Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

EUROPOS AUDITO RŪMAI

PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECA/13/11

Liuksemburgas, 2013 m. balandžio 18 d.

„Apleistos“ vietovės: norint, kad jų išvalymas taptų įmanomas, reikalingas geresnis planavimas, teigia ES auditoriai

Savo naujoje ataskaitoje tinkamo ES lėšų naudojimo sergėtojas, Europos Audito Rūmai, ragina Europos Komisiją pagerinti gaivinimo projektų vykdymą buvusiose pramoninėse ir karinėse zonose, – vadinamosiose „apleistose vietovėse“, kurios dažnai yra neprižiūrimos ir užterštos.

Auditoriai nustatė, jog dėl to, kad ne visada buvo nustatyti viešojo finansavimo poreikiai, rezultatus galima buvo pasiekti mažesne kaina nacionaliniams ir ES biudžetams, o ES finansuojamiems gaivinimo projektams taikomos taisyklės nesudaro pakankamų galimybių susigrąžinti viešosios pagalbos lėšas tais atvejais, kai projektai duoda daugiau pajamų nei tikėtasi. Jie taip pat nustatė, kad principas „moka teršėjas“ nebuvo taikomas nuosekliai ir dėl to dalį aplinkos išvalymo sąnaudų teko finansuoti iš nacionalinių ir ES fondų.

Apleistų vietovių skaičius Europoje siekia nuo kelių šimtų mažose valstybėse narėse iki kelių šimtų tūkstančių didesnėse valstybėse narėse su turtinga pramonine praeitimi. ERPF ir Sanglaudos fondai bendrai finansavo gaivinimo projektus, skirtus šias vietoves panaudoti kitiems tikslams bei apsaugoti žmonių sveikatą ir sumažinti miestų plėtimąsi.

Pasak auditorių, nors dauguma šių vietovių pertvarkymo projektų buvo sėkmingi, yra nemažai atvejų, kai pertvarkytos vietovės nėra naudojamos kaip planuota, o darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Taip iš dalies atsitiko dėl to, kad nepakankamai dėmesio buvo skirta patikimai rinkos analizei, tačiau taip pat ir dėl ekonominio nuosmukio.

„Taršos paveldas apleistose vietovėse Europos Sąjungoje yra vis dar rimta problema. ES bendrai finansuotais gaivinimo projektais numatyti pertvarkymai buvo pasiekti, tačiau pažanga dažnu atveju buvo lėta ir buvo sukurta mažiau darbo vietų. Pasirodė, kad įgyvendinti principą „moka teršėjas“ praktiškai yra neįmanoma ir kad nėra pakankamų mechanizmų, kurie leistų valdžios institucijoms susigrąžinti investicijas, kai projektai duoda daugiau pajamų nei tikėtasi. – pasakė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Henri Grethen. – Esant tokiai padėčiai, gali būti, kad ir toliau už paveldėtos taršos valymą teks mokėti iš viešųjų fondų.“

Visose Audito Rūmų aplankytose valstybėse narėse apleistų vietovių politika įgyvendinama naudojant erdvinio planavimo priemones, kurių dauguma skatina gerosios praktikos aspektus. Tačiau prioritetus nustatyti yra sudėtinga dėl to, kad ne visais atvejais yra vedami apleistų vietovių registrai. Audito Rūmų nuomone, struktūrinių fondų reglamentai turėtų reikalauti, kad bendrai finansuojami apleistų vietovių gaivinimo projektai būtų grindžiami integruoto vystymo planais ir kad būtų daugiau daroma siekiant skatinti apleistų vietovių panaudojimo pirmumą žaliųjų zonų atžvilgiu. Visi projektai turėjo gerų ypatybių ilgalaikio tvarumo požiūriu, tačiau aplinkos atitaisymo darbų rezultatai ne visuomet buvo tinkamai sertifikuoti ir yra didelių skirtumų tarp nacionalinių dirvožemio užterštumo tikrinimo verčių.

Šio pranešimo spaudai tikslas – pateikti Europos Audito Rūmų priimtos specialiosios ataskaitos pagrindines mintis. Visa ataskaita yra pateikta www.eca.europa.eu.

Ryšių pareigūnas:

Aidas Palubinskas,

Europos Audito Rūmų atstovas spaudai

Tel. +352 4398 45410 Mob. tel. +352 621 552224 press@eca.europa.eu www.eca.europa.eu Tviteris @EUAuditorsECA


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site