Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS AUDITO RŪMAI

PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECA/13/2

Liuksemburgas, 2013 m. sausio 31 d.

„Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai skirto ES finansavimo veiksmingumas buvo nepakankamas, kadangi buvo prastai įgyvendintos pagalbinės priemonės“, – teigia ES auditoriai.

Skaičiuojama, kad 2010 m. kiekvienam ES piliečiui vidutiniškai susidarydavo apie 500 kg komunalinių atliekų. Jų tinkamai nesurinkus, neapdorojus ir nepašalinus, gali būti daromas neigiamas poveikis aplinkai. Tačiau tinkamai tvarkant atliekas gali būti gerinamas išteklių panaudojimas, kadangi apdorotos komunalinės atliekos taip pat gali būti žaliavų šaltinis. Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjunga patvirtino direktyvas, kuriomis nustatė komunalinių atliekų tvarkymui skirtus bendrus standartus ir tikslus, ir bendrai finansuoja atliekų tvarkymo infrastruktūras konkrečiuose regionuose. ES įnašas į atliekų tvarkymo infrastruktūras yra reikšmingas: struktūrinėms priemonėms numatytos sumos 2000–2013 m. laikotarpiu sudarė 10,8 milijardo eurų.

ES auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkymo infrastruktūrai skirto ES struktūrinių priemonių finansavimo veiksmingumas buvo nepakankamas. Buvo patenkinami tik projektų, kurie remiasi tinkamu atliekų atskyrimu jų susidarymo vietoje, rezultatai. Regionai, kurie įgyvendino pagalbines priemones (kaip antai, informacijos ir sąmoningumo didinimo kampanijų vykdymas, administracinių procedūrų pertvarkymas arba finansinių paskatų arba atgrasų nustatymas), įskaitant ekonomines priemones, įvykdė ES atliekų politikos tikslus. Kituose regionuose panaudotas ES finansavimas atliekų tvarkymo srityje leido pasiekti tik labai nedidelę pažangą. ES dotacijos buvo teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar bus įgyvendinamos šios pagalbinės priemonės.

Audito Rūmai nustatė su ES tikslų vykdymo ataskaitų teikimu susijusių reikšmingų trūkumų, dėl kurių Komisijai buvo sudėtinga stebėti rezultatus. Nors beveik visuose pasirinktuose regionuose buvo nustatytas tam tikras atliekų tvarkymo pagerėjimas, susidarančios atliekos vienam gyventojui padidėjo šešiuose iš aštuonių regionų. Tik ketvirtadalis regionų reikšmingai padidino savo atskiro atliekų surinkimo lygį, tokiu būdu sumažindami naudojimąsi sąvartynais, ir iš esmės vykdė ES tikslus. Atliekos paprastai buvo šalinamos sąvartyne jų prieš tai neapdorojus arba netinkamai apdorojus.

„Europiečių vartojimas didėja ir jiems susidaro daugiau atliekų. Pagal ES atliekų direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės apdorotų ir pašalintų atliekas nesukeldamos rizikos vandeniui, orui ir dirvožemiui ir nesudarydamos su triukšmu ar kvapu susijusių problemų. – teigė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Ovidiu Ispir. – Kaip matote iš ataskaitos, tai tiesiog nėra daroma.“

Pastabos leidėjams:

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos yra skelbiamos visu metų laikotarpiu ir atspindi atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis ES biudžeto sritimis ar valdymo temomis, rezultatus.

Šioje Specialiojoje ataskaitoje (Nr. 20/2012) „Ar komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skirtas struktūrinių priemonių finansavimas veiksmingai padeda valstybėms narėms siekti ES atliekų politikos tikslų?“ buvo tiesiogiai įvertinti 26 į imtį įtrauktų atliekų tvarkymo infrastruktūrų rezultatai ir peržiūrėtas ES atliekų politikos tikslų vykdymas bei pagalbinių priemonių įgyvendinimas aštuoniuose regionuose, kuriuose yra įrengtos infrastruktūros. Taip pat buvo nagrinėjamas Komisijos vaidmuo.

Audito Rūmai audito metu daugiausia dėmesio skyrė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrų ES bendrajam finansavimui ir nagrinėjo, ar finansavimas buvo veiksmingas valstybėms narėms padedant siekti ES atliekų politikos tikslų.

Audito Rūmai padarė išvadą, kad nepaisant to, kad beveik visuose pasirinktuose regionuose buvo nustatytas tam tikras atliekų tvarkymo pagerėjimas, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūroms skirto struktūrinių priemonių finansavimo veiksmingumą ribojo prastas pagalbinių priemonių įgyvendinimas: a) bendrai finansuojamų infrastruktūrų veiksmingumas labai priklausė nuo atliekų surinkimo strategijų. Sąvartynuose atliekos buvo sukraunamos jų tinkamai neapdorojus ir dažniausiai buvo atidedamos nepakankamos finansinės sumos, skirtos apmokėti uždarymo ir tolesnės priežiūros sąnaudas; b) ataskaitas apie ES tikslų įvykdymą neigiamai paveikė duomenų patikimumas, todėl Komisijai buvo sudėtinga atlikti stebėjimą. Nors beveik visuose regionuose buvo nustatytas tam tikras atliekų tvarkymo pagerėjimas, susidarančios atliekos vienam gyventojui padidėjo šešiuose iš aštuonių audito metu tikrintų regionų. Dviejuose regionuose, kurie prisidėjo prie ES tikslų įvykdymo, biologiškai skaidžios atliekos buvo surenkamos atskirai ir buvo platesniu mastu įgyvendinti sąvartyno mokesčiai, todėl sumažėjo naudojimasis sąvartynais. Atliekos paprastai buvo šalinamos sąvartyne jų tinkamai neapdorojus; c) nebuvo pasiektas maksimalus ES finansavimo veiksmingumas, nes buvo prastai įgyvendintos informacijos, administracinės ir ekonominės pagalbinės priemonės. ES dotacijos buvo teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar bus įgyvendinamos šios pagalbinės priemonės. Be to, buvo nustatyta su ES atliekų reglamentavimo sistema ir ES gairėmis susijusių trūkumų.

Audito Rūmai teikia šias rekomendacijas: a) valstybės narės turėtų daugiausia dėmesio skirti atliekų tvarkymo infrastruktūroms, kurios apdoroja anksčiau susidarymo vietoje atskirtas atliekas; b) valstybės narės turėtų įdiegti patikimas ir išsamias atliekų tvarkymo duomenų bazes, o Komisija turėtų ištestuoti iš valstybių narių gaunamos statistikos patikimumą. Komisija, Parlamentas ir Taryba turėtų išnagrinėti galimybę susieti ES finansinę paramą su ES politikos tikslų pasiekimu; c) valstybės narės turėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės įsitraukimui ir taisyklių laikymuisi, teikti pirmenybę atskiro atliekų surinkimo įgyvendinimui, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, jei tai ekonomiškai veiksminga, ir taikyti sąvartyno mokesčius, siekiant skatinti atliekų prevenciją ir perdirbimą; jei nesilaikoma principo „teršėjas moka“, turėtų būti taikomas sumažintas paramos lygis; d) Komisija turėtų ES įnašą skirti atsižvelgdama į tai, ar bus įgyvendinamos pagalbinės priemonės, pasiūlyti atliekų prevencijos tikslus ir patikslinti apdorojimo prieš pašalinimą sąvoką.

Prieš suteikdama ES finansinę paramą Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės įgyvendintų šias rekomendacijas.

Ryšių pareigūnas:

Europos Audito Rūmų atstovas spaudai

Aidas Palubinskas

Tel. +352 4398 45410 Mob. tel. +352 621 552224

press@eca.europa.eu www.eca.europa.eu Tviteris @EUAuditorsECA


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website