IP/06/1862
Briuselis, 2006 m. gruodžio 20 d.
Klimato kaita: Komisija siūlo įtraukti aviacijos teršalus į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą
Šiandien Europos Komisija dar kartą patvirtino, kad yra įsipareigojusi kovoti su klimato kaita – ji pasiūlė teisės aktą, kuriuo į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą būtų įtrauktos civilinės aviacijos orlaivių išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tarptautinio oro transporto išmetamų teršalų kiekis ES didėja greičiau, nei kurio kito sektoriaus. Dėl to gali sulėtėti ES pažanga mažinant bendrą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Civilinės aviacijos įtraukimas į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą – tai ekonomiškas būdas kontroliuoti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį ir įgyvendinti požiūrį, kuriam pritarė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO). Siūloma direktyva nuo 2011 m. galios ES vidaus skrydžiams, o nuo 2012 m. – visiems skrydžiams į ES oro uostus ir iš jų. Direktyva būtų taikoma tiek ES, tiek užsienio orlaivių naudotojams. Kaip ir ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemai jau priklausančios pramonės įmonės, oro vežėjai, sumažinę išmetamųjų teršalų kiekį, galės parduoti neišnaudotus leidimus, o padidėjus teršalų kiekiui turės pirkti papildomus. Manoma, kad bilietai pradėjus taikyti sistemą brangs nedaug – gerokai mažiau, nei brango dėl pastaraisiais metais išaugusių naftos kainų.
Už aplinką atsakingas Komisijos narys Stavros Dimas sakė: „Aviacijos sektorius taip pat turėtų tinkamai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo. Komisija ir toliau dirbs drauge su tarptautiniais partneriais ir skatins siekti pasaulinio susitarimo aviacijos srityje tikslų. Aviacijos išmetamų teršalų įtraukimas į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą – veiksmingas sprendimas, naudingas aplinkai ir vienodai taikomas visiems oro vežėjams.
Aviacijos išmetamų teršalų kiekis didėja
Vidaus skrydžių išmetamųjų teršalų kiekis yra numatytas Kioto protokolo tiksluose, tačiau tarptautinei aviacijai šis protokolas netaikomas. Be to, reaktyviniai degalai, naudojami tarptautiniams skrydžiams, nuo pat pradžių nebuvo apmokestinami. Kad tokia galimybė atsirastų, dabar keičiami dvišaliai ES valstybių narių ir trečiųjų šalių oro susisiekimo susitarimai, tačiau tam įgyvendinti prireiks laiko.
Aviacijos išmetami teršalai šiuo metu sudaro maždaug 3 % visų ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų. Mažėjant kelionių kainoms šis kiekis sparčiai didėja (nuo 1990 m. padidėjo 87 %), tačiau poveikio aplinkai problema nesprendžiama. Pavyzdžiui, skraidinant vieną keleivį iš Londono į Niujorką ir atgal išmetama maždaug tiek pat teršalų, kiek vidutiniškai išmetama per metus šildant vieno asmens būstą ES.
Sparčiai didėjantis išmetamųjų teršalų kiekis aviacijos sektoriuje – ryškus daugelio kitų sektorių sėkmės mažinant išmetamųjų teršalų kiekį kontrastas.
Jei nebus imtasi veiksmų, didėjant skrydžių iš ES oro uostų metu išmetamų teršalų kiekiui iki 2012 m. bendras teršalų kiekio sumažėjimas bus ne 8 %, kaip siekia ES-15 norėdamos įgyvendinti Kioto protokolo tikslus, o daugiau nei ketvirtadaliu mažesnis. Tikėtina, kad iki 2020 m. aviacijos išmetamų teršalų kiekis padidės daugiau nei dvigubai.
Direktyvos pasiūlymas
Šis direktyvos pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo mėn. komunikatą[1], kur padaryta išvada, kad įtraukti aviacijos sektorių į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą yra ekonominiu ir aplinkosaugos atžvilgiu geriausias sprendimas siekiant mažinti sektoriaus išmetamą teršalų kiekį. Tam pritarė Taryba ir Europos Parlamentas.
Direktyva bus vienodai taikoma visiems ES ir užsienio oro vežėjams. Nuo 2011 m. ji galios visiems vidaus ir tarptautiniams skrydžiams ES, o nuo 2012 m. – visiems tarptautiniams skrydžiams į ES oro uostus ir iš jų. Numatoma, kad iki 2020 m. išmetamą CO2 kiekį kiekvienais metais galima būtų sumažinti beveik 46 % arba 183 milijonais tonų. Palyginti su esama padėtimi, tai du kartus daugiau nei, pavyzdžiui, bendras metinis visų Austrijos šaltinių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Siekiant sustabdyti spartų aviacijos išmetamųjų teršalų kiekio didėjimą, bendras taršos leidimų skaičius bus nustatytas atsižvelgiant į vidutinį taršos lygį 2004–2006 m. Tam tikrą leidimų skaičių valstybės narės parduos aukcione, tačiau didžioji dalis leidimų bus išduodama nemokamai remiantis suderintu atskaitos dydžiu, kuris nustatomas pagal ankstesnį kiekvieno oro vežėjo veiklos mastą.
Siekiant sumažinti administracines išlaidas, direktyva nebus taikoma labai lengviems orlaiviams, o kiekvieną orlaivio naudotoją administruos tik viena valstybė narė.
Ši direktyva priklauso bendrai visapusiškai strategijai, kuria siekiama mažinti aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį. Pagal šią strategiją taip pat numatoma atlikti daugiau švaresnėms technologijoms skirtų mokslinių tyrimų ir gerinti oro eismo valdymą.
Poveikis bilietų kainoms
Darant prielaidą, kad oro vežėjai visas papildomas išlaidas perkels vartotojams, iki 2020 m. tipiško grįžtamojo skrydžio ES teritorijoje kaina gali padidėti 1,8–9 EUR. Dėl didesnio poveikio aplinkai tolimųjų maršrutų skrydžių kainos gali didėti atsižvelgiant į tikslią kelionės trukmę. Vis dėlto manoma, kad bet kokiu atveju bilietai vartotojams brangs gerokai mažiau, nei brango dėl pasaulinio naftos kainų šuolio pastaraisiais metais.
Taip pat žr. MEMO/06/506
Daugiau informacijos pateikiama adresu:
http://ec.europa.eu/environment/climat/aviation_en.htm
[1] Aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimas. COM(2005) 459 galutinis.
