Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/05/1155
Briuselis, 2005 m. rugsėjis

„LIFE gamta 2005“: Komisija skiria 69 milijonų eurų 20 šalių 54 gamtosaugos projektams finansuoti

Europos Komisija patvirtino 20 valstybių narių arba narystės siekiančių šalių 54 gamtosaugos projektų finansavimą pagal programą „LIFE gamta“. Projektais siekiama atkurti saugomas gamtos teritorijas, jų gyvūniją ir augmeniją, įdiegti tvarias valdymo struktūras, didinti visuomenės sąmoningumą bei stiprinti bendradarbiavimą su suinteresuotais asmenimis. Projektai prisidės prie visos Europos Sąjungos saugomų vietovių tinklo „Natura 2000“ kūrimo. Projektai vykdomi Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Iš viso į juos bus investuoti 125,7 mln. eurų, iš jų 69 milijonus padengs ES .

Aplinkos komisaras Stavros Dimas sakė: „Man malonu, kad Europos fondai remia vietos, regionų ir valstybių pastangas išsaugoti augalijos ir gyvūnijos rūšis bei jų buveines. Aplankęs tinklo LIFE gamta vietoves, įsitikinau, kaip toks dinamiškas bendradarbiavimas gali viską pakeisti“.

Šiais metais Komisija gavo 183 įvairių gamtosaugos įstaigų, vyriausybinių institucijų, NVO, žvejų ir medžiotojų asociacijų ir t. t. projektų pasiūlymus, finansuotinus pagal programą LIFE gamta. Komisija iš jų atrinko 54 projektus, devyniuose iš jų dalyvauja po dvi ar daugiau valstybių.

Daugelio projektų tikslas – išsaugoti arba atkurti Natura 2000 vietoves arba vietovių tinklus, sukurti ir įgyvendinti valdymo arba veiksmų planus, pagal kuriuos būtų tvarkomi vandentakiai, atkuriamos vietovės, dedami ilgalaikio šių vietų valdymo ir invazinių rūšių naikinimo pagrindai. Be to, keleto projektų tikslas – auginti ir paleisti į laisvę nykstančių rūšių atstovus arba sumažinti žvejybos priegaudą.

Nuo 1992 m. buvo bendrai finansuojami 2500 projektų

Natura 2000 yra visos Europos Sąjungos ypatingų draustinių ir saugomų teritorijų tinklas. Jis buvo įkurtas, remiantis ES buveinių direktyva,[1] be to, apima Paukščių direktyvoje[2] nurodytas vietoves. Nors jam priklauso daugiau nei 18 000 vietovių, sudarančių apytiksliai 17,5 % 15 pirmųjų ES valstybių narių (ES–15) teritorijos, pagal plotą beveik prilygstančių Prancūzijos teritorijai, – dabar jis plečiamas ir naujųjų valstybių narių teritorijose.

LIFE programa yra ES finansinė priemonė aplinkos apsaugos ir gamtosaugos projektams Europos Sąjungoje, taip pat ir kai kuriose valstybėse kandidatėse, stojančiosiose ir kaimyninėse šalyse, remti.

Jos tikslas – prisidėti prie ES aplinkos politikos plėtros ir įgyvendinimo finansuojant konkrečią veiklą. Nuo 1992 m. pagal LIFE programą finansuota 2500 projektų ir skirta 1500 milijonų eurų aplinkos apsaugai.

LIFE Gamta programa padeda įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas ir kurti Europos tinklą Natura 2000. Kitose dviejose šios programos dalyse – LIFE aplinka ir LIFE trečiosios šalys – dėmesys kreipiamas į naujoviškų aplinkosaugos būdų demonstravimą ir aplinkosaugos pajėgumų šalyse, kurios ribojasi su Viduržemio ir Baltijos jūromis. Pagal LIFE aplinka ir LIFE trečiosios šalys patvirtinti projektai nurodomi IP/05/1156 ir IP/05/1157 pranešimuose spaudai.

Dabartinė LIFE programa (LIFE III) baigiasi 2006 m. pabaigoje. Komisija pasiūlė naują programą „LIFE +“ – būtų vykdoma 2007–2013 metais, o jos biudžetas būtų 2,190 milijono eurų. Dėl programos galutinio priėmimo ir jos biudžeto dar svarstoma Ministrų taryboje ir Europos Parlamente.

Apie tai plačiau
Žr. LIFE gamta finansuotų projektų santrumpų priedą. Daugiau informacijos apie kiekvieną projektą galite rasti:

http://ec.europa.eu/environment/life/project/index.htm
Daugiau informacijos apie tinklą Natura 2000 galite rasti:

http://ec.europa.eu/environment/nature/home.htm

PRIEDAS

Atskirų valstybių 2005 m. LIFE gamta projektų apžvalga

Austrija – 2 projektai

Trijose teritorijose į šiaurę ir į rytus nuo Vienos gyvena didieji einiai (Otis tarda). Kadangi jau daug metų jie yra saugomi ir valdomi, mišrias populiacijas sudaro apytiksliai 140 paukščių. Tačiau nemaža dalis metinio populiacijos prieaugio, pasiekto saugant buveines ir lizdus, netenkama paukščiams užskridus ant elektros laidų – dėl šios priežasties 2003 m. žuvo 20 % suaugusių paukščių populiacijos . Pirmuoju projektu ši problema sprendžiama taip: 43 km elektros oro linijų bus užkasta po žeme, o dar 125 km – pažymėta labai aiškiai matomais įspėjamaisiais įtaisais.

Štirijoje, Gesäuse nacionaliniame parke, antruoju projektu siekiama atlikti keletą atkuriamųjų darbų, tarp jų užtvankos bei betoninių krantinių panaikinimas palei Enso upę ir jos intakus, ganyklų apleistose kalnų ganiavose atkūrimas.

Belgija – 6 projektai

Bendro Nyderlandų ir Belgijos gamtosaugos NVO projekto tikslas – palei Domelio upę (Limburgo provincija Belgijoje ir Šiaurės Brabanto provincija Nyderlanduose) atstatyti suardytas buveines ir, įsigijus ir atstačius apie 60 hektarų žemės, sujungti išsibarsčiusias vietoves.

Į antrą projektą įtrauktos trys karinio rengimo bazės Valonijoje (Marche–en–Famenne, Elsenborn, Camp Lagland). Teritorijų naudojimas kariniais tikslais bus sujungtas su gamtosauga ir išvalyta 380 hektarų sausų viržynų bei padidintas vandens lygis liūnuose ir žemapelkėse.

Vykdant kitus du projektus Plateau de Tailles vidurio Ardėnuose ir apie Gedinę (Gedine, Croix Scaille) vakarų Ardėnuose bus atkuriamos pelkės ir drėgni viržynai, sodinami kartu su melsvosiomis eglėmis.

Žemumose palei Grote Nete upę tarp Geelo (Geel) ir Molo (Mol) miestų (šiaurės Belgija) yra nemažai buveinių. Tačiau jos yra išsibarsčiusios ir veikiamos intensyvių greta esančių žemės plotų naudojimo būdų. Pagal penktąjį Belgijos LIFE gamta projektą bus įsigyta ir atkurta 70 hektarų žemės, kad būtų sudaryti didesni, vientisesni masyvai.

Šeštasis projektas peržengia valstybių sienas ir suvienija Belgijos, Liuksemburgo ir Vokietijos (Reinlando–Pfalco žemė) pasienio teritorijos gamtos parkų tarnybas. Jame numatoma pradėti ūdrų priežiūros programą ir įvertinti fizines kliūtis (pvz.: judriosios pervažos, vamzdžiai ir kt.) vandentakiuose, kuriais tos ūdros migruoja. Pagal projektą tokios kliūtys turi būti pakeičiamos, o upės krantai atstatomi.

Danija – 3 projektai

Pirmuoju projektu siekiama tam tikrose Danijos vietovėse, ypač Jutlandijoje, atkurti aukštapelkes. Bus užblokuojami kanalai, kad iš pelkių nenutekėtų vanduo.

Antrojo projekto objektas – reta drugelių rūšis auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia), kurios individų Danijoje sumažėjo, nes ūkininkų nebenaudojamos pievų buveinės apžėlė brūzgynais, o kitos naudojamos pernelyg intensyviai.

Finansiškai trečiasis projektas yra pats stambiausias programos LIFE gamta šių metų projektas. bendras projekto biudžetas – 15 mln. eurų, iš jų 8 mln. eurų bus skirti pagal programą LIFE .

Projekto objektas – lašišinių šeimos žuvis – ešerinis sykas (Coregonus oxyrhynchus), atsidūręs ant išnykimo ribos. Vienintelė gyvybinga jų populiacija pasaulyje yra išlikusi pietvakarių Jutlandijos upėse, iš kurių neršti ji migruoja į Vadeno marias (Wadden Sea). Jos buveinė jūroje yra saugi, bet populiacija mažėja dėl upių morfologijos pokyčių bei pusiau pramoninės žvejybos tinklais šioje teritorijoje.

Suomija – 2 projektai

Vatajos (Vattaja) regiono 1200 hektarų karinio rengimo bazėje Botnijos įlankoje (Ostrobotnija) yra svarbiausia Suomijos kopų teritorija. Pirmuoju projektu į karinio rengimo veikla bus suderinta su Natura 2000 reikalavimais – bus atkuriamos suardytos kopos ir atkuriamos ganyklos užaugusiose pievose ir ganyklose. Bus sprendžiamas teritorijos naudojimas rekreaciniais tikslais klausimas – lankytojai nukreipiami ir užtikrinama, kad jie nepatektų į pažeidžiamiausias teritorijas.

Mažosioms žąsims (Anser erythropus) yra iškilęs rimtas išnykimo pavojus. Antrąjį projektą vykdo WWF Finland su 9 partneriais Norvegijoje, Estijoje, Vengrijoje ir Graikijoje. Jame numatoma nustatyti ir apsaugoti svarbiausias žąsų veisimosi teritorijas Laplandijoje, stebėti migruojančias žąsis, siekiant nustatyti iki šiol nežinomus maisto paieškos / telkimosi taškus, taip pat atkurti telkimosi taškus Estijoje ir apsaugoti maisto paieškos teritorijas Vengrijoje.

Prancūzija – 4 projektai

Trys iš keturių projektų yra susiję su retų paukščių apsauga. Visus tris projektus vykdo tokios NVO kaip LPO ir Bretagne Vivante. Projektų tikslas – stabilizuoti ir padidinti esamas populiacijas bei pagerinti rūšių padėtį. Taip pat bus taikomos valdymo priemonės.

Rytų Corbières (Langedoko–Rusijono regionas – Languedoc–Roussillon) susirūpinimą kelia 13 paukščių rūšių.

Antrojo projekto objektas – rožinės žuvėdros (Sterna dougallii) Bretanėje.

Trečiasis projektas – tarptautinis projektas, kuriuo siekiama sustiprinti ir išsaugoti stepinių pelėsakalių populiacijas Aude (Prancūzija) ir Estremadūroje (Ispanija), bendradarbiaujant Prancūzijos ir Ispanijos NVO.

Ketvirtojo projekto, kurį taip pat vykdo NVO, tikslas – išsaugoti Montselgues viržynus, durpynus ir skalūninius molynus Ronos–Alpių regione.

Vokietija – 7 projektai

10 km ruože palei Lipės (Lippe) upę netoli Hamo (Šiaurės Reinas–Vestfalija) bus vėl sudaromos sąlygos potvyniams, kurie turės įtakos 600 hektarų teritorijai.

Antrojo projekto objektas – žemapelkės ir drėgnos pievos netoli Rozenheimo (Bavarija). 1100 hektarų teritorijoje bus atkurta 450 hektarų aukštapelkių užtvenkus drenažo griovius ir iškirtus medžių ir krūmų perteklių.

Trečiojo projekto objektas pietų Švarcvalde – keletas buveinių (briedgaurių (Nardus) pievos, šienaujamos kalnų pievos, viržynai ir aukštapelkės) 2000 hektarų plote Hocenvalde.

Ketvirtojo projekto tikslas –labai retos Europoje buveinės – žemyninės druskingos žemapelkės, susidarančios prie druskingų šaltinių. Projektas susijęs su 5 žemyninių druskingų žemapelkių vietovėmis Brandenburgo regione.

Pagal penktąjį projektą Eifelio kalnų krašte į rytus nuo Koblenco (Reinlandas–Pfalcas) bus rūpinamasi briedgaurių (Nardus) pievomis ir viržynais. Bus plėtojamas ir skatinamas ekoturizmas.

Šeštasis projektas susijęs su nebenaudojama karinio parengimo baze netoli Kukshafeno miesto, kuri yra pakrantės kopų, vietomis apaugusių ąžuolais giraitėmis, tarp kurių yra pievų buveinių. Pagal projektą 350 hektarų miškingose ganyklose ganysis stambūs žolėdžiai (stumbrai, bizonai, Koniko poniai).

Paskutinis projektas yra tarptautinis, jo objektas – pakrančių pievos 34 vietovėse aplink Baltijos jūrą; dauguma jų Danijoje, taip pat Švedijoje, Šlėzvige ir Holšteine (Vokietija) bei Estijoje – įskaitant Saltholmo salą netoli Kopenhagos, kurią, įsteigusios kooperatyvą, valdė kelios to miesto gyventojų kartos.

Graikija – 1 projektas

Projektu mėginama išspręsti konfliktus, susijusius su didžiausios Europos Sąjungoje Viduržemio jūros ruonių vienuolių (Monachus monachus) populiacijos, kuriai kilo didelis pavojus išnykti, išsaugojimu ir žvejyba Graikijos vandenyse. Jį vykdo NVO MOM, glaudžiai bendradarbiaudama su vietos žvejais.

Vengrija – 2 projektai

Vienas projektas yra susijęs su 6 vietovėmis, kurios apima 720 hektarų, esančių palei Dunojaus vagą ir pietvakarinėje šalies dalyje; visose jose yra įvairių pievų. Projekto tikslas – skirtingoms pievų buveinių rūšims parengti tinkamus agrarinės aplinkosaugos planus.

Kitas projektas – tarptautinis projektas su Rumunija, skirtas raudonkojams sakalams (Falco vespertinus). Projektas apima 90 % ne Rusijos teritorijoje esančios europinės populiacijos, kuri paplitusi Vengrijoje į rytus nuo Dunojaus ir Rumunijos Satu Marė rajone.

Airija – 1 projektas

Airijos Respublikoje yra svarbių prioritetinių Europos miško buveinių rūšių pavyzdžių. Airijos miškininkystės valdyba siūlo per ketverius metus atkurti miškus devyniose vietovėse, apimančiose 580 hektarų. Daug dėmesio bus kreipiama į visuomenės informavimą ir švietimą.

Italija – 4 projektai

Du projektai numatomi pietų Italijos Apulijos srityje. Pirmojo tikslas – Fortorės upė (Fortore), tekanti per tris regionus nuo Apeninų kalnų iki Adrijos jūros. Bus sudarytas BST (Bendrijos svarbos teritorija pagal Natura 2000) vietovių valdymo planas. Šią projekto dalį vykdys upių baseinų tarnyba– tai pirmas atvejis Italijoje, kai tokia įstaiga parengia Natura 2000 valdymo planą. Vietos ūkininkai taip pat bus skatinami užsiimti ekologiškesne žemdirbyste. Antruoju projektu siekiama apsaugoti Torre Guaceto pakrantės buveines pagal Natura 2000 buveinių programą. Šioje vietovėje yra saugoma jūros teritorija, kuriai ypač didelę grėsmę kelia intensyvi žemdirbystė.

Kitu projektu Pietų Italijos Materos (Matera) provincijoje siekiama išsaugoti nykstančius plėšriuosius paukščius. Bus atkurtos Materos (Matera) ir Monteskaljozo (Montescaglioso) miestuose ant senų pastatų stogų esančios perimvietės ir padidintas jų skaičius. Be kitų priemonių, projektu taip pat siekiama, kad būtų priimtos pataisytos statybos normos, pagal kurias nebūtų daroma žalos lizdams ir būtų suteikiamos palankesnės sąlygos pelėsakaliams.

Galiausiai projektu Toskanos Miljarino, San Rozorės ir Masačiukolio (Migliarino–San Rossore–Massaciuccoli) regioniniame parke bus sustiprinta pakrantės ekosistemų, kurioms grėsmę kelia invazinės egzotinių augalų rūšys ir dėl per didelio lankytojų skaičiaus atsiradusi erozija, apsauga. Lankytojai bus nukreipiami tam tikrais takais.

Latvija – 1 projektas

Šiame projekte taip pat dalyvauja Lietuva ir Estija. Juo siekiama atlikti Natura 2000 tinklo saugomų jūros teritorijų parengiamuosius darbus. Siekdama įgauti jūros teritorijų saugojimo patirties, projekte taip pat dalyvauja ir Rusija. Su projektu susijusios trylika vietovių rytinėje Baltijos jūros dalyje tarp Kaliningrado ir Suomijos įlankos. Projekte dalyvauja 19 partnerių – valstybinių institucijų, NVO ir mokslo institutų. Laivų parūpins Latvijos gynybos ministerija.

Lietuva – 2 projektai

Projektui vadovauja Lietuvos NVO, jis vykdomas su partneriais iš Lenkijos ir Brandenburgo (Vokietija). Juo siekiama apsaugoti Europos balinius vėžlius (Emys orbicularis), taip pat raudonpilves kūmutes (Bombina bombina) ir skiauterėtuosius tritonus (Triturus cristatus). Projektas apima pietryčių Lietuvą, Belovežo nacionalinį parką, Mozūriją, Poznanės–Oderio regioną ir Ukermarką (Uckermark) – šiaurinę balinių vėžlių paplitimo teritoriją.

Kuršių nerija ir jos marios yra vienas iš ypatingiausių Baltijos kraštovaizdžių. Ji labai mėgstama turistų, bet tai sukelia tokių problemų, kaip kopų erozija. Antruoju projektu, vykdomu kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, Vilniaus universitetu ir gamtosaugos NVO, bus kontroliuojamas lankytojų srautas – tiesiami takai ir tveriamos tvoros. Bus tiriamas žvejybos poveikis jūros paukščiams ir teikiamos rekomendacijos, bus atkurta 1600 hektarų suardytų kopų ir pievų.

Liuksemburgas – 1 projektas

Šiaurės rytų Liuksemburge Ūro (Our) upėje gyvena nemaža gėlavandenių perluočių populiacija, bet jų veisimosi lygis yra menkas, o individai dažniausiai seni. Pagal bendrą išsaugojimo NVO ir aplinkos ministerijos projektą bus įsteigta veisykla, pagrįsta čekų technologijomis.

Nyderlandai – 1 projektas

Projektas yra susijęs su kopų pievomis, kopų duburiais ir viržynais Vadeno marių (Wadden Sea) Terschellingo (Terschelling), Tekselio (Texel) ir Vlilando (Vlieland) salose ir 5 vietovėse žemyno pakrantėje (Šiaurės Olandijoje, Pietų Olandijoje, Zelandijoje). Šių buveinių mažėja dėl užžėlimo, mineralinių medžiagų patekimo į vandens telkinius (eutrofikacijos) ir išdžiūvimo. Pakrantės su kopomis yra mėgstamiausia atostogautojų vieta, todėl projekte pabrėžiama visuomenės informavimo svarba, taip pat numatoma atkurti 1100 hektarų kopų ir užsėti 1550 hektarų pievų.

Lenkija – 1 projektas

Bendro projekto su Vokietija tikslas – išsaugoti nykstančias meldines nendrinukes (Acrocephalus paludicola), kurios jau yra išnykusios iš daugelio ankstesnių paplitimo teritorijų šiaurės Vokietijoje ir Lenkijoje dėl to, kad neteko buveinių ir dėl pablogėjusios aplinkos. Pagalbos gavėja Lenkijos NVO (Lenkijos paukščių apsaugos bendrija – OTOP), bendradarbiaudama su įvairiomis kitomis NVO ir nacionaliniais parkais, didins visuomenės informuotumą, atkurs suardytas buveines, jas plės ir taikys ilgalaikes valdymo priemones, kad ši populiacija būtų išsaugota.

Rumunija – 5 projektai

Keturi iš penkių Rumunijos projektų susiję su laukinių gyvūnų rūšimis.

Vieno projekto objektas – mažytė išlikusių stepinių angių (Vipera ursini rakosiensis) populiacija Transilvanijoje. Šie ropliai jau beveik išnykę – vienintelės jų populiacijos pasaulyje tėra tik Vengrijoje, bet ir tos mažos ir nykstančios.

Antrasis projektas susijęs su tokiais stambiais plėšrūnais, kaip vilkai (Canis lupus), rudieji lokiai ir lūšys (Lynx lynx) Vrančios (Vrancea) apskrityje.

Dviejų projektų objektas paukščių rūšys: vieno – vandens paukščių populiacijos žemutinėje Pruto salpoje, kito – garbanotųjų pelikanų (Pelecanus crispus) populiacijos (LIFE finansavimo prioritetinė rūšis) Dunojaus deltoje.

Penktasis projektas susijęs su buveinėmis visoje Rumunijos teritorijoje. Jo tikslas – miškų, alpinių ir subalpinių buveinių išsaugojimas. Juo bus skatinamas ekoturizmo bendrovių steigimas vietos bendruomenėse ir vietinių gyventojų mokymas dirbti gidais. Taip pat bus formuluojami pasiūlymai remti privačius žemės savininkus, norinčius valdyti savo miškus, kaip numatyta Natura 2000 programoje, ir teikiami kompetentingoms institucijoms.

Slovakija – 2 projektai

Vieno projekto objektas – didžiųjų einių (Otis tarda), aptinkamų dviejose vietovėse tarp Bratislavos ir Vengrijos pasienio, populiacija.

Kitas projektas susijęs su Zahorės (Zahorie) pelkynais šalies vakaruose. Nemaža buveinių dalis yra karinio rengimo bazėje. Pagal projektą bus vykdomi tokie atkūrimo darbai: drenažo griovių užtvenkimas, užžėlusių pievų šienavimas ir žemapelkių hidrologinio režimo atkūrimas.

Ispanija – 4 projektai

Keturių vietos institucijų (vandens institucija, miškininkystės fondas, biologinės įvairovės fondas ir regioninė gamtosaugos institucija) vykdomas projektas apima Šiaurės Ispanijos Atlantinėje rūgščioje dirvoje augančių paprastųjų bukų (Fagus sylvatica) miškus bei Galisijos ir Portugalijos ąžuolų miškus (Quercus robur ir Quercus pyrenaica) Aiako Harria SCI (Guipuzcoa, Baskų kraštas). Abu projektai prisidės prie tausiosios miškininkystės plano vykdymo.

Kitas projektas yra susijęs su keturiomis amfibijų rūšimis, saugomomis pagal Buveinių direktyvą. Projektu apimama visą jų paplitimo teritorija Valensijos regione.

Pagal trečiąjį projektą šiaurės Ispanijoje siūloma taikyti upės baseino valdymo sistemą, siekiant pagerinti europinių audinių (Mustela lutreola) populiacijas Ebro upės baseino dalyje Navaros regione.

Ketvirtuoju projektu siekiama išsaugoti Viduržemio jūros Balearų salyno Menorkos salos laikinuosius tvenkinius. Pirminis tikslas – daugiau sužinoti apie šių trapių buveinių raidą ir evoliuciją ir parengti ilgalaikiam saugojimui reikalingas technines bei teisines priemones.

Švedija – 2 projektai

Esterjotlando (Östergötland) apskrityje bus vykdomas projektas miškingoms ganykloms, kuriose auga dideli ir seni ąžuolai, suteikiantys prieglobstį nykstantiems niūriaspalviams auksavabaliams (Osmoderma eremite), išsaugoti.

Kitas projektas susijęs su Moelveno (Moälven) upe šiaurės Švedijoje. Jo tikslas – atstatyti lašišų neršyklas ir įrengti joms žuvitakius, kad vėl galėtų migruoti. Tai taip pat bus naudingos gėlavandenėms perluotėms.

Jungtinė Karalystė – 3 projektai

Pirmasis projektas – Avono upės baseino pietų Anglijoje atkūrimo programa. Jos tikslas – šešiose vietovėse palei upę atkurti vandentakių buveinę ir sąlygas susijusių rūšių žuvims.

Antrasis projektas yra gyvybiškai svarbi europinės baltagalvių stačiauodegių ančių (Oxyura leucocephala) populiacijos, kuriai pavojų kelia baltaskruostės stačiauodegės antys (Oxyura jamaicensis), apsaugos priemonė. Pagal penkerių metų programą baltaskruostės stačiauodegės antys (Oxyura jamaicensis) Jungtinėje Karalystėje bus išnaikintos, taip pat bus teikiami pasiūlymai, kaip išnaikinti šią rūšį iš likusios Europos dalies.

Trečiuoju projektu kovojama su salose perintiems paukščiams atsitiktinai paplitusių plėšrūnų keliama grėsme. Padedant vietiniams gyventojams, keltų bendrovėms ir lankytojams vakarų Škotijoje Kanos (Canna) saloje bus išnaikintos žiurkės ir įdiegta veiksminga priežiūros sistema, kad saloje dar kartą neprisiveistų žiurkių.


[1] Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.

[2] Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website