Navigation path

Left navigation

Additional tools


EUROPOS AUDITO RŪMAI

PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECA/13/25

Liuksemburgas, 2013 m. rugsėjo 17 d.

Kaimo ekonomikos įvairinimui skirtos ES lėšos sukuria tik nedidelę pridėtinę vertę – teigia ES auditoriai

Valstybės narės dažnai veikė remdamosi poreikiu išleisti skirtas biudžeto lėšas, o ne įvairinimo projektų tinkamumo įvertinimu. Kai kuriose valstybėse narėse, kai pakako lėšų, buvo finansuojami visi tinkami finansuoti projektai, neatsižvelgiant į tai, kaip buvo įvertintas tų projektų veiksmingumas ir efektyvumas. Tik vėliau, kai ėmė stigti lėšų, „geresni“ projektai buvo atmesti.

ES kaimo plėtros išlaidos kaimo ekonomikos įvairinimui yra skirtos spręsti tokias kaimo problemas kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonominių galimybių stoka ir nedarbas. Jomis finansuojami asmenys ir kaimo įmonės vykdančios projektus, padedančius remti augimą, užimtumą ir tvarų vystymąsi kaimo vietovėse. Planuotos ES išlaidos šioms priemonėms 2007–2013 m. laikotarpiu buvo 5 milijardai eurų ir dar 2 milijardai eurų buvo skirta iš valstybių narių nacionalinių biudžetų. Auditas apėmė Komisijos atsakomybę ir šešias valstybes nares (Čekiją, Prancūzijos Akvitanijos regioną, Italijos Kampanijos regioną, Lenkiją, Švediją (Vestra Jotalandą) ir Jungtinę Karalystę − Angliją (Jorkšyrą ir Hamberį).

Nebuvo tinkamai siekiama svarbiausio, darbo vietų kūrimo prioriteto. Taikomi stebėjimo ir vertinimo metodai neleido įsitikinti, kiek šiomis priemonėmis buvo sukurta ir išlaikyta darbo vietų. Audituotų projektų imtis parodė, kad jų veiksmingumas, kuriant numatytas darbo vietas, buvo ribotas.

Daugeliu atvejų ES auditoriai nustatė, kad projektai būtų buvę vykdomi net ir be ES finansavimo, o tai reiškia, kad ribotos ES lėšos buvo naudojamos neefektyviai. Valstybių narių atliekamos patikros, skirtos įsitikinti projektų išlaidų pagrįstumu, nepakankamai sumažino perdėtų išlaidų riziką. Be to, buvo nustatyta nepagrįstai didelės administravimo naštos ir mokėjimo vėlavimo atvejų.

„Tai, kad audituotos valstybės narės ir regionai aiškiai nenurodė, ką jie nori pasiekti, rodo, kad jie iš esmės daugiau remiasi poreikiais negu nustatytais tikslais. Praktiškai dėl to susidarė padėtis, kai beveik bet koks projektas galėjo būti pritemptas prie nustatytų tikslų“,– pasakė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Jan Kinšt.

Pastabos leidėjams:

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos yra skelbiamos visu metų laikotarpiu ir atspindi atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis ES biudžeto sritimis ar valdymo temomis, rezultatus.

Ši specialioji ataskaita (SA 06/2013) pavadinta „Ar valstybės narės ir Komisija pasiekė, kad kaimo ekonomikos įvairinimo priemonės būtų ekonomiškai naudingos?“ Audito Rūmai įvertino, ar šios priemonės buvo sukurtos tokios ir įgyvendinamos taip, kad jomis būtų veiksmingai skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, ir ar finansavimas buvo skirtas patiems veiksmingiausiems bei efektyviausiems projektams. Audito Rūmai taip pat įvertino, ar, remiantis turima stebėjimo ir vertinimo informacija, buvo gauta patikima, išsami ir savalaikė informacija apie šių priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Auditas nustatė, kad apskritai Komisija ir valstybės narės tik iš dalies pasiekė, kad kaimo ekonomikos įvairinimo priemonės būtų ekonomiškai naudingos, nes parama nebuvo sistemingai teikiama tiems projektams, kurie būtų buvę tinkamiausi minėtų priemonių tikslui pasiekti.

Tokia padėtis susiklostė todėl, kad kaimo plėtros programose (KPP) nebuvo aiškiai apibrėžti intervencijos poreikiai arba jose trūko konkrečių tikslų, taikant bendro pobūdžio tinkamumo kriterijus nebuvo atrenkami tik tie projektai, kurie būtų tinkamiausi ekonomikai įvairinti, o atrankos kriterijai netiko veiksmingiausiems projektams išrinkti arba apskritai nebuvo taikomi. Pernelyg dažnai – ypač programavimo laikotarpio pradžioje – projektų atranką daugiau lėmė poreikis išleisti skirtas biudžeto lėšas negu pačių projektų kokybė. Kai kuriose audituotose valstybėse narėse, kai pakako lėšų, buvo finansuojami visi tinkami finansuoti projektai, neatsižvelgiant į tai, kaip projektas buvo įvertintas.

Todėl Audito Rūmai rekomendavo:

Valstybės narės savo kaimo plėtros programose (KPP) turėtų aiškiai nustatyti, kaip ir kodėl viešojo sektoriaus intervencija investuojant į ne žemės ūkio veiklą bus padedama, pavyzdžiui, ištaisyti rinkos nepakankamumą, susijusį su užimtumo ir ekonomikos augimo kliūtimis. Tada valstybės narės, remdamosi šiais poreikiais, turėtų nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus. Komisija turėtų patvirtinti tik tas KPP, kuriose pateiktos pagrįstos bei visapusiškos strategijos ir aiškiai išdėstyta, kaip politikos intervencija bus padedama siekti strateginių tikslų – sudaryti ekonomikos augimui tinkamas sąlygas ir didinti galimybes įsidarbinti.

Valstybės narės turėtų nustatyti ir nuosekliai taikyti kriterijus, užtikrinančius pačių veiksmingiausių, tvariausių ir konkrečius valstybės narės tikslus labiausiai atitinkančių projektų atranką. Komisija turėtų užtikrinti, kad šie kriterijai būtų teisingai ir nuolat taikomi visais atvejais, ne tik tada, kai pritrūksta lėšų.

Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti geriausias praktikas mažinant savaimingumo ir persikėlimo riziką. Komisija turėtų raginti valstybes nares vadovautis tokia praktika, kad investicijų išlaidos būtų tinkamos finansuoti tik nuo dotacijos patvirtinimo datos.

Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės taikytų veiksmingas išlaidų pagrįstumo tikrinimo sistemas.

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būsimu programavimo laikotarpiu būtų gaunama reikiama ir patikima informacija, kuri palengvins priemonės valdymą bei stebėjimą ir parodys, kokiu mastu teikiama parama padeda įgyvendinti ES prioritetinius tikslus. Darbo vietų kūrimo uždaviniai turėtų būti pagrįsti, kuriamų darbo vietų skaičius atidžiai stebimas, o pačios priemonės – geriau valdomos per visą programavimo laikotarpį ir ypač tada, kai paaiškėja, kad užsibrėžtų tikslų nepavyks pasiekti.

Komisija ir valstybės narės turėtų labiau stengtis mažinti administracinę naštą ir užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos per pagrįstą terminą.

Ryšių pareigūnas:

Aidas Palubinskas

Europos Audito Rūmų atstovas spaudai

Tel. +352 4398 45410 Mob. tel. +352 621 552224

press@eca.europa.euwww.eca.europa.eu Tviteris: @EUAuditorsECA


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website