Navigation path

Left navigation

Additional tools

Su gyventojų senėjimu susijusios išlaidos. Mažinkime deficitą ir reformuokime pensijas šiandien, kad paliktume tvarų palikimą savo vaikams rytoj

European Commission - IP/06/1356   12/10/2006

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL

IP/06/1356

Briuselis, 2006 m. spalio 12 d.

Su gyventojų senėjimu susijusios išlaidos. Mažinkime deficitą ir reformuokime pensijas šiandien, kad paliktume tvarų palikimą savo vaikams rytoj

Subalansavusios savo biudžetus per vidutinės trukmės laikotarpį ES valstybės narės būtų labiau pasiruošusios dėl gyventojų senėjimo gresiančioms pensijų išlaidoms. Jei tai pavyktų, 2050 m. ES vidutinis skolos ir BVP santykis išaugtų tik iki 80 % vietoj šiuo metu esančių 63 %. Antraip, tęsiant dabartinę politiką, jis šokteltų iki 200 %, teigiama komunikate Tarybai ir Parlamentui dėl ilgalaikio ES viešųjų finansų tvarumo. Iš komunikato taip pat matyti, kad didesnis pavojus gresia toms valstybėms narėms, kurių biudžeto disbalansas yra didelis ir kuriose numatoma daug su gyventojų amžiumi siejamų išlaidų. Tačiau susidoroti su gyventojų senėjimo poveikiu biudžetui yra vienas iš pagrindinių visos ES politinių uždavinių. Šį uždavinį galima išspręsti mažinant valstybės skolą, didinant užimtumą ir našumą, tuo pat metu reformuojant pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemas.

„Jei dauguma valstybių narių nesiims rimtai nukenksminti šiai pensijų uždelsto veikimo bombai, ji sprogs mūsų vaikų ir anūkų rankose, užkraudama jiems nepakeliamą naštą. Šią problemą reikia spręsti mažinant valstybės biudžeto deficitą ir skolą bei toliau reformuojant pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemas. Tam tikra pažanga buvo padaryta, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka, o laikotarpis, kuriuo gali toliau didėti darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir užimtumas greitai baigsis,“ sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquinas Almunia.

Kaip matyti iš šių metų vasarį paskelbtos Europos Komisijos ir Ekonomikos politikos komiteto studijos[1], kadangi mažėja gimstamumas, vaikų bumo karta išeina į pensiją ir ilgėja gyvenimo trukmė, 2050 m. Europos Sąjungos visuomenė bus gerokai senesnė, ir tai bus nepakeliama našta viešiesiems finansams.

Šiandien Komisijos priimtas komunikatas ir prie jo pridedama studija dėl ilgalaikio ES viešųjų finansų tvarumo rodo, kad sprendžiant šią problemą labai daug galima pasiekti sumažinus valstybės biudžeto deficitą ir skolą bei toliau tęsiant struktūrines reformas.

Šioje studijoje apskaičiuota, kad tvarumo atotrūkis, t. y. skirtumas tarp 2005 m. struktūrinės biudžeto padėties ir tvaraus biudžeto padėties nekintamomis sąlygomis, sudaro 3,5 % BVP tiek ES, tiek euro zonoje. Konkrečiai tariant, visos ES struktūrinis deficitas 2005 m. buvo apie 2 % BVP. Norint panaikinti tvarumo atotrūkį, vietoj šio deficito reikia pasiekti 1,5 % BVP struktūrinį perteklių.

Jei kiekviena valstybė narė iki 2010 m. pasiektų reformuotame Stabilumo ir augimo pakte konkrečiai jai nustatytus vidutinės trukmės biudžeto tikslus[2], vidutinė valstybės skola Europos Sąjungoje, kuri 2005 m. sudarė 63 % BVP, 2050 m. išaugtų tik iki 80 % BVP. Jei valstybės narės neįgyvendins šių tikslų ir jei nebus imamasi jokių reformų, prognozuojama, kad 2050 m. skola sieks 200 % BVP.

Iš studijos taip pat matyti, kad padidinus užimtumą (ypač vyresnio amžiaus darbuotojų) daugiau negu planuota, biudžetas taptų gerokai tvaresnis.

Subalansuoti finansai ir reformos atsiperka

Kai kurių valstybių narių finansai jau yra subalansuoti; daugelis kitų įgyvendino pensijų ir kitas reformas, kad būtų pasirengusios artėjantiems sunkumams. Šios valstybės gali drąsiau žvelgti į ateitį. Tačiau didesnei daugumai reikia dar daug nuveikti.

Atsižvelgiant į esamą biudžeto būklę ir prognozuojamą su gyventojų amžiumi susijusių išlaidų augimą, ES valstybes nares galima suskirstyti į tris grupes pagal riziką jų viešųjų finansų tvarumui tolimoje perspektyvoje:

  • didelės rizikos valstybės narės (abėcėlės tvarka): Čekija, Graikija, Kipras, Portugalija, Slovėnija ir Vengrija;
  • vidutinės rizikos valstybės narės: Airija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija, Slovakija, Vokietija;
  • mažos rizikos valstybės narės: Austrija, Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Suomija ir Švedija.

Pirmojoje grupėje ilgainiui labai išaugs su gyventojų amžiumi susijusios išlaidos, todėl šioms valstybėms reikia imtis reformų. Joms taip pat būtina nedelsiant konsoliduoti biudžetą, nes daugelio iš jų deficitas yra labai didelis (ypač Graikijos, Portugalijos ir Vengrijos, taip pat, nors šiek tiek mažesnis Čekijos ir Kipro).

Antrajai grupei yra priskirtos valstybės, kurios patirs didelių su senėjimu susijusių išlaidų, todėl jose reikia įgyvendinti struktūrines reformas (Ispanija, Airija ir Liuksemburgas) ir valstybės, kurios turi vidutinės trukmės laikotarpiu konsoliduoti savo viešuosius finansus (Italija, Jungtinė Karalystė, Malta, Slovakija ir Vokietija). Italija papildomai turi nuolat tolygiai mažinti didžiulę valstybės skolą. Belgijai būdingi abiejų šių pogrupių bruožai.

Trečioji grupė, apskritai paėmus, toliausiai pažengė spręsdama senėjimo problemą. Tačiau maža rizika nereiškia, jokios rizikos finansų tvarumui.

Trejopa strategija

Norint susidoroti su gyventojų senėjimo poveikiu biudžetui, reikia įgyvendinti trejopą strategiją.

Pirma, valstybės narės turi subalansuoti biudžetą ir palaikyti tokią jo būklę bei sparčiau mažinti valstybės skolas. Subalansuoti finansai taip pat sukuria „sėkmės ratą“: mažas palūkanų normas ir stabilų ekonomikos augimą.

Antra, valstybės narės turi padidinti užimtumą, ypač moterų ir vyresnio amžiaus žmonių, bei darbo našumą. 2005 m. ES užimtumo lygis buvo 63,8 % – daugiau negu 2000 m. (62,4 %)[3] , tačiau dar toli nuo siektinų 70 %, dėl kurių valstybės narės yra susitarusios. Sėkmingai įgyvendinus užimtumo ir našumo skatinimo priemones – o tai tiesiogiai dera su Lisabonos strategija – padidėtų potencialus ekonomikos augimas, ateityje pakiltų gyvenimo lygis ir būtų prisidėta prie tvarumo.

Trečia, vyriausybės turi pertvarkyti pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemas taip, kad jos būtų tinkamos ir perspektyvios. Maždaug pusėje valstybių narių įgyvendintos reformos padėjo sumažinti senėjimo poveikį biudžetui. Tačiau pensijų reformos bus sėkmingos, tik jei kartu bus prailgintas darbingas amžius. Tokiu būdu bus galima sukaupti didesnę pensiją ir ateityje bus geresnis pensijos ir darbo užmokesčio santykis; Tačiau, kad taip būtų, gali prireikti tolesnių struktūrinių reformų.
Visa ataskaita pateikiama

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2006/ee0406sustainability_en.htm


[1] Senėjimo poveikis viešosioms išlaidoms: prognozės ES 25 valstybėms narėms dėl pensijų, sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, švietimo ir nedarbo išmokų (2004-2050 m.), (žr. IP/06/150)

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2006/eespecialreport0106_en.htm

[2] Nustatytieji vidutinės trukmės tikslai (VTT) yra įvairūs: valstybės, kurios turi didelę skolą ir (arba) kurių augimas yra mažas, turi pasiekti balansą arba perteklių, o valstybės, turinčioms mažą skolą ir didelį augimo potencialą, nustatyta pasiekti balansą arba leidžiama turėti nedidelį deficitą.

[3] Žr. 2006 m. rugsėjo 11 d. Eurostato pranešimą spaudai STAT/118/2006.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website