncepcija bus pagrįsta geografine kilme (rūšinis vynas, pagamintas specifiniame regione). Vynai su geografinėmis nuorodomis bus skirstomi į saugomų geografinių nuorodų vyną ir saugomų kilmės vietos nuorodų vyną. Ženklinimas atitiks vartotojų poreikius, nes bus paprastesnis. Pažymėtina, kad pirmą kartą ES vynų be geografinių nuorodų etiketėse bus galima nurodyti veislę ir derliaus metus, kad būtų patenkinti vartotojų, norinčių įsigyti iš vienos vynuogių veislės pagaminto vyno, poreikiai.

Reklama ir informavimas: Komisija ketina ryžtingai vykdyti atsakingą reklamos ir informavimo kampaniją. Jos biudžetą sudaro 120 mln. EUR iš nacionalinių paketų, skirtų reklamos priemonėms ne ES valstybėse. 50 % bendrai finansuoja ES. ES bus vykdoma nauja informavimo apie geografinių nuorodų vynus ir saikingą vyno vartojimą kampanija; šiai kampanijai bendro finansavimo procentas bus padidintas ir sieks 60 %.

Aplinkosauga: Paramos skyrimo už visus vynuogynų plotus pagal bendrosios išmokos schemą tinkamumo kriterijus reiškia, kad aplinkosaugos standartai pagal kompleksinį paramos susiejimą bus taikomi plačiau. Kompleksinis paramos susiejimas bus taikomas visiems plotams, kuriuose vynuogynai išnaikinti. Bus nustatyti minimalūs aplinkosaugos reikalavimai vynuogynų naikinimui, perplanavimui bei neprinokusio derliaus nuėmimui ir skirta daugiau lėšų agrarinės aplinkosaugos schemoms pagal kaimo plėtros programas.

Vynuogynų išnaikinimo shema: Norintiems pasitraukti iš sektoriaus gamintojams bus pasiūlyta neatlygintina išmoka už vynuogynų išnaikinimą. Pirmaisiais metais išmoka 30 % viršys dabar mokamą sumą, kad šia galimybe pasinaudotų kuo daugiau gamintojų, o per likusius penkerius schemos metus išmoka mažės. Siekiant išvengti socialinių ir aplinkosaugos problemų, valstybėms narėms bus leista riboti vynuogynų išnaikinimą kalnuose, stačiose nuokalnėse ir ekologiškai pažeidžiamose vietovėse bei sustabdyti naikinimą, jeigu bendras išnaikintų vynuogynų plotas pasieks 10 % šalies vynuogynų ploto. Iš viso turėtų būti išnaikinta maždaug 200 000 hektarų vynuogynų. Tam skirtas biudžetas sumažės nuo 430 mln. EUR pirmaisiais metais iki 59 mln. EUR penktaisiais (paskutiniais) metais, o vidutinė išmoka sumažės nuo 7.174 EUR už hektarą pirmaisiais metais iki 2.938 EUR už hektarą penktaisiais metais.

Rinkos valdymo priemonių panaikinimas: reformos įsigaliojimo dieną bus panaikintos šios priemonės: distiliavimas krizės atveju, šalutinių produktų distiliavimui skirta parama, geriamojo alkoholio ir dvigubos paskirties vynuogių distiliavimas, parama už privatų saugojimą, eksporto grąžinamosios išmokos, parama už misos naudojimą vynui sodrinti.

Draudimas naudoti cukrų vynui pagerinti: naudoti cukrų siekiant pagerinti vyno savybes bus uždrausta reformos įsigaliojimo dieną. Ši technologija neatitinka OIV ar ES nuostatų. Atsisakius saldinimo ir paramos už misą atsiras galimybė susidaryti pusiausvyrai, kurią reikia išlaikyti tarp šiaurės ir pietų. Tuomet visi gamintojai gamins vyną tik iš vynuogių ir nesubsidijuojamos misos.

ES vyno sektorius

ES yra per 2,4 mln. vynininkystės įmonių, veiklą vykdančių 3,6 mln. ha plote, o tai sudaro 2 % visų ES žemės ūkio naudmenų. 2006 m. vynas sudarė 5 % visos ES žemės ūkio produkcijos. Nors rūšinių vynų parduodama vis daugiau, vyno suvartojimas ES nuolat mažėja. Per pastaruosius dešimt metų importas kasmet didėjo 10 %, o eksportas didėjo tik labai nedaug. Jei padėtis nesikeis, 2010–2011 m. perviršinė vyno produkcija sieks 15 % metinės produkcijos. Kasmet ES išleidžia apie pusę milijardo eurų, kad atsikratytų perteklinio vyno, kuriam neužtenka rinkos.

Išsamesnė informacija:
http://ec.europa.eu/agriculture/capreform/wine/index_en.htm

Nuoroda į vaizdo įrašą:
http://ec.europa.eu/avservices/video/video_search_en.cfm?witch=video&keyword=&ref=I&videoref=051269&LOGIN2=+Search


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website