Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/05/1157

Briuselis, 2005 m. rugsėjo 19 d.

Aplinkosauga: Komisija remia 89 naujovių projektus 17 valstybių suteikdama 71 milijoną eurų

Europos Komisija patvirtino finansavimą 89 aplinkosaugos naujovių projektams 17 valstybių pagal programą LIFE aplinka - 2005. Šiais projektais bus pademonstruoti nauji labai įvairių aplinkosaugos problemų sprendimo metodai ir būdai ir taip prisidėta prie Europos aplinkos gerinimo. Projektams vadovauja „paramos gavėjai“, arba projektų vykdytojai, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iš viso į šiuos projektus bus investuota 220 milijonų eurų, iš jų 71 milijoną eurų sumokės ES.

Aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas teigė: „Programa LIFE aplinka remiamas dar veiksmingesnių ir naujoviškesnių technologijų, skirtų aplinkosaugos klausimams spręsti, kūrimas. Šiomis naujovėmis prisidedama ir prie ES konkurencingumo bei augimo tikslų.“

Šiais metais Komisija gavo 534 paraiškas dėl finansavimo pagal programą LIFE aplinka iš daugelio įvairių viešų ir privačių organizacijų. Komisija iš jų atrinko 89 projektus, kuriuos įgyvendinant bus taikomos naujos aplinkosaugos problemų sprendimo technologijos.

Šiais metais pagal atrinktų projektų skaičių (31) ir skirtą ES finansavimą (27 milijonai eurų, sudarantys 39 % viso finansavimo) pirmauja atliekų tvarkyba. Ekonominės veiklos poveikio aplinkai mažinimas - antroji populiariausia tema, nagrinėjama 22 projektuose (17 milijonų eurų). Beveik penktadalis ES finansavimo (14 milijonai eurų) bus skirtas 17 projektų, kurie susiję su tvariuoju požeminio ir paviršinio vandens valdymu. Dvylikos projektų objektas - tvarioji žemės naudojimo plėtra ir planavimas; jiems teks apytikriai 9 milijonai eurų (t. y. 10 %) turimo ES finansavimo. Galiausiai septyniais projektais nagrinėjamas produktų ir paslaugų poveikis aplinkai (5 milijonai eurų).

PROGRAMA LIFE

LIFE - tai ES finansinė priemonė, kuria remiami aplinkosaugos ir gamtosaugos projektai visoje Europos Sąjungoje, kai kuriose šalyse kandidatėse, stojančiosiose valstybėse bei kaimyninėse šalyse. Programos tikslas - prisidėti prie ES aplinkos politikos kūrimo ir įgyvendinimo finansuojant konkrečią veiklą. Nuo 1992 m. pagal programą LIFE buvo bendrai finansuota apie 2 500 projektų, aplinkos apsaugai skirta 1 500 milijonų eurų.

Pagal vieną iš trijų programos LIFE teminių dalių LIFE aplinka finansuojami naujovių bandomieji ir demonstraciniai projektai. Kitos dvi dalys - programos LIFE gamta ir LIFE trečiosios šalys. Programa LIFE gamta orientuota į ES direktyvų dėl laukinių paukščių ir laukinės gamtos bei natūraliųjų biotopų apsaugos, ypač pagal šią direktyvą sukurto Natura 2000 draustinių tinklo, įgyvendinimą Programa LIFE trečiosios šalys padedama šalims, esančioms prie Viduržemio ir Baltijos jūrų, stiprinti jų aplinkos apsaugos gebėjimus. Apie projektus, patvirtintus pagal programas LIFE gamta ir LIFE trečiosios šalys, žr. pranešimus spaudai IP/05/1155 ir IP/05/1156.

Galiojanti programa LIFE (LIFE III) baigiasi 2006 metų pabaigoje. Komisija pasiūlė naują 2007-2013 m. programą LIFE+; jos biudžetas turėtų būti 2,19 milijardų eurų. Šiuo metu pasiūlymas svarstomas Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente.

Apie tai plačiau:

88 projektų, finansuojamų pagal programą LIFE aplinka, santrauką rasite priede. Išsamesnę informaciją apie kiekvieną projektą galima rasti

http://ec.europa.eu/environment/life/project/index.htm .

PRIEDAS

LIFE aplinka 2005 m. projektų apžvalga pagal VALSTYBES

belgija - 2 projektai

Abiejuose projektuose nagrinėjama vandens ūkio tvarkyba. Pirmuoju projektu bus įgyvendinamos saugaus pesticidų naudojimo geriausios praktikos valdymo gairės siekiant užkirsti kelią paviršinio ir požeminio vandens taršai.

Antruoju bus įrodyta, kad kaip metalų nusodinimas vietoje žinomas būdas yra tvarus sprendimas spalvotaisiais metalais užterštam požeminiam vandeniui išvalyti.

DANIJA - 6 PROJEKTAI

Dviejuose projektuose sprendžiami vandens ūkio tvarkybos klausimai. Pirmuoju projektu siekiama sumažinti azoto ir fosforo likučius dėl žemės ūkio veiklos Odensės upės baseine, laikantis ES vandens pagrindų direktyvos[1] tikslų.

Antrasis projektas susijęs su trijų Vidurio ir Rytų Jutlandijos žemės ūkio regionų integruotąja paviršinio ir požeminio vandens apsauga.

Dviem projektais siekiama sušvelninti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Pirmasis projektas yra bandomasis tyrimas, kuriuo bus patikrintas naujųjų „biologinių dangų“ naudojimas siekiant sumažinti sąvartynų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Antruoju projektu bus įrodyta šaldymo sistemos prototipo, skirto didelėms universalinėms parduotuvėms, ir panašių priemonių, naudojančių anglies dioksidą kaip šaldymo medžiagą, nauda aplinkai, saugai ir prekybai.

Atliekų tvarkybos srityje pirmuoju projektu siekiama deginant susidarantį nuotekų dumblą pakartotinai panaudoti gaminant betoną. Antruoju bus tikrinamas atliekų ir nuotekų dumblo kaip žaliavos panaudojimo tinkamumas Danijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JK akmens vatos gamybos įmonėse.

Estija - 1 projektas

Projektu siekiama sumažinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Juo bus įrodyta, kad kiaulių mėšlas gali būti visiškai apdorotas ir panaudojamas energijai ir antrinei žaliavai (vandeniui ir trąšoms) gaminti naudojant naują technologiją, apimančią mėšlo fermentaciją, biologinių dujų perdirbimą į žaliąją energiją ir šilumą bei visišką perdirbamų ir neperdirbamų komponentų atskyrimą.

suomija - 2 projektai

Abu projektai nagrinėja atliekų tvarkybą. Pirmuoju projektu tiriamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimo galimybės laikantis ES teisės aktų[2], didžiausią dėmesį skiriant kaimo vietovėms.

Antrojo projekto objektas - Helsinkio namų ūkiai, mokyklos ir dienos priežiūros centrai; juo siekiama didinti informuotumą ir užtikrinti, kad susidariusių atliekų kiekis neviršytų 2003 metų lygio.

PRANCŪZIJA - 11 PROJEKTŲ

Pirmuoju vandens ūkio tvarkybos projektu gerinant augalų apsaugos praktikas patobulinta purkštuvais purškiamų pesticidų apimčių kontrole bus sumažinta vandens tarša pesticidais. Patirtimi bus pasidalyta su Italijos ir Ispanijos partneriais.

Trys projektai susiję su švariomis technologijomis. Vienu bus parodyta mechaninė - ir aplinkai nekenkianti - alternatyva aeronautikos ir kosmoso pramonėje naudojamoms sudėtingų formų plokštėms chemiškai apdoroti.

Antruoju projektu siekiama sukurti švarią tekstilės apdorojimo procesų technologiją, pagrįstą elektroflokuliacija.

Bendras trečiojo projekto tikslas - sumažinti keramikos gaminių džiovinimo metu išsiskiriančio CO2 kiekį 30%.

Šeši projektai skirti atliekų tvarkybai. Pirmuoju bus prisidedama prie naujų bešvinių pramoninių surinkimo linijų projektavimo, kūrimo ir patvirtinimo bei tiriamas naujų bešvinių lydinių patikimumas laikantis Europos direktyvų dėl elektros ir elektroninių įrenginių atliekų[3] ir dėl pavojingų medžiagų naudojimo (RoHS) apribojimų tokiuose įrenginiuose.

Antruoju projektu bus tobulinamas netinkamų eksploatuoti orlaivių tvarkymo būdas. Nepaisant didėjančio nebenaudojamų lėktuvų skaičiaus (apie 250 per metus), nėra sukurta jokio pripažinto orlaivių eksploatacijos nutraukimo saugiomis ir aplinką tausojančiomis sąlygomis būdo.

Trečiuoju, De Sevro departamento projektu siekiama sumažinti atliekas sukuriant paskatas gyventojams ir ūkio subjektams visuose vartojimo ciklo etapuose.

Ketvirtuoju projektu bus įrodyta ultragarso technologijos, skirtos sumažinti dumblo susidarymą nuotekų valymo įrenginyje, techninė galimybė.

Penktuoju projektu bus įrodytas naujos ličio-jono baterijų, visų pirma naudojamų mobiliesiems telefonams, nešiojamiems kompiuteriams, fotoaparatams, žaislams ir t.t. valdyti, perdirbimo technologijos galimybė.

Šeštuoju projektu švinas bus pakeistas kitais lydiniais siekiant gaminti „žaliąją“ elektroniką, skirtą aeronautikos ir karinės komunikacijos sistemoms. Tokiu būdu bus laikomasi RoHS direktyvos, kuria nuo 2006 m. liepos 1 d. uždraudžiamas švino naudojimas elektroninėje įrangoje.

Paskutinis Prancūzijos projektas susijęs su oro kokybės valdymu; juo bus sukurtas oro mėginių ėmiklis, kuriame bus naudojamas naujas ore esančių žiedadulkių stebėsenos metodas. Vietoj žiedadulkių kiekio nustatymo pagal jų morfologiją, bus naudojami realaus laiko antigeniškumo (alergeniškumo) matavimai.

VOKIETIJA - 6 PROJEKTAI

Du projektai susiję su vandens ūkio tvarkyba. Pirmuoju projektu bus imamasi integruoto metodo siekiant sumažinti pasklidžiąją žemės ūkio taršą Vandens pagrindų direktyvos prasme.

Antruoju projektu orientuojamasi į nuotekų valymo technologijų tobulinimą naudojant naują technologiją, skirtą paversti nuotekų dumblą sudarančias organines medžiagas tirpiomis ir tinkamomis biologinių dujų gamybai.

Dviem projektais nagrinėjamos švarios technologijos siekiant prisidėti prie ekonominės veiklos poveikio aplinkai mažinimo. Pirmuoju projektu bus įrodytas naujos neorganinės rišamosios medžiagos, naudojamos liejant aliuminio variklių blokus, techninis ir aplinkosauginis veiksmingumas. Metodas turėtų sumažinti energijos išlaidas apytikriai 30 % ir ženkliai sumažinti atliekas.

Antrasis projektas susijęs su paruošiamuoju vilnos apdorojimu gaminant verpalus. Pagrindinis tikslas - absorbcinių organinių halogenidų (AOX) emisijų pašalinimas ir valant naudojamų chemikalų ženklus sumažėjimas dėl tvariojo paruošiamojo apdorojimo plazma.

Vienas projektas susijęs su atliekų tvarkyba ir prevencija kuriant bešvinio litavimo Europos elektronikos pramonėje mokymo programą.

Šeštuoju projektu siekiama sumažinti plieno pramonės poveikį aplinkai; šiuo metu plieno pramonėje naudojamos pavojingosios rūgštys šaltai valcuotiems lakštams nuvalyti. Bus panaudotas naujas būdas nenaudojant chemikalų, pagrįstas aukšto slėgio vakuumine technologija.

GRAIKIJA - 4 PROJEKTAI

Pirmasis projektas susijęs su žemės naudojimo plėtra ir planavimu. Juo skatinamas dalyvavimas įgyvendinant ambicingą Elefsinos įlankos miesto zonos socialinio ir aplinkos atnaujinimo iki 2020 metų planą.

Antruoju, su oro kokybės valdymu susijusiu projektu siekiama sukurti integruotąją oro taršos įvertinimo, stebėsenos ir valdymo sistemą Kozanio prefektūroje (Vakarų Makedonijoje), kurioje veikia didžiausia šalyje rusvųjų anglių elektrinė.

Trečiasis projektas susijęs su produktų ir paslaugų poveikiu aplinkai; juo bus įgyvendinama tvariųjų statybų idėja remiantis integruotąja produktų politika, įtraukiančia visas suinteresuotąsias šalis.

Paskutiniojo projekto objektas - vandens ūkio tvarkyba kuriant aplinkai nekenkiančių technologijų priemonių rinkinį siekiant mažinti žemės ūkio naudmenų taršą iš pasklidųjų taršos šaltinių. Technologijos bus integruotos į Evroto upės baseino ir jo pakrantės zonos valdymo planą.

VENGRIJA - 1 PROJEKTAS

Vandens ūkio tvarkybos projektu įvertinamas pietinės Vengrijos požeminio vandens taršos arsenu mastas. Juo bus sukurtas bandomasis valdymo planas, į kurį bus įtraukta nauja arseno pašalinimo technologija.

AIRIJA - 2 projektai

Abu projektai susiję su atliekų tvarkyba. Pirmuoju projektu bus sukurta demonstracinė priemonė, skirta automobilių pramonėje naudojamoms sudedamosioms dalims ir surenkamiesiems mazgams kurti; joje atsižvelgiama į atitikties aplinkai reikalavimus, ypač į Netinkamų eksploatuoti transporto priemonių direktyvą[4].

Antruoju projektu bus pademonstruota dėžių padėklo, kurį gaminant pakartotinai panaudojamos padangų atliekos kartu su lentpjūvių atliekomis ir nebetinkamų naudoti padėklų skiedromis, aplinkosauginė ir konkurencinė nauda.

ITALIJA - 15 PROJEKTŲ

Penkiais projektais siekiama kuo labiau sumažinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas arba tobulinant pažangiausius turimus būdus (angl. – Best Available Techniques (BATs)). Pirmuoju projektu bus sukurta energijos gamybos pagal naują technologiją gaunant biologinę anglį iš biomasės demonstracinė vieta.

Antruoju projektu bus tikrinami savivaldybės kietųjų atliekų sąvartyne išmetamo anglies dioksido surinkimo būdai siekiant sudaryti galimybes naudoti metodą plačiau.

Trečiuoju projektu bus pademonstruota, kaip kontroliuoti oro drėgmę atmosferiniu slėgiu neaušinant; tokiu būdu bus ženkliai sumažintas daugelyje pramonės šakų naudojamos aušinimo įrangos energijos suvartojimas.

Ketvirtojo projekto objektas - apdirbant odą susidarančių atliekų utilizavimas ir pakartotinis panaudojimas gryninant ir pakartotinai naudojant nuotekas bei naudingų medžiagų ekstrahavimas.

Penktuoju projektu pastačius demonstracinį įrenginį bus įvertintas etaloninių pažangiausių turimų būdų taikymas mažoms ir vidutinėms tekstilės pramonės įmonėms.

Kitais dviem projektais nagrinėjamas produktų ir paslaugų poveiko aplinkai mažinimas. Pirmuoju projektu siekiama nustoti naudoti pavojingas medžiagas dekoruojant ir formuojant keramikos gaminius.

Antruoju projektu bus sukurti būdai žemės ūkio produkcijos užtaršai GMO produktais nustatyti ir stebėti bei nustatyti ne GMO produktų atskyrimo ir išsaugojimo tiekimo grandinėje ir maisto gamyboje standartai.

Trys projektai susiję su tvariąja žemės naudojimo plėtra ir planavimu. Vienu projektu Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (angl. Eco-Management and Audit Scheme (EMAS)) bus derinama su kitomis vadinamosios žaliosios apskaitos sistemomis siekiant integruoto požiūrio į aplinkos valdymą keturiuose miestuose, kurie bus pasirinkti bandomajam projekto įgyvendinimui.

Kitais dviem projektais bus sukurtos aplinkai nekenkiančios transporto sistemos: pirmoji - įsteigiant aplinkai nekenkiantį miesto krovinių paskirstymo centrą istoriniame Lukos centre, o antroji - kuriant integruotojo planavimo ir prekių vežimo miesto zonose kontrolės priemones.

Dviem projektais siekiama pagerinti vandens ūkio tvarkybą kuriant naujas vandens valymo technologijas. Pirmuoju projektu bus sukurtas prototipas, demonstruojantis naująjį aplinkai nekenkiantį nuotekų valymo metodą.

Antrojo projekto tikslas - lietaus nuotekų valymas iki jam patenkant į surenkančius vandens telkinius, tokius kaip nuotekų vamzdynai, upės ir uostai.

Paskutiniuose trijuose projektuose aptariama atliekų tvarkyba. Du projektai nagrinėja keramikos ir marmuro pramonėje susidarančio dumblo tvarkymą.

Trečiuoju projektu siekiama patikslinti ir išplėsti ankstesniojo „LIFE aplinka“ projekto, skirto aliejaus spaudyklų nuotekų perdirbimui, rezultatus.

LIUKSEMBURGAS - 1 PROJEKTAS

Šiuo projektu bus įdiegta nauja medienos skydų džiovinimo sistema, dėl kurios juos gaminant ir naudojant ženkliai sumažės lakiųjų organinių junginių, CO2 ir anglies monoksido.

NYDERLANDAI - 7 PROJEKTAI

Trijų Olandijos projektų objektas - atliekų tvarkyba. Pirmuoju projektu bus patikrinta uždarojo ciklo blanširavimo technologija; ji naudingesnė aplinkai nei paprastai bulvių produktų gamyboje naudojamas blanširavimas karštu vandeniu.

Antruoju projektu deginant atliekas nusėdę pelenai bus panaudoti kaip aukštos kokybės antrinė žaliava, kurios jau laukiama betono, kalcio silikato plytų ir metalurgijos pramonės rinkoje.

Trečiuoju projektu bus pademonstruota galimybė perdirbti iš bitumo pagamintus senus stogų tolius.

Ketvirtasis projektas susijęs su tvariąja miestų plėtra; juo mažiausiai 25 % bus sumažintas triukšmas ir su juo susiję nepatogumai pramoniniuose uostų rajonuose remiantis triukšmo kartografavimo ir valdymo sistema bei atitinkamu geros praktikos vadovu bei laikantis Triukšmo direktyvos[5].

Penktasis projektas orientuotas į aukštos įtampos elektros linijų poveikio aplinkai mažinimą. Juo bus įdiegta naujo tipo aukštos įtampos elektros linija, kurios magnetinis laukas bus mažesnis.

Šeštuoju projektu sprendžiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, šiuo atveju -

šaldytuvų išmetamos fluoro vandenilio anglies (HFCs), mažinimas naudojant CO2 pagrįstą šaldymo sistemą.

Paskutinis projektas susijęs su tvariąja vandens ūkio tvarkyba, ypač sodininkystės sektoriuje; dėl augalų stebėsenos sistemos bus ženkliai sumažintas pesticidų naudojimo augalams poreikis.

PORTUGALIJA - 2 projektai

Abu projektai susiję su atliekų tvarkyba. Pirmuoju projektu siekiama padidinti mišriųjų plastikų, kaučiuko ir kartoninių gėrimų pakuočių perdirbimą siekiant sukurti naujus produktus, skirtus naudoti keliuose.

Antruoju projektu sprendžiamas kepamojo aliejaus pakartotinis panaudojimas gaminant biologinį dyzeliną, skirtą Ueiro savivaldybės transporto priemonių parkui.

RUMUNIJA - 1 PROJEKTAS

Rumunijos oro kokybės valdymo projektu bus nustatyti oro taršos šaltiniai Bukarešte ir jo apylinkėse; valdžios institucijoms ir visuomenei bus pateikta informacija apie oro taršos lygį.

ISPANIJA - 16 PROJEKTŲ

Trijų projektų objektas - vandens ūkio tvarkyba. Vienu projektu bus apibrėžtas integruotojo valdymo modelis, skirtas galvanizavimo pramonės skystosioms atliekoms tvarkyti.

Antruoju projektu bus sukurtas kombinuotasis drėkinimo ir tręšimo metodas siekiant sumažinti dirvožemio ir požeminio vandens taršą ir padidinti produktyvumą.

Trečiuoju projektu bus pademonstruotas automatinės drėkinimo sistemos naudojimas El Vicario (Gvadiana) drėkinimo bendruomenėje.

Trys projektai susiję su žemės naudojimo plėtra ir planavimu. Pirmuoju projektu siekiama skatinti darnųjį mobilumą šešiuose pramoniniuose rajonuose diegiant valdymo mechanizmus ir skatinant viešąjį transportą, keliones dviračiais bei dalijimąsi automobiliais.

Antrasis projektas nagrinėja dirvožemio apsaugą Viduržemio jūros zonose, kuriose didelė erozija. Juo bus pademonstruota naujų, galinčių augti nepalankiomis sąlygomis migdolų veislių auginimo nauda.

Trečiuoju projektu siekiama sukurti kalnų vynuogininkystės tvariojo valdymo sistemą siekiant sumažinti šios veiklos poveikį kraštovaizdžiui, dirvožemiui ir vandens ištekliams.

Keturių projektų objektas - švarios technologijos. Pirmuoju projektu vietoj įprastų cheminių dezinfekcijos medžiagų panaudojant ozoną bus sumažintas maisto perdirbimo įmonių poveikis aplinkai valant, kai paprastai sunaudojamas didelis vandens kiekis ir susidaro labai užterštos nuotekos.

Antruoju projektu bus pademonstruotas sąvartynų biodujų panaudojimo energijos gavybai naudojant mikroturbinas ir vandenilio sulfido bei siloksanų biologinį pašalinimą techninis, ekonominis ir aplinkosauginis gyvybingumas.

Trečiuoju projektu bus įsteigtas bandomasis lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimo į orą mažinimo įrenginys. Sistema, skirta fabrikui, naudojančiam paviršiui apdoroti skirtus tirpiklius, leis sumažinti išmestų LOJ kiekį iki LOJ direktyva[6] nustatytos ribos penktadalio.

Ketvirtuoju projektu bus pademonstruota, kad saulės baterijos elementų energija gali būti veiksmingai saugoma kaip vandenilis ir vėliau panaudota varikliuose su kuro elementu, apšvietimui arba aušinimui.

Šeši projektai susiję su atliekų tvarkyba. Pirmuoju projektu bus sumažintas kiaulių ūkiuose susidarančio mėšlo poveikis aplinkai Valensijos Los Serano regione. Atliekoms suskaidyti ir joms paversti organinėmis trąšomis bus naudojami vabzdžiai.

Antruoju projektu siekiama sumažinti tekstilės pramonės atliekų apimtį sukuriant bendrąją atliekų tvarkybos procedūrą.

Trečiuoju projektu Baenos mieste (Andalūzijoje) bus sukurtas bandomasis įrenginys, skirtas gaminant alyvuogių aliejų susidariusioms skystosioms atliekoms paversti šalutiniais pridėtinės vertės produktais.

Ketvirtuoju projektu bus sumažintas dumblo tvarkymo įrenginiuose susidarančio dumblo poveikis aplinkai tinkamais valdymo ir perdirbimo metodais.

Penktuoju projektu siekiama kuo labiau sumažinti žvejybos pramonėje susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai rekomenduojant veiksmingas ir integruotas atliekų valdymo ir perdirbimo praktikas šiame sektoriuje susidariusioms atliekoms perdirbti ir sumažinti.

Paskutiniu projektu bus pademonstruota didelio grynumo metalo lydinių (>90 %) didelio pajėgumo naujojo atskyrimo proceso techninė ir ekonominė galimybė. Geležies, aliuminio ir sunkiųjų metalų atskyrimo nuo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių procesu bus galima pakartotinai panaudoti metalus, iš kurių po to gali būti gaminami nauji varikliai automobilių sektoriuje.

ŠVEDIJA - 2 projektai

Šiais dviem projektais siekiama sušvelninti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Pirmuoju projektu bus pademonstruota naujoji nuolatos veikiančių reaktorių technologija, pagrįsta pažangiąja reaktorių technologija (ART®, angl. Advanced Reactor Technology), kuri bus panaudota chemikalų sektoriaus tvariajai gamybai.

Antruoju projektu bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiriant ir demonstruojant dimetileteriu (DME) varomų sunkiųjų transporto priemonių naudojimą. DME degalų gamyba yra beveik neutrali CO2 emisijų požiūriu ir todėl galima alternatyva naftos pagrindu pagamintiems degalams.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ - 10 PROJEKTŲ

Keturių JK projektų objektas - atliekų tvarkyba. Pirmuoju projektu siekiama pademonstruoti pažangios ypač aukšto spaudimo vandens technologijos panaudojimą naudotų padangų medžiagoms utilizuoti.

Antruoju projektu bus pademonstruotos naujosios stiklo atliekų, kuriuos šiuo metu netinkamos daugumai stiklo gamybos procesų ir tokiu būdu patenka į sąvartynus, srautų perdirbimo technologijos.

Atliekų prevencijos projektu bus įrodyta, kad fermentų hidrolizės metodas yra saugus ir aplinkai nekenkiantis būdas nuotekų dumblui, skirtam pakartotiniam panaudojimui, apdoroti.

Ketvirtuoju projektu siekiama sumažinti nesterilių klinikinių atliekų šalinimą sąvartynuose ir skatinti jas panaudoti kaip žaliavą antriniams produktams.

Dviem projektais siekiama sušvelninti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Pirmuoju projektu bus parodytas vandens perdirbimo naudojant naująjį nuotekų aerobinio skaidymo reaktorių veiksmingumas.

Antruoju projektu siekiama pakartotinai panaudoti apleistus sklypus biomasės energiją gaminančių augalų auginimui, atnaujinti pažeistą žemę ir gaminti šilumą ir galią iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Du projektai susiję su vandens ūkio tvarkybos klausimais. Pirmuoju projektu bus pademonstruota naujoji apdirbimo technologija, kuria formaldehidas, naudojamas klijų, medienos gaminių, konservantų ir t. t. gamybai, paverčiamas netoksiškais cukrumis. Projekto tikslas - 100 % sumažinti formaldehidą nuotekose, atitekančiose į JK Severno upės žiotis.

Antrojo projekto objektas - paviršinio vandens taršos žemės ūkio nitratais švelninimas veiksmingai sumažinant taršą nitratais mažiausiai 85 %.

Vienu projektu siekiama plėsti ir valdyti kokybišką miesto aplinką upių koridoriaus naudotojams ir suinteresuotosioms šalims.

Paskutinis projektas susijęs su produktų ir paslaugų poveikiu aplinkai; jo objektas - šiltnamių integravimo su kitais pastatais, pavyzdžiui, biurų pastatais, galimybė. Juo bus pademonstruota aplinkos požiūriu tvarių šiltnamių ir statybos sistemų projektavimo, statybos ir valdymo nauda bei juose vykstančios sodininkystės produkcijos poveikio aplinkai mažinimo galimybė.


[1] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/60/EB,
nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus.
[2] 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

[3] 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo.
[4] 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių.

[5] 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.

[6] 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website