Navigation path

Left navigation

Additional tools

LIFE trečiosios šalys – 2005: Komisija skiria daugiau kaip 6 milijonus eurų aplinkosaugos projektams trečiosiose šalyse

European Commission - IP/05/1156   19/09/2005

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL

IP/05/1156
Briuselis, 2005 m. rugsėjo 19 d.

LIFE trečiosios šalys – 2005: Komisija skiria daugiau kaip 6 milijonus eurų aplinkosaugos projektams trečiosiose šalyse

Europos Komisija patvirtino 15 naujų aplinkosaugos projektų Viduržemio ir Baltijos jūrų regionuose finansavimą pagal LIFE trečiosios šalys programą 2005 m. Šiuose projektuose daugiausia dėmesio skiriama gebėjimams stiprinti. Iš viso į šiuos projektus bus investuoti 9 223 000 eurų, iš jų 6 348 240 eurų sumokės ES.

„Tvarusis vystymasis įmanomas tik tokiu atveju, kai jis pripažįstamas kaip bendras tikslas: kad ir ko būtų imamasi vienoje šalyje arba srityje, tai turės įtakos platesnei aplinkai, - teigė už aplinką atsakingas komisaras Stavros Dimas. - Remdami vieni kitus ir bendradarbiaudami mes galime prisidėti prie piliečių poreikius atitinkančios aplinkos politikos kūrimo ir įgyvendinimo kaimyninėse šalyse dabar ir ateityje.“

Europos Komisija atrinko 15 projektų, kurie bus finansuojami pagal programą LIFE trečiosios šalys, Alžyre, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Maroke, Rusijoje, Tunise, Turkijoje, Vakarų krante ir Gazoje.

Šių projektų tikslas – aplinkos gerinimas ir tvarus vystymasis padedant kurti arba stiprinti atitinkamas institucijas, politikos kryptis, stebėsenos priemones, mokymo pajėgumus, tinklus ir duomenų bazes.

Projektais sprendžiama daugelis klausimų - atliekų tvarkyba ir pramoninės taršos prevencija bei kontrolė, dirvožemių stebėsena, klimato kaita ir kt. Kai kuriais projektais skatinama laikytis ES aplinkos nuostatų, bendradarbiauti regioniniu arba tarptautiniu lygiu.

Bendra visų projektų išlaidų suma – 9 223 000 eurų. ES finansuojama dalis – maždaug 69 %.

LIFE trečiosios šalys yra programos LIFE dalis. LIFE - tai ES finansinė priemonė, kuria remiami aplinkosaugos ir gamtosaugos projektai visoje Europos Sąjungoje, kai kuriose šalyse kandidatėse, stojančiosiose valstybėse bei kaimyninėse šalyse. Programos tikslas - prisidėti prie ES aplinkos politikos kūrimo ir įgyvendinimo finansuojant konkrečią veiklą. Nuo 1992 m. pagal programą LIFE buvo bendrai finansuota apie 2 500 projektų, aplinkos apsaugai skirta 1 500 mln. eurų.

Programa LIFE trečiosios šalys konkrečiai prisidedama prie gebėjimų ir administracinių struktūrų kūrimo bei padedama kurti aplinkos politiką ir veiksmų programas trečiosiose šalyse, esančiose prie Viduržemio ir Baltijos jūrų[1].

Kitose dviejose LIFE programose, LIFE gamta ir LIFE aplinka, dėmesys telkiamas į gamtosaugą ir aplinkosaugos naujoves. Apie projektus, patvirtintus pagal programas LIFE gamta ir LIFE aplinka žr. pranešimus spaudai IP/05/1156 ir IP/05/1157.

Galiojanti LIFE programa (LIFE III) baigiasi 2006 metų pabaigoje. Komisija pasiūlė naują 2007–2013 m. programą LIFE +; jos biudžetas turėtų būti 2190 mln. eurų. Šiuo metu Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente svarstoma dėl jos biudžeto ir galutinio priėmimo.
15 trečiosiose šalyse atrinktų projektų santrauka pateikiama šio pranešimo spaudai priede. Išsamesnę informaciją apie kiekvieną projektą galima rasti

http://ec.europa.eu/environment/life/project/index.htm

PRIEDAS

LIFE trečiosios šalys 2005 metų projektų apžvalga pagal šalis

Bosnija ir Hercegovina - 1 projektas

Šio projekto paramos gavėjas - Sarajevo statybos inžinerijos fakulteto Hidraulinės inžinerijos institutas (Hydro Engineering Institute of Civil Engineering Faculty); bendras ES finansavimas – 299 250 eurų. Projektu siekiama įgyvendinti „integruotąją aplinkosaugos leidimų“ tvarką, sutelkiant dėmesį į pažangiausius maisto ir gėrimų pramonės metodus. Nors pramoninės veiklos po karo sumažėjo, pramoninė tarša vis dar daro didelę įtaką aplinkai Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Kroatija - 4 projektai

Pirmojo projekto paramos gavėja yra Kroatijos aplinkosaugos agentūra (Croatian Environment Agency); bendras ES finansavimas – 533 700 eurų. Projektu siekiama sukurti ES reikalavimus atitinkančius nacionalinius dirvožemių stebėsenos programos standartus ir metodus. Taip pat siekiama nustatyti visos šalies dirvožemių stebėsenos stočių vietas su žemės ūkio naudmenų, miškų plotų ir užterštų vietovių koordinatėmis, nustatyti potencialius informacijos centrus, kurie rinktų ir analizuotų duomenis, ir teikti pasiūlymus dirvožemių stebėjimo sistemai kurti, įskaitant būsimo sistemos įgyvendinimo finansinį planą.

Antrojo projekto paramos gavėjas yra nacionalinė vandens ūkio tvarkybos agentūra Kroatijos vandenys (Croatian Waters); bendras ES finansavimas - 211 571 euras. Projektu siekiama sukurti naują nuotekų biologinio skilimo tyrimų laboratoriją. Taip bus prisidedama prie nacionalinės vandens apsaugos strategijos ir padedama įgyvendinti ES vandens pagrindų direktyvą.

Trečiojo projekto paramos gavėjas yra Lonsko Poljės gamtos parko viešoji tarnyba (Lonsjko Polje Nature Park Public Service); bendras ES finansavimas - 496 845 eurai. Projektu siekiama tobulinti ir gerinti integruotą upės baseino valdymą konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis. Valdymo planavimo procesas užtikrins, kad būtų pripažįstamos pelkių reikmės. Bus parengta tvari lankytojų valdymo sistema, paskirti Kroatijos saugomų teritorijų prižiūrėtojai.

Ketvirtojo projekto paramos gavėjas yra Zagrebo universiteto Statybos inžinerijos fakultetas (University of Zagreb, Faculty of Civil Engineering); bendras ES finansavimas - 492 584 eurai. Projektą sudaro pagalba Aplinkos apsaugos, fizinio planavimo ir statybos ministerijai kuriant tvarią statybos ir griovimo (SIG) atliekų tvarkybos sistemą. Bus analizuojami turimi duomenys apie užkastas atliekas ir sąvartynus, SIG atliekų kiekį ir rūšis siekiant apžvelgti dabartinę padėtį ir nustatyti sritis, apie kurias trūksta duomenų. Bus pasirinktos tipinės vietovės, kuriose būtų matyti atliekų dydžių ir rūšių įvairovė bei taikomos logistikos sistemos. Zagrebo bandomajame regione surinktos medžiagos bus perdirbtos bandomajame Jakusevaco sąvartyno perdirbimo įrenginyje. Kroatijos statybų sektoriuje susidaro 2 mln. tonų statybų ir griovimo atliekų per metus. Šiuo metu tik mažiau kaip 5 % tokių atliekų perdirbama ir panaudojama pakartotinai.

Gaza ir Vakarų krantas - 2 projektai

Pirmojo projekto paramos gavėja yra Hebrono savivaldybė; bendras ES finansavimas - 770 000 eurų. Projektu siekiama sukurti naujus aplinkosaugos teisės aktus, skirtus Hebrono savivaldybėje pramoninio ciklo metu susidarančioms marmuro nuolaužoms, dumblui ir vandeniui tvarkyti.

Bus įsteigtas Palestinos ir Italijos marmuro asociacijų tinklas ir pastatytas bandomasis pramoninių nuotekų perdirbimo ir kalcio karbonato atskyrimo centras.

Antrojo projekto paramos gavėjas yra Jeruzalės taikomųjų mokslinių tyrimų institutas (Applied Research Institute); bendras ES finansavimas - 200 819 eurų. Projekto tikslas - padėti kurti vietines tvariojo vystymosi strategijas ir skleisti žinias, įgytas ankstesnių tyrimų metu. Praktiškai juo siekiama užtikrinti, kad šioje veikloje dalyvautų pasirinktos vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, sukurti geografinės informacijos sistemą (GIS, pažangiųjų žemėlapių ir kitų vaizdų, rodančių ypatybes ir ypatybių santykius žemės paviršiuje, rinkinį) bei sustiprinti susijusių savivaldybių ir kaimo tarybų techninius pajėgumus. Šio projekto metu įgytos žinios bus perduotos kitoms Vakarų kranto vietos valdžios institucijoms siekiant jas paskatinti imtis panašių tvarumo iniciatyvų.

Izraelis - 2 projektai

Pirmojo projekto paramos gavėja – Aukštutinės Galilėjos regiono taryba (Upper Galilee Regional Council); bendras ES finansavimas – 369 442 eurai. Projekto užduotis - sukurti programą Aukštutinės Galilėjos regiono vystymui ir aplinkosaugos poreikiams derinti ir sudaryti galimybę tvariai naudoti išteklius. Bus sudarytas žemės naudojimo paskirties, aplinkos valdymo, potvynių prevencijos ir tinkamo sausinimo generalinis planas. Juo visuomenė bus skatinama dalyvauti planuojant ir priimant sprendimus, bus plėtojamas ekologinis turizmas ir saugomi gamtos ištekliai, vykdant švietimo programas bus keičiami žalingo elgesio modeliai, skatinamas ekologinis žemės ūkisir sukurta administracinė struktūra generaliniam planui įgyvendinti, valdyti ir prižiūrėti.

Antrojo projekto paramos gavėjas yra Heschelio aplinkosaugos studijų ir vadovavimo centras (Heschel Center for Environmental Learning and Leadership); bendras ES finansavimas – 334 934 eurai. Projektu siekiama stiprinti aplinkosauginius gebėjimus viso Izraelio vietos valdžios institucijose. Bus mokomi advokatai, savivaldybių specialistai ir merai, bus sukurti tinklai jiems susisiekti. Bus sukurtos vietos savivaldos planavimo, valdymo ir teisės aktų (vietos valdžios nutarimų) tvarumo priemonės bei įsteigtas paramos tinklas, susiejantis Izraelio iniciatyvas.

Jordanija - 1 projektas

Projekto paramos gavėjas yra Hašimitų universitetas (Hashemite University); bendras ES finansavimas - 473 701 euras. Šiuo projektu siekiama sukurti strategiją ir priemones turizmo augimo keliamoms problemoms spręsti. Bendradarbiaujant su turizmo pramone, dviejuose viešbučiuose bus diegiamos bandomosios priemonės ir atliekami tyrimai siekiant pagerinti jų aplinkosaugos veiksmingumą. Projekto vykdymo metu padarytos išvados, sukurta strategija ir priemonės bus pristatytos visoms suinteresuotosioms šalims darbinių seminarų metu. Bus sukurta pagrindinė priemonė ir elektroninio mokymo modulis aplinkos valdymui visame turizmo sektoriuje skatinti.

Marokas - 1 projektas

Projekto paramos gavėjas yra Chouaibo Doukkalio universitetas (University of Chouaib Doukkali); bendras ES finansavimas – 438 228 eurai. Projektu siekiama Maroke sukurti veiksmingą bandomąją kompostavimo sistemą dumblui, susidarančiam nuotekų valymo įrenginiuose ir geriamojo vandens įrenginiuose, tvarkyti siekiant gaminti aukštos kokybės kompostą. Kasmet Maroke susidaro maždaug 430 000 tonų nuotekų dumblo ir jo sparčiai daugėja. Dumblas paprastai saugomas šalia nuotekų valymo įrenginių ir vėliau neapdorotas pilamas ant žemės arba išleidžiamas į nekontroliuojamus sąvartynus.

Libanas - 1 projektas

Projekto paramos gavėjas yra asociacija Arcenciel; bendras ES finansavimas - 449 697 eurai. Šiuo projektu siūloma pradėti nacionalinę infekcinių ligoninių atliekų valdymo ir tvarkymo politiką Libane. Numatomas Pietų Mont Libano regiono ligoninių atliekų tvarkymas, ligoninių personalo mokymas ir informavimo apie ligoninių atliekas kampanijos pradžia.

Rusija - 1 projektas

Projekto paramos gavėjas yra Kaliningrado savivaldybės Aplinkosaugos centras ECAT; bendras ES finansavimas – 492 837 eurai. Šiuo projektu bus skatinama ir lengvinama Kaliningrado pramoninio sektoriaus aplinkosaugos ir saugos veikla. Siekiama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos veiksmingai kontroliuotų ir stebėtų šiuos veiksmus. Tai bus pasiekta skatinant integruotos taršos prevencijos ir kontrolės praktiką bei kuriant ir diegiant aplinkos ir saugos valdymo sistemas. Visi regiono pramoninės veiklos dalyviai bus informuojami ir mokomi šių priemonių seminaruose. Visa susijusi informacija bus pateikta informacinėje interneto bibliotekoje. Maždaug 80 % regiono vidaus pramonės - 300 didelių ir vidutinių bei 40 000 mažų pramonės įmonių - yra Kaliningrade.

Tunisas, Alžyras ir Marokas - 1 jungtinis projektas

Šio jungtinio projekto paramos gavėjas yra Sacharos ir Sahelio observatorija (Observatoire du Sahara et du Sahel); bendras ES finansavimas - 526 144 eurai. Pagrindinis projekto tikslas - užkirsti kelią sausrų sukeliamoms krizėms šioje Viduržemio jūros pietinės pakrantės dalyje ir įdiegti ankstyvojo perspėjimo sistemą bei stiprinti šių šalių veiklos pajėgumus. Bus sukurti bendra sausrų informacijos sistema ir bendra išankstinio įvertinimo metodika. Šios nacionalinės teritorijos bus padalytos į ekologinius regionus, ir bus įvertintas šių regionų struktūrinis pažeidžiamumas. Projekto metu gauti rezultatai ir žinios bus perduoti šių trijų šalių vartotojams, sprendimus priimantiems asmenims ir institucijoms.

Turkija - 1 projektas

Projekto paramos gavėjas yra Regioninės aplinkosaugos centro Turkijos biuras (Turkey Office of the Regional Environmental Centre); bendras ES finansavimas – 252 488 eurai. Tai su klimato kaita susijęs pajėgumų stiprinimo projektas. Juo bus daroma įtaka nacionalinei administracijai, skatinamas vyriausybių bendradarbiavimas, didinamas suinteresuotųjų šalių sąmoningumas ir stiprinamas jų vaidmuo diskutuojant dėl klimato kaitos. Projektu bus tiesiogiai remiamas klimato kaitos politikos prioritetiniuose sektoriuose kūrimas ir skatinamas visuomenės aktyvumas bei teikiama galimybė gauti informaciją apie aplinką.


[1] Programos LIFE trečiosios šalys kriterijus atitinka: Albanija, Alžyras, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija, Tunisas, Turkija, Vakarų krantas ir Gaza bei Rusijai priklausanti Baltijos pakrantė (Kaliningrado sritis ir Sankt Peterburgo regionas).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website