Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS AUDITO RŪMAI

PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECA/13/9

Liuksemburgas, 2013 m. balandžio 10 d.

„Nėra jokių įrodymų, kad skiriant subsidijas maisto perdirbimo pramonei sukuriama pridėtinė vertė“, – sako ES auditoriai.

Pagal bendrą žemės ūkio politiką, įgyvendinant ES kaimo plėtros politiką dotacijos skiriamos žemės ūkio produktus perdirbančioms ir jais prekiaujančioms įmonėms pagal žemės ūkio ir miškininkystės produktų pridėtinės vertės priemonę, kuria siekiama padidinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumą. 2007–2013 m. iš ES biudžeto skirta 5,6 milijardo eurų pagalba. Prie šio finansavimo prisideda nacionalinės išlaidos, taigi, bendra viešojo finansavimo suma siekia 9,0 milijardo eurų.

Valstybės narės turi parengti kaimo plėtros programas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinius ar regioninius tikslus, parama būtų suderinta su jų poreikiais bei būtų nustatyta priemonės aprėptis, siekiant užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą. Tačiau Audito Rūmai mano, kad buvo nustatyti tik bendrieji tikslai, pagal kuriuos nebuvo galima parodyti, kaip vykdant finansavimą buvo siekiama sukurti pridėtinę vertę žemės ūkio produktams ar padidinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą. Nors trūko konkretumo, Komisija programas patvirtino. Audito Rūmų auditas apėmė šešias nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas, iš esmės atrinktas dėl jų dydžio: Ispaniją (Kastiliją ir Leoną), Prancūziją, Italiją (Lacijo), Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją.

Audito Rūmai nustatė, kad valstybės narės neskiria finansavimo projektams, kuriems akivaizdžiai reikia viešosios paramos. Todėl priemonė tampa bendra parama į maisto perdirbimo sektorių investuojančioms įmonėms, o dėl to gali atsirasti konkurencijos iškraipymo ir nepakankamų viešųjų lėšų iššvaistymo rizika.

Siekiant padidinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, apie 20 % ES lėšų skiriama maisto perdirbimo įmonėms, tačiau stebėjimo ir vertinimo priemonėmis nesurenkama informacija apie pridėtinę vertę arba apie netiesioginį poveikį žemės ūkio konkurencingumui. Šiomis priemonėmis negalima pateikti būtinos informacijos, kad būtų galima įrodyti finansavimo sėkmę ar pagerinti jo veiksmingumą ir efektyvumą 2014–2020 m.

„Valstybės narės aiškiai nenustato finansavimo poreikių ar svarbių tikslų, – sakė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Jan Kinšt (CZ). – Komisija turėtų tvirtinti tik tas programas, kuriose tai nustatyta, kitaip ši priemonė tampa tik labdara maisto perdirbimo įmonėms“.

Pastabos leidėjams:

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos yra skelbiamos visu metų laikotarpiu ir atspindi atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis ES biudžeto sritimis ar valdymo temomis, rezultatus.

Ši Specialioji ataskaita Nr. 01/2013 pavadinta „Ar ES parama maisto perdirbimo pramonei buvo veiksminga ir efektyvi sukuriant pridėtinę vertę žemės ūkio produktams?“ Audito Rūmai tikrino, ar priemonė buvo sukurta ir įgyvendinta taip, kad būtų veiksmingai finansuojami projektai, atsižvelgiant į aiškiai nustatytus poreikius, ir ar atlikus priemonės stebėjimą ir vertinimą galima įrodyti rezultatus.

Atliekant šį auditą, projektai buvo laikomi veiksmingais, jei jie buvo tvarūs ir jei juos įgyvendinus prisidėta prie konkrečių su priemone susijusių kaimo plėtros programų tikslų bei tikslo sukurti pridėtinę vertę žemės ūkio produktams. Finansavimas buvo laikomas veiksmingu, jei savaimingumas buvo ribotas, o bet koks pakeitimas pagrįstas.

Audito metu buvo atlikta kaimo plėtros programų peržiūra, patikrintos valstybių narių valdymo sistemos ir atlikti atskiri audito vizitai, siekiant patikrinti 24 baigtus maisto perdirbimo projektus šiose valstybėse narėse, įskaitant keturis projektus, kuriuos valstybės narės laikė geriausios praktikos pavyzdžiais. Likusiuosius Audito Rūmai atrinko siekdami pateikti tipiškus atitinkamoje valstybėje narėje finansuojamus projektus.

Audito Rūmai nustatė, kad iš esmės įgyvendinus projektus atitinkamų įmonių veiklos rezultatai pagerėjo ir keliais audito metu tikrintais projektais buvo sukurta tam tikra pridėtinė vertė. Tačiau tai nėra susiję su priemonės koncepcija ar valstybių narių taikytomis atrankos procedūromis. Trūko faktų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad finansuotoms įmonėms reikėjo subsidijų, ar kad turėjo būti nustatyti konkretūs politikos tikslai, kuriuos buvo tikimasi pasiekti pasinaudojus šiomis subsidijomis. Audito Rūmai daro išvadą, kad parama nebuvo sistemingai skirta projektams, kuriuos įgyvendinus būtų veiksmingai ir efektyviai sukurta pridėtinė vertė žemės ūkio produktams.

Audito Rūmai rekomendavo, kad:

        • Valstybių narių programose turėtų būti aiškiai nustatytas finansavimo poreikis bei prasmingi ir išmatuojami tikslai; Komisija turėtų patvirtinti tik tokias programas.

        • Turėtų būti apibrėžti tokie atrankos kriterijai, kad būtų nustatyti veiksmingiausi projektai. Siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, šie kriterijai turėtų būti griežtai taikomi, nors ir yra pakankamas biudžetas finansuoti visus tinkamus projektus.

        • Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti gerosios praktikos taikymą, siekdamos sumažinti savaimingumo ir pakeitimo riziką.

        • Turėtų būti patobulinta ateinančio laikotarpio finansuojamiems projektams taikoma stebėjimo ir vertinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertintas panaudotų lėšų veiksmingumas.

Ryšių pareigūnas:

Aidas Palubinskas

Europos Audito Rūmų atstovas spaudai

Tel. +352 4398 45410, mob. tel. +352 621 552224

press@eca.europa.eu, www.eca.europa.eu, Tviteris @EUAuditorsECA


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website