Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

„Reikšmingi kainų skirtumai tarp ES bendrai finansuotų kelių projektų“

Cour des comptes - ECA/13/22   15/07/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO


EUROPOS AUDITO RŪMAI

PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECA/13/22

Liuksemburgas, 2013 m. liepos 15 d.

„Reikšmingi kainų skirtumai tarp ES bendrai finansuotų kelių projektų“

Dėl pernelyg optimistinių eismo prognozių patvirtinami brangesni kelių projektai.

Per 2000–2013 m. laikotarpį ES kelių tiesimui ir atnaujinimui bendrai finansuoti ES iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo skyrė apie 65 milijardus eurų. Audito Rūmai auditavo 24 ERPF ir Sanglaudos fondo kelių investicijų projektus Vokietijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, kad įvertintų, ar jų tikslai buvo pasiekti pagrįstomis sąnaudomis. Bendra audituotų projektų vertė sudarė daugiau nei 3 milijardus eurų.

Labai įdomus Audito Rūmų nustatytas faktas buvo tai, kad tarp ES bendrai finansuotų kelių projektų buvo reikšmingų skirtumų.

Audito Rūmai apskaičiavo viso projekto, visos statybos ir važiuojamosios kelio dalies statybos kainas, tenkančias 1000 m² kelio ploto. Vokietijoje audituotų projektų 1000 m² kaina buvo mažiausia visose šiose trijose kategorijose (vidutinė bendra 1000 m² kaina buvo 287 043 eurai Vokietijoje ir 496 208 eurai Ispanijoje, žr. ataskaitos 2 diagramą). Nėra įrodymų, kad šį skirtumą galima būtų paaiškinti darbo sąnaudomis.

Visi auditorių nagrinėti kelių projektai sukūrė galimybę taupyti kelionės laiką ir pagerino kelių eismo saugą. Tačiau, jų nuomone, nepakankamai dėmesio buvo skirta užtikrinant sąnaudų veiksmingumą. Daugumą audituotų projektų paveikė klaidingos eismo prognozės. Dėl to dažnai pasirinktas kelio tipas ne geriausiai atitiko jo eismo apkrovas. Buvo renkamasi statyti automagistrales ten, kur eismo problemas būtų išsprendę greitkeliai. 14 iš 19 projektų atveju buvo užregistruoti mažesni eismo poreikiai nei buvo tikėtasi. Palyginti su pradiniais planais sąnaudos išaugo 23 %. Palyginti su iš pradžių nustatytais terminais vidutiniškai buvo vėluojama 9 mėnesius arba 41 %.

„Didesnis ne visuomet geriau“, – teigia už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Harald Wögerbauer.

„Automagistralės ES pinigais turėtų būti finansuojamos tik ten, kur yra aiškus eismo poreikis. Jei planuotojams ir inžinieriams būtų teikiama teisinga informacija, ji padėtų jiems sumažinti kelių statybos sąnaudas.“

Auditoriai pateikė tris pagrindines rekomendacijas: ES bendrasis finansavimas turėtų būti skiriamas keliams tik su sąlyga, jei yra nustatyti aiškūs tikslai bei kelionės laiko mažinimo, kelių eismo saugos, kelių pralaidumo gerinimo bei poveikio ekonomikai rodikliai; mokėjimai turėtų siejami su ekonomiškai veiksmingomis, geriausią praktiką atitinkančiomis kelių statybos technologijomis; valstybės narės turėtų užtikrinti tarptautinę konkurenciją dėl statybos projektų ir rūpintis, kad jų viešųjų pirkimų sistemos leistų atrinkti ekonomiškiausius pasiūlymus.

Pastabos leidėjams:

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos yra skelbiamos visu metų laikotarpiu ir atspindi atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis ES biudžeto sritimis ar valdymo temomis, rezultatus.

Ši specialioji ataskaita (SA 05/2013) pavadinta „Ar ES sanglaudos politikos fondai tinkamai naudojami keliams?“ Audito Rūmai įvertino, ar vykdant ES sanglaudos politikos fondų kelių infrastruktūros projektus, jų tikslai buvo pasiekti pagrįstomis sąnaudomis. Auditas apėmė bendrai finansuojamus kelių projektus Vokietijoje (DE), Graikijoje (EL), Lenkijoje (PL) ir Ispanijoje (ES). Šios keturios valstybės narės 2000–2013 m. laikotarpiu iš Sanglaudos politikos fondų gavo didžiausius keliams skirtus asignavimus, kurie sudarė apie 62 % viso ES kelių bendrojo finansavimo. Auditas apėmė automagistrales (10 projektų), greitkelius (10 projektų) ir paprastus dviejų eismo juostų magistralinius kelius (4 projektai).

Audito metu nustatyta, kad visi audituoti projektai pagerino kelių tinklų pralaidumą ir kokybę bei sukūrė galimybes taupyti kelionės laiką ir pagerino kelių saugą. Tačiau ekonominės plėtros tikslai nebuvo išmatuojami ir nebuvo informacijos apie projektų poveikį vietos ar nacionalinei ekonomikai. Pusės projektų atveju faktinis ekonominis gyvybingumas, apskaičiuojamas naudojant sąnaudų ir naudos santykį pagal faktines sąnaudas ir naudojimą, buvo daug mažesnis palyginti su planavimo etape padarytomis prielaidomis dėl daug mažesnių kainų ir intensyvesnio eismo.

Tačiau, Audito Rūmų nuomone, užtikrinant sąnaudų veiksmingumą buvo skirta nepakankamai dėmesio: a) daugumą audituotų projektų paveikė klaidingos eismo prognozės. Tik keturių iš 19 projektų, apie kuriuos buvo pakankamai informacijos, atveju eismo apimtys atitiko prognozes; b) pasirinktas kelio tipas nebuvo tinkamiausias juo važiuojančio eismo srautui: dažniausiai buvo renkamasi statyti daug brangiau už greitkelius kainuojančias automagistrales (jų bendra vidutinė vieno kilometro kaina yra apie 11 milijonų eurų, o greitkelių – 6,2 milijono, t. y. 43 % mažesnė), net tuose ruožuose, kur eismo poreikius būtų galėję patenkinti greitkeliai; c) projektų įgyvendinimo metu audituoti projektai nuolat brango ir jų įgyvendinimas vėlavo – palyginti su pradine sutartimi jie vidutiniškai pabrango 23 % ir vidutiniškai buvo vėluojama devynis mėnesius arba 41 % palyginti su planuotu laiku.

Remdamiesi audito rezultatais, Audito Rūmai rekomenduoja:

a) Komisija turėtų išnagrinėti kelių statybos kainų skirtumus tarp valstybių narių, kad nustatytų reikšmingų kainos skirtumų priežastis ir užtikrintų, kad ateityje būtų taikomos geriausios praktikos;

b) bendrasis ES finansavimas kelių projektams turėtų būti skiriamas tik su sąlyga, jei yra nustatyti aiškūs tikslai ir kelionės laiko mažinimo, kelių eismo saugos, kelių pralaidumo gerinimo bei poveikio ekonomikai rodikliai. Bendrasis finansavimas turėtų priklausyti nuo to, ar naudojami geriausias nustatytas praktikas atitinkantys ekonomiškai veiksmingi techniniai sprendimai ir nuo to, kokių priemonių valstybės narės ėmėsi užtikrindamos tarptautinę konkurenciją nacionalinėse ir / arba regioninėse statybos rinkose ir siekdamos, kad viešųjų pirkimų sistemos leistų atrinkti ekonomiškiausius pasiūlymus

c) Komisija, atsižvelgdama į optimalius, patikimomis eismo prognozėmis paremtus techninius kelių projektų sprendimus, turėtų skatinti geriausios praktikos mainus tarp nacionalinių kelių administracijų; ir

d) Komisija, siekdama padėti naudos gavėjams sumažinti viešųjų pirkimų kainas, turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti visos Europos Sąjungos vieneto įkainių informacinę duomenų bazę, skirtą naujų projektų sąmatas rengiantiems inžinieriams.

Ryšių pareigūnas:

Aidas Palubinskas

Europos Audito Rūmų atstovas spaudai

Tel. +352 4398 45410 Mob. tel. +352 621 552224

press@eca.europa.eu www.eca.europa.eu Tviteris: @EUAuditorsECA


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site