IP/06/907
Briuselis, 2006 liepos 27 d.
Siekdama pagerinti paukščių ir buveinių apsaugą bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europos Sąjungoje, Komisija ėmėsi teisinių veiksmų
Tinkamas ES Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimas yra labai svarbus norint pasiekti ES tikslą – iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje. Iš Europos Komisijos atlikto patikrinimo matyti, kad iki šiol daug valstybių narių nėra tinkamai įgyvendinusios tų dviejų teisės aktų. Todėl Komisija pradėjo trylikos valstybių narių, pažeidusių Paukščių direktyvą ir dar aštuonių valstybių narių, pažeidusių Buveinių direktyvą, pažeidimų nagrinėjimo procedūrą. Minėtomis direktyvomis siekiama visoje ES užtikrinti aukšto lygio paukščių ir gyvūnų bei jų buveinių apsaugą. Deja, daug Europos Komisijos pradėtų pažeidimų nagrinėjimo atvejų dėl prasto ES teisės aktų aplinkosaugos srityje įgyvendinimo yra susiję su tomis direktyvomis. Savo veiksmais Komisija tikisi žymiai pagerinti šią padėtį.
„Paukščių ir Buveinių direktyvos yra pagrindinės biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės“, teigia už aplinką atsakingas komisijos narys Stavros Dimas. Anot komisaro Dimas, „tik teisingai ir skubiai įgyvendinus tas direktyvas galima iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: valstybės narės turi veikti greitai, kad savo šalyse užtikrintų paukščių ir jų buveinių apsaugą.“. Paukščių apsauga: trylika valstybių narių gavo pirmuosius įspėjimo raštus
Komisija pirmuosius įspėjimo raštus išsiuntė šioms valstybėms narėms: Kiprui, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Lenkijai, Slovakijai ir Jungtinei Karalystei.
1979 m. Paukščių direktyvoje[1] nustatytos natūraliai paplitusių laukinių paukščių rūšių apsaugos, tvarkymo bei kontrolės priemonės. Joje taip pat išdėstytos tų paukščių buveinių apsaugos taisyklės. Reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų specialias 194 rūšių, kurioms gresia išnykimas, ir visų migruojančių paukščių rūšių, apsaugos teritorijas. Šia direktyva taip pat draudžiama veikla, kuri paukščiams kelia grėsmę tiesiogiai, tai yra neleidžiama sąmoningai žudyti arba gaudyti paukščių, ardyti jų lizdų ir rinkti kiaušinių bei vykdyti panašią veiklą, pavyzdžiui, prekiauti gyvais ar negyvais paukščiais (išskyrus kelias tinkamai pagrįstas išimtis).
Trūkumai trylikos valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose yra skirtingi. Pavyzdžiui, nacionaliniais teisės aktais neužtikrinama tinkama paukščių kiaušinių arba paukščių jauniklių apsauga; arba aplinkybės, kuriomis leidžiama medžioti nesilaikant direktyvoje nustatytų reikalavimų; arba nepakankamos priemonės paukščių buveinių apsaugai užtikrinti.
Laukinės floros ir faunos bei jų buveinių apsauga: dėl Buveinių direktyvos nuostatų nesilaikymo aštuonios valstybės narės gavo pirmuosius įspėjimo raštus
Komisija pirmuosius įspėjimo raštus išsiuntė aštuonioms valstybėms narėms: Kiprui, Čekijai, Danijai, Graikijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai.
Buveinių direktyva[2]
priimta 1992 metais. Ja praplečiama Paukščių direktyvos
aprėptis – į Buveinių direktyvos aprėptį patenka
kur kas daugiau retų rūšių, rūšių, kurioms
gresia išnykimas, arba endeminių rūšių, įskaitant
maždaug 450 gyvūnų ir 500 augalų. Taip pat
užsibrėžta apsaugoti apie 200 retų ir charakteringų
buveinių rūšių. Jos tikslas – skatinti išlaikyti
biologinę įvairovę ir sukurti visos Europos saugomų
specialių teritorijų tinklą – Natura 2000 sistemą
– pirmąją pasaulyje tokio pobūdžio,
rodančią, kad ES prisideda prie pasaulinio tinklo, kaip reikalaujama
JT Biologinės įvairovės konvencijoje.
Kiekvienoje
valstybėje narėje vėlgi buvo nustatytos įvairios direktyvos
nuostatų nesilaikymo priežastys.
Pavyzdžiui, nenumatytas
reikalavimas imtis kompensacinių priemonių, kai vykdant tam tikrą
veiklą arba projektą paveikiama speciali saugoma teritorija arba tam
tikroms rūšims nesuteikta griežta apsauga.
Atskiros gamtos apsaugos bylos
Be to, Komisija priėmė keletą sprendimų dėl vykstančių bylų, susijusių su Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimu konkrečiose valstybėse narėse.
Komisija nutraukė bylą, susijusią su Ciudad Real oro uosto statyba Ispanijoje, kuri buvo iškelta remiantis tuo, kad rengiant projektą nebuvo atliktas deramas poveikio aplinkai vertinimas. Nuo tada poveikio aplinkai vertinimas projekte buvo baigtas ir buvo priimtos esminės priemonės sumažinti arba kompensuoti neigiamą oro uosto poveikį aplinkai. Norint sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, labai svarbu suderinti aplinkos apsaugą ir plėtrą.
Pirmąjį įspėjimo raštą Komisija išsiuntė Graikijai po to, kai Europos Teisingumo teismas 2006 m. kovo 16 d. priėmė Graikijai nepalankų sprendimą dėl to, kad ji nesukūrė ir neįgyvendino griežtos Milos didžiosios angies apsaugos sistemos (byla C-518/04). Milos didžioji angis yra nykstančioji rūšis, būdinga Graikijai. Graikija per du mėnesius turėjo pranešti Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi sprendimui įvykdyti. Terminas baigėsi, o iš Graikijos valdžios institucijų Komisija nesulaukė jokio atsakymo.
Dėl Buveinių direktyvos nuostatų nesilaikymo Komisija išsiuntė Airijai paskutinį raštišką įspėjimą. Iškelti klausimai apima šiuos dalykus: nėra tinkamos nuostatos dėl sprendimo priėmimo žemės naudojimo ir kitų planų, darančių poveikį Natura 2000 teritorijoms, klausimais; neįtikinamos privalomų reikalavimų nuostatos tais atvejais, kai saugomoms buveinėms padaroma žala vykdant neteisėtą veiklą; nėra tinkamos nuostatos, užtikrinančios, kad miško iškirtimas (iškertant visus medžius) ir užsodinimas komerciniais spygliuočių miškais neturi neigiamo poveikio galinčioms išnykti rūšims, pavyzdžiui, nykstančiai gėlavandenei perluotei.
Byloje prieš Austriją Komisija nusprendė išsiųsti paskutinį įspėjimą dėl to, kad ši valstybė pasiūlė nepakankamai nacionalinių saugotinų gamtos teritorijų, įtrauktinų į ES Natura 2000 saugotinų teritorijų tinklą. Praėjus vienuolikai metų po to, kai valstybės narės buvo įpareigotos pagal Buveinių direktyvą pateikti nacionalinius teritorijų, įtrauktinų į Natura 2000 tinklą, sąrašus, Austrijos pasiūlytų teritorijų tinklas dar anaiptol neužbaigtas. Austrijos pateiktame sąraše šiuo metu iš viso yra penkiolika buveinių tipų ir dešimt rūšių yra nepakankamai apsaugotos.
Tuo pačiu teritorijų paskyrimo klausimu Komisija pažymėjo, kad 2004 m. gruodį Prancūzija atsiliepė į paskutinį raštišką Komisijos įspėjimą, pagal Buveinių direktyvą nustatydama 87 naujas ir išplėsdama 119 teritorijų. Prancūzija taip pat pateikė pasiūlymą nustatyti 177 naujas ir išplėsti 32 teritorijas pagal Paukščių direktyvą, kai 2002 m. lapkritį ETT nusprendė, kad Prancūzija nenustatė pakankamo specialių paukščių apsaugos teritorijų skaičiaus. Tačiau abu Prancūzijos pasiūlymus Komisija šiuo metu kruopščiai nagrinėja.
Teisinis procesas
Sutarties 226 straipsnyje Komisijai suteikiamos galios imtis teisinių veiksmų įsipareigojimų nesilaikančios valstybės narės atžvilgiu.
Jeigu Komisija mano, jog valstybė narė galėjo padaryti Bendrijos teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galima pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ji tokiai valstybei narei pateikia „oficialų įspėjimą“ (pirmąjį raštišką įspėjimą), prašydama iki nurodytos datos (dažniausiai per du mėnesius) pateikti savo pastabas.
Atsižvelgdama į atsakymą iš atitinkamos valstybės narės ar jo nebuvimą, Komisija gali nuspręsti pateikti „pagrįstą nuomonę“ (paskutinį raštišką įspėjimą) valstybei narei. Taip aiškiai ir galutinai nurodomos priežastys, kodėl Komisija mano, kad buvo padarytas Bendrijos teisės aktų pažeidimas, ir valstybė narė yra raginama per nurodytą laikotarpį (paprastai per du mėnesius) atsižvelgti į pagrįstą nuomonę.
Jeigu valstybė narė neatsižvelgia į pagrįstą nuomonę, Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui. Jei Teisingumo Teismas nustato, kad yra pažeistos Sutarties nuostatos, jas pažeidusi valstybė narė privalo imtis priemonių, būtinų Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.
Sutarties 228 straipsnyje Komisijai suteikiamos galios imtis veiksmų
ankstesnio Europos Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdžiusios
valstybės narės atžvilgiu. Tame straipsnyje taip pat
leidžiama Komisijai prašyti Teisingumo Teismo atitinkamai valstybei
narei paskirti piniginę baudą.
Daugiau informacijos apie ES gamtos
apsaugos politiką galima rasti:
http://ec.europa.eu/environment/nature/home.htm
Naujausią
bendrą pažeidimų statistiką galima rasti:
http://ec.europa.eu/secretariat_general/sgb/droit_com/index_en.htm#infractions
[1] Direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos;
[2] Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos
