Navigation path

Left navigation

Additional tools

Išvados – 2013 m. vasario 7–8 d.

Išvados – 2013 m. vasario 7–8 d.

EUROPOS KOMISIJA

GENERALINIS DIREKTORATAS

D/13/2

Briuselis, 2013 m. vasario 8 d.

(OR. en)

EUROPOS VADOVŲ TARYBA – IŠVADOS
Brussels, 07-08/02/2013
(MULTIANNUAL FINANCIAL FRAMEWORK)

Delegacijoms pridedamos Europos Vadovų Tarybos išvados (2013 m. vasario 7–8 d.) dėl punkto „Daugiametė finansinė programa“ 1.

________________________

BENDRA INFORMACIJA

  1. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ėmėsi svarbių priemonių reaguodamos į ekonomikos ir finansų krizės sukeltas problemas. Ateities perspektyvoje kita daugiamete finansine programa (DFP) turi būti užtikrinta, kad Europos Sąjungos biudžetas būtų pritaikytas krizei Europoje įveikti. Europos Sąjungos biudžetas turi skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Europoje, visų pirma skatinant rentabilias investicijas ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Būsimoje daugiametėje finansinėje programoje lėšos turėtų būti sutelktos ekonomikos augimui, užimtumui, konkurencingumui ir konvergencijai skatinti vadovaujantis strategija „Europa 2020“. Tuo pačiu metu, dėl to, kad fiskalinė drausmė Europoje stiprinama, itin svarbu, kad būsimoje DFP būtų atspindėtos konsolidavimo pastangos, kurias deda valstybės narės siekdamos tvaresnės deficito ir skolos padėties. Turi būti atidžiai išnagrinėta kiekvieno išleisto euro vertė, užtikrinant, kad būtų padidinta Europos pridėtinė vertė ir išlaidų pagal būsimą DFP kokybė, ypač sutelkiant išteklius, atliekant katalizatoriaus vaidmenį ir kuriant masto ekonomiją, užtikrinant teigiamą tarpvalstybinį ir šalutinį poveikį ir taip padedant veiksmingiau arba greičiau pasiekti sutartus bendrus politikos tikslus ir sumažinti nacionalines išlaidas. Ekonomika vėl ims tvariai augti ir darbo vietos bus kuriamos tik tokiu atveju, jei bus laikomasi nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, apimančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, kuriuo išsaugomos investicijos į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir aktyvią užimtumo strategiją, kuria išsaugoma socialinė sanglauda. ES politika turi atitikti subsidiarumo, proporcingumo bei solidarumo principus ir suteikti tikros pridėtinės vertės.

  1. Būsima finansine programa turi būti užtikrintas ne tik tinkamas išlaidų lygis, bet ir jų kokybė. Išlaidų kokybė sudarys sąlygas geriau plėtoti įvairių sričių politiką visiškai išnaudojant jos teikiamas galimybes didinti Europos pridėtinę vertę, visų pirma didelių nacionalinių biudžetų suvaržymų laikais. Todėl visos finansavimo priemonės turi būti naudojamos kuo efektyviau. Pastangos gerinti Sąjungos išlaidų kokybę turi apimti, inter alia, geresnį politikos valdymą, įskaitant tam tikras finansavimo sąlygas, sutelkimą ir nukreipimą (kai įmanoma, visose finansavimo priemonėse bei programose pagal visas išlaidų kategorijas) į sritis, kurios labiausiai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo. Turėtų būti užtikrintas reguliarus ataskaitų apie visų sričių politiką bei finansavimo priemones teikimas politiniu lygiu, kad būtų galima įvertinti pasiektus rezultatus. Be to, tarp elementų, kuriais užtikrinama tinkama išlaidų kokybė, turi būti lankstumas, pozityvios paskatos, lėšų sutelkimas augimo skatinimo priemonėms, vertinimas ir peržiūra, dėmesys rezultatams, įgyvendinimo supaprastinimas, tinkama techninė pagalba, konkurencijos principo taikymas atrenkant projektus ir tinkamas finansinių priemonių naudojimas. Išvadose nurodyta keletas elementų, kurie leistų taikyti pirmiau nurodytus principus. Be to, visos Sąjungos institucijos turėtų dėti visas pastangas, kad į atitinkamus sektorinius teisės aktus, susijusius su atitinkamomis finansavimo priemonėmis, būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama gerinti išlaidų kokybę.

  1. Siekiant išsamiai įvertinti išlaidų kokybę ir atsižvelgiant į metinį Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, kurį Komisija teikia pagal SESV 318 straipsnį, Komisija kiekvienais metais Tarybai ir Europos Parlamentui pateiks BSP programų apibendrinamąją ataskaitą (grindžiamą valstybių narių metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis) ir visų turimų programų įvertinimų suvestinę. Be to, programavimo laikotarpiu bus pateiktos dvi BSP programų strateginės ataskaitos.

  1. Naujoji DFP apims septynerių metų laikotarpį (2014–2020 m.) ir bus parengta 28 valstybių narių Europos Sąjungai, darant prielaidą, kad Kroatija įstos į Sąjungą 2013 m.

  1. Išlaidos bus sugrupuotos pagal šešias išlaidų kategorijas, atspindinčias Sąjungos politinius prioritetus, kuriomis bus numatytas reikiamas lankstumas, siekiant, kad ištekliai būtų paskirstyti veiksmingai.

2014–2020 m. daugiametė finansinė programa turės šią struktūrą:

  • 1a išlaidų pakategorė „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, į kurią bus įtraukta Europos infrastruktūros tinklų priemonė;

  • 1b išlaidų pakategorė „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“;

  • 2 išlaidų kategorija „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“, į kurią bus įtraukta su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų tarpinė viršutinė riba;

  • 3 išlaidų kategorija „Saugumas ir pilietybė“;

  • 4 išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“;

  • 5 išlaidų kategorija „Administravimas“, į kurią bus įtraukta administracinių išlaidų tarpinė viršutinė riba;

  • 6 išlaidų kategorija „Kompensacijos“.

  1. Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl to, kad 28 valstybių narių Europos Sąjungai numatyta didžiausia bendra išlaidų suma 2014−2020 m. laikotarpiu yra 959 988 mln. EUR asignavimų įsipareigojimams, sudarančių 1,00 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ir 908 400 mln. EUR asignavimų mokėjimams, sudarančių 0,95 % ES BNP. Asignavimų įsipareigojimams suskirstymas apibūdinamas toliau. Tie patys duomenys taip pat nurodomi I priede pateiktoje lentelėje; joje taip pat nustatomi asignavimų mokėjimams terminai. Visi duomenys išreikšti 2011 m. palyginamosiomis kainomis. Bus vykdomi automatiniai metiniai techniniai koregavimai atsižvelgiant į infliaciją. Tai yra pagrindas, kuriuo remdamasi Taryba dabar sieks Europos Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Taryba priima Reglamentą dėl DFP gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga 2014–2020 m. laikotarpiu galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, kylančius iš dabartinių ir būsimų įsipareigojimų, vadovaujantis SESV 323 straipsniu, bus nustatytos konkrečios kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų administravimo taisyklės.

Nustatant reikalavimų BSP finansavimui gauti atitiktį ir finansinius paketus, taip pat apskaičiuojant visas bendrąsias nacionalines pajamas naudojamasi statistiniais duomenimis ir prognozėmis, kurie buvo naudojami Komisijos 2012 m. liepos mėn. pateiktame atnaujintame pasiūlyme dėl DFP reglamento (COM(2012) 388).

  1. Atsižvelgiant į finansines priemones, kurių reikia siekiant plėtoti investavimą Europoje, ir į tikslą kuo labiau padidinti ES biudžeto remiamų veiksmų sverto poveikį, įgyvendinant kitą DFP bus plačiau naudojamos finansinės priemonės, įskaitant projektų obligacijas. Finansinėmis priemonėmis turi būti įgyvendinami vienas ar keli konkretūs Sąjungos politikos tikslai, jos turi būti taikomos nediskriminuojant, turi būti nustatytas aiškus jų galutinis terminas, jas taikant turi būti laikomasi patikimo finansų valdymo principų ir jos turi papildyti tradicines priemones, pavyzdžiui, subsidijas. Sąjungos finansinė atsakomybė už tokias finansines priemones vykdant kitą daugiametę finansinę programą bus susijusi tik su įnašu iš ES biudžeto; tai reiškia, kad neatsiras neapibrėžtųjų įsipareigojimų Sąjungos biudžete.

Finansines priemones galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei jos atitinka griežtas sąlygas, nustatytas naujajame Finansiniame reglamente. Finansavimas ES biudžeto lėšomis įgyvendinant finansines priemones turėtų būti teikiamas tik pagrįstu mastu ir tik tuo atveju, jeigu sukuriama pridėtinė vertė.

  1. Neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider) yra neišvengiamas daugiamečio programavimo ir diferencijuotų asignavimų šalutinis produktas. Tačiau dėl įvairių priežasčių 2007–2013 m. finansinės programos pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai bus gerokai didesni, nei buvo numatyta. Taigi, siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų lengvai valdomą lygį ir struktūrą, susitarime dėl 2014–2020 m. finansinės programos numatytos kelios neatskiriamą šios programos dalį sudarančios iniciatyvos:

  • visose išlaidų kategorijose nustatomos tinkamo lygio įsipareigojimų sumos;

  • įsipareigojimų panaikinimo taisyklės bus griežtai taikomos visose išlaidų kategorijose, visų pirma taisyklės dėl automatinio įsipareigojimų panaikinimo;

  • palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, išankstinio finansavimo normos sumažinamos;

  • joks laipsniškas metinių įsipareigojimų, skirtų regioniniam minimalios apsaugos mechanizmui pagal sanglaudos politiką, mažinimas nenumatytas, taip siekiant prisidėti prie lengviau valdomos įsipareigojimų ir mokėjimų struktūros.

  1. ES turi užtikrinti, kad lėšos būtų geriau panaudojamos; tam tikslui ji nustato tam tikras sąlygas, vykdo griežtą kontrolę ir veiksmingą veiklos rezultatų vertinimą. Ji taip pat turi atsižvelgti į poreikį supaprastinti išlaidų programas, kad būtų sumažinta paramos gavėjams bei visiems susijusiems subjektams tenkanti administracinė našta ir jų sąnaudos tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Todėl visuose sektorių teisės aktuose, susijusiuose su kita DFP, taip pat naujajame Finansiniame reglamente ir Tarpinstituciniame susitarime dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti numatytos esminės nuostatos, kurios padėtų supaprastinti ir pagerinti atskaitomybę ir veiksmingą ES lėšų naudojimą. Tiek teisės aktuose, tiek juos įgyvendinant bus ypač stengiamasi užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir kad apibrėžiant paprastesnes taisykles būtų atsižvelgta į „vieno regiono“ valstybėse narėse vykdomų mažų programų specifiką.

  1. Kai kurių sričių politikos tikslai optimaliai pasiekiami, jeigu prioritetai, pvz., aplinkos apsauga, įtraukiami į įvairias kitų sričių politikos priemones. 2014–2020 m. laikotarpiu išlaidos kovos su klimato kaita politikos tikslams sudarys ne mažiau kaip 20 % ES išlaidų, todėl jie bus atspindėti atitinkamose priemonėse, siekiant užtikrinti, kad jie padėtų stiprinti energetinį saugumą, kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsparią klimato kaitos poveikiui ekonomiką, kurioje bus didinamas Europos konkurencingumas ir kuriama daugiau ir ekologiškesnių darbo vietų.

  1. Kad ES biudžetas galėtų atlikti savo esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, dabar kuo greičiau, laikantis Sutartyje įtvirtintų procedūrų ir atsižvelgiant į atskirų institucijų vaidmenį, turi būti priimti šie teisėkūros procedūra priimami dokumentai, visų pirma:

  • Reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

  • Tarpinstitucinis susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo;

  • Sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos ir jo įgyvendinimo priemonės.

Remiantis šiame susitarime numatytais įsipareigojimų lygiais ir atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytus preliminarius duomenis siekiant tikslų pagal visas išlaidų kategorijas, Tarybos ir Europos Parlamento prašoma laiku susitarti dėl kiekvienos iš pagal DFP finansuojamų siūlomų priemonių, programų ir fondų tinkamo finansavimo, įskaitant peržiūros galimybę.

Europos Vadovų Taryba primena intensyvius pasitarimus, pastaraisiais mėnesiais vykusius su Europos Parlamentu, tiek Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose, tiek susitikimuose institucijų pirmininkų lygiu pagal SESV 324 straipsnį ir prašo pirmininkaujančios valstybės narės nedelsiant tęsti diskusijas su Europos Parlamentu.

Komisijos prašoma suteikti visą pagalbą ir paramą, kuri, jos manymu, būtų naudinga siekiant daryti pažangą tolesniame sprendimų priėmimo procese.

  1. Europos Vadovų Taryba ragina teisės aktų leidėjus nedelsiant priimti finansavimo programas, kuriomis įgyvendinama 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, taip užtikrinant, kad jos būtų pradėtos įgyvendinti laiku, nuo 2014 m. sausio 1 d. Ji primena bendrą institucijų ir valstybių narių tikslą ir pareigą supaprastinti finansavimo taisykles ir procedūras. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina vykstančiose derybose pasiektą pažangą ir primygtinai ragina teisės aktų leidėjus susitarti dėl programų, kurios būtų paprastesnės, kuriomis būtų aiškiai sumažinta viešosioms valdžios institucijoms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta. Taip programos taptų prieinamesnės, lankstesnės ir tvirtai orientuotos į rezultatų pasiekimą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, laikantis mūsų strategijos „Europa 2020“.

I DALIS. IŠLAIDOS

1a IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ. KONKURENCINGUMAS AUGIMUI IR UŽIMTUMUI SKATINTI

  1. Pažangus ir integracinis augimas yra sritis, kurioje ES veiksmais sukuriama reikšminga pridėtinė vertė. Pagal šią išlaidų kategoriją vykdomos programos turi didelį potencialą prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, visų pirma kiek tai susiję su mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros skatinimu, specialiais veiksmais, kuriais siekiama skatinti bendrovių ir MVĮ konkurencingumą, investicijomis į švietimą ir žmonių gebėjimus vykdant programą „Erasmus visiems“ ir socialinės darbotvarkės plėtojimu. Skiriant finansavimą pagal šią išlaidų kategoriją pirmenybė visų pirma teikiama tam, kad ES pastangos mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų srityje būtų svariai ir laipsniškai didinamos, be kita ko, supaprastinant procedūras.

  1. Atsižvelgiant į programų „Horizontas 2020“ ir „Erasmus visiems“ ypatingą indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, šių programų finansavimas, palyginti su 2013 m. lygiu, realiai išaugs.

  1. Įsipareigojimų pagal šią išlaidų pakategorę lygis neviršys 125 614 mln. EUR:

1a IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“

(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

15 605

16 321

16 726

17 693

18 490

19 700

21 079

  1. Būtina sustiprinti ir plėsti Sąjungos mokslinės bazės pranašumą. Todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje dedamos pastangos bus grindžiamos kompetencija, kartu užtikrinant daug galimybių dalyvauti visų valstybių narių atstovams; tokiu būdu, kartu nuodugniai supaprastinus programą, bus užtikrinta veiksminga ir rezultatyvi būsima Europos mokslinių tyrimų politika, taip pat užtikrinant geresnes galimybes šiose programose dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Prisidėti prie konkurencingumo didinimo bus raginama visų sričių politika, o ypač daug dėmesio bus skiriama pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamos veiklos derinimui su pagal kitas Sąjungos programas remiama veikla, be kita ko, vykdant sanglaudos politiką. Šiomis aplinkybėmis reikės siekti programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų didelės sinergijos, siekiant sukurti „kompetencijos laiptus“ ir tokiu būdu padidinti regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus bei ne taip sėkmingai ekonominę veiklą vykdančių ir mažiau išsivysčiusių regionų gebėjimą plėtoti kompetencijos grupes.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

  1. Tarpusavyje sujungti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai yra svarbus Europos bendrosios rinkos sukūrimo veiksnys. Be to, investicijos į ES pridėtinę vertę turinčią svarbiausią infrastruktūrą gali vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais smarkiai padidinti Europos konkurencingumą esant sudėtingai ekonominei padėčiai, kai ekonomikos augimas yra lėtas ir valstybių biudžetai yra riboti. Galiausiai tokios investicijos į infrastruktūrą padėtų ES pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus ES tvaraus augimo tikslus ir ES tikslus „20-20-20“ energetikos ir kovos su klimato kaita politikos srityje. Tuo pat metu šioje srityje taikant priemones bus atsižvelgiama į su planavimu ir investicijomis į energetiką bei skaitmeninę infrastruktūrą susijusią pagrindinę rinkos dalyvių atsakomybę.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. sudarys 29 299 mln. EUR, įskaitant 10 000 mln. EUR, kurie bus pervesti iš Sanglaudos fondo, kaip numatyta toliau a punkte. Ši bendra suma sektoriams bus paskirstyta taip:

a) transportas: 23 174 mln. EUR, iš kurių 10 000 mln. EUR bus pervesti iš Sanglaudos fondo ir turės būti panaudoti pagal EITP reglamentą valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

b) energetika: 5 126 mln. EUR;

c) telekomunikacijos: 1 000 mln. EUR.

Iš transporto infrastruktūrai skirtų lėšų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, pervestų iš Sanglaudos fondo, bus bendrai finansuojami iš anksto nustatyti projektai, išvardyti EITP reglamento priede; iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų būti atliekama finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranka, laikantis nacionalinių asignavimų, iš Sanglaudos fondo pervestų į Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Po to visos nepanaudotos lėšos galėtų būti perskirstytos naujiems projektams skelbiant naujus kvietimus teikti pasiūlymus remiantis konkurencijos principu.

  1. Trys dideli infrastruktūros projektai – GALILEO, ITER ir GMES – bus finansuojami iš 1a išlaidų pakategorės, skiriant 12 793 mln. EUR. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir finansinę drausmę, kiekvieno iš šių projektų maksimalus įsipareigojimų lygis bus nustatytas DFP reglamentu, kaip nurodyta toliau:

    • GALILEO: 6 300 mln. EUR

    • ITER: 2 707 mln. EUR

    • GMES: 3 786 mln. EUR

  1. Siekiant prisidėti prie branduolinės saugos Europoje, bus teikiama parama šių atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimui 2:

  • 400 mln. EUR Ignalinos atominei elektrinei Lietuvoje 2014–2020 m.;

  • 200 mln. EUR Bohunice atominei elektrinei Slovakijoje 2014–2020 m.;

  • 260 mln. EUR Kozloduy atominei elektrinei Bulgarijoje 2014–2020 m.

1b IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ. EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA

Sanglaudos politika

  1. Svarbus Europos Sąjungos tikslas – skatinti valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei solidarumą. Šiuo atžvilgiu sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė Europos regionų skirtumams mažinti, todėl ji turi būti sutelkta į mažiau išsivysčiusius regionus ir valstybes nares. Sanglaudos politika yra viena iš pagrindinių investavimo, ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo ES lygiu ir struktūrinių reformų nacionaliniu lygiu skatinimo priemonė. ES jai skiriama didelė valstybės investicijų dalis, ja prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo ir todėl jai tenka svarbus vaidmuo skatinant ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą. Be to, sanglaudos politika prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ visoje Europos Sąjungoje. Pasitelkiant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą (SF), ja siekiama šių tikslų: investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ valstybėse narėse ir regionuose – šis tikslas remiamas iš visų fondų; taip pat „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ – šis tikslas remiamas iš ERPF. Iš Sanglaudos fondo bus remiami projektai aplinkos ir transeuropinių transporto tinklų srityse. Žmogiškojo kapitalo vystymui reikalinga parama bus užtikrinta panaudojant tinkamą ESF dalį sanglaudos politikoje.

  1. Šios išlaidų kategorijos struktūros atžvilgiu ir atsižvelgiant į sanglaudos politikos ypatumus, sanglaudai skirtos išlaidos bus įtrauktos į 1 išlaidų kategorijos pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Bendras asignavimų lygis

  1. 1b pakategorėje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ numatytų įsipareigojimų lygis neviršys 325 149 mln. EUR:

1b IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“

(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

44 678

45 404

46 045

46 545

47 038

47 514

47 925

  1. Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslui skiriami ištekliai sudarys iš viso 313 197 mln. EUR ir bus paskirstomi taip:

        • iš viso 164 279 mln. EUR mažiau išsivysčiusiems regionams;

        • iš viso 31 677 mln. EUR pereinamojo laikotarpio regionams;

          iš viso 49 492 mln. EUR labiau išsivysčiusiems regionams;

          iš viso 66 362 mln. EUR iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;

        • iš viso 1 387 mln. EUR kaip papildomas finansavimas atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 349 straipsnyje, ir šiauriniams retai apgyvendintiems regionams, atitinkantiems Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

    1. Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslui skiriami ištekliai sudarys iš viso 8 948 mln. EUR ir bus paskirstomi taip:

    a) iš viso 6 627 mln. EUR tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;

    b) iš viso 1 822 mln. EUR tarptautiniam bendradarbiavimui;

    c) iš viso 500 mln. EUR tarpregioniniam bendradarbiavimui.

    1. 0,35 % visų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai. Techninė pagalba visų pirma naudojama siekiant remti institucijų stiprinimą bei administracinių gebėjimų stiprinimą, kad fondai būtų valdomi veiksmingai, ir padėti valstybėms narėms nustatyti ir įgyvendinti vertingus projektus pagal veiksmų programas, kad būtų įveikti dabartiniai ekonominiai sunkumai.

    1. 330 mln. EUR struktūrinių fondų išteklių, skiriamų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui įgyvendinti, bus skiriama novatoriškiems veiksmams Komisijos iniciatyva tvarios miestų plėtros srityje.

    Apibrėžtys ir atitiktis reikalavimams

    1. Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslui numatyti ištekliai bus skiriami trijų tipų regionams, apibrėžtiems palyginant jų BVP vienam gyventojui, įvertintą perkamosios galios paritetais ir apskaičiuotą pagal 2007–2009 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkį, tokia tvarka:

          • a) mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio;

            b) pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 % ES 27 BVP vidurkio;

            c) labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 90 % ES 27 BVP vidurkio.

    1. Parama iš Sanglaudos fondo bus skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP), įvertintos perkamosios galios paritetais ir apskaičiuotos pagal 2008–2010 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės kaip 90 % ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BNP vienam gyventojui vidurkio.

    1. Remtini tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionai bus Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei visas vidaus ir išorės sausumos sienas ir visi Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei jūrų sienas, tarp kurių yra daugiausia 150 km, neatmetant galimybės tai koreguoti, siekiant užtikrinti bendradarbiavimo programos teritorijų, nustatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, susiejimą ir tęstinumą.

    1. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslu Komisija patvirtins pagal bendradarbiavimo programas suskirstytą remtinų tarptautinių teritorijų sąrašą, į kurį įtraukiami NUTS 2 lygio regionai, užtikrindama, kad pagal ankstesnes programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susietose teritorijose būtų tęsiamas.

    1. ERPF parama tarpregioniniam bendradarbiavimui apims visą Sąjungos teritoriją.

    1. Valstybės narės prašymu NUTS 2 lygio regionai, sujungti 2011 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) 31/2011, kurių atveju dėl pakoreguotos NUTS klasifikacijos keičiasi vieno ar daugiau atitinkamų regionų atitikties reikalavimams kategorijos statusas, laikomi kategorijos, nustatytos pakoreguoto NUTS regiono lygiu, dalimi.

    Lėšų paskirstymo metodas

    Mažiau išsivysčiusiems regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas

    1. Konkretus kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis bus grindžiamas objektyviu metodu ir apskaičiuojamas taip:

    Kiekvienai valstybei narei skiriamos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota atliekant šiuos veiksmus:

    i) nustatoma absoliuti suma (eurais), apskaičiuojama padauginus atitinkamo regiono gyventojų skaičių iš to regiono BVP vienam gyventojui, apskaičiuoto perkamosios galios paritetais, ir ES 27 BVP vienam gyventojui (perkamosios galios paritetais) vidurkio skirtumo;

    ii) pirmiau minėtai absoliučiai sumai taikomas procentinis dydis siekiant nustatyti tam regionui skirtą finansinį paketą; šis procentinis dydis skiriasi, atsižvelgiant į santykinę valstybės narės, kurioje yra finansavimo reikalavimus atitinkantis regionas, gerovę, įvertintą perkamosios galios paritetais, palyginti su ES 27 vidurkiu, t. y.:

    • valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui nesiekia 82 % ES vidurkio: 3,15 %

    • valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui yra 82–99 % ES vidurkio: 2,70 %

    • valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnės nei 99 % ES vidurkio: 1,65 %;

    iii) prie sumos, apskaičiuotos pagal ii punktą, pridedama (kai taikytina) suma, gauta paskyrus 1 300 EUR priemoką už kiekvieną bedarbį per metus, taikoma tame regione esančių bedarbių skaičiui, viršijančiam skaičių, kurį bedarbiai sudarytų tuo atveju, jei būtų taikomas visų ES mažiau išsivysčiusių regionų vidutinis nedarbo lygis;

    iv) Priemoka miestams skiriama nebus.

    1. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.

    Pereinamojo laikotarpio regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas

    1. Konkretus kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis bus grindžiamas objektyviu metodu ir apskaičiuojamas taip:

    Kiekvienai valstybei narei skiriamos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota atliekant šiuos veiksmus:

    i) kiekvienam reikalavimus atitinkančiam pereinamojo laikotarpio regionui nustatomas minimalus ir maksimalus teorinis pagalbos intensyvumas. Minimalus paramos lygis nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės vidutinį pagalbos vienam gyventojui intensyvumą dar neatsižvelgus į 60 % regioninio minimalios apsaugos mechanizmo sumą, skirtą tos valstybės narės labiau išsivysčiusiems regionams. Maksimalus paramos lygis nustatomas pagal teorinį regioną, kurio BVP vienam gyventojui sudaro 75 % ES 27 vidurkio, ir apskaičiuojamas naudojant 33 punkto i ir ii papunkčiuose apibrėžtą metodą. Atsižvelgiama į 40 % naudojant šį metodą apskaičiuotos sumos;

    ii) apskaičiuojami pirminiai regioniniai asignavimai, atsižvelgiant į regioninį BVP vienam gyventojui, taikant regiono santykinės gerovės ES 27 atžvilgiu tiesinę interpoliaciją;

    iii) prie sumos, apskaičiuotos pagal ii punktą, pridedama (kai taikytina) suma, gauta paskyrus 1 100 EUR priemoką už kiekvieną bedarbį per metus, taikoma tame regione esančių bedarbių skaičiui, viršijančiam skaičių, kurį bedarbiai sudarytų tuo atveju, jei būtų taikomas visų ES mažiau išsivysčiusių regionų vidutinis nedarbo lygis;

    iv) Priemoka miestams skiriama nebus.

    1. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.

    Labiau išsivysčiusiems regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas

    1. Bendras pirminis teorinis finansinio paketo dydis apskaičiuojamas padauginus vidutinį 19,8 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui per metus iš reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičiaus.

    1. Kiekvienai atitinkamai valstybei narei nustatyta dalis yra jos finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams skirtų dalių, kurios apskaičiuojamos pagal šiuos kriterijus, suma, naudojant šiuos koeficientus:

    • bendras regiono gyventojų skaičius (koeficientas 25 %);

    • bedarbių skaičius NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose nedarbo lygis viršija visų labiau išsivysčiusių regionų vidurkį (koeficientas 20 %);

    • pridedamas užimtumas, kad būtų pasiektas strategijoje „Europa 2020“ numatytas 75 % regioninio užimtumo tikslas (amžiaus grupėje nuo 20 iki 64 m.) (koeficientas 20 %);

    • pridedamas žmonių, kurių amžius nuo 30 iki 34 m., turinčių aukštąjį (tretinį) išsilavinimą, skaičius, kad būtų pasiektas strategijoje „Europa 2020“ numatytas 40 % tikslas (koeficientas 12,5 %);

    • atimamas švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų (amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 m.) skaičius, kad būtų pasiektas strategijoje „Europa 2020“ numatytas 10 % tikslas (koeficientas 12,5 %);

    • skirtumas tarp regiono faktinio BVP (apskaičiuoto perkamosios galios paritetais) ir teorinio regioninio BVP, jei regiono BVP vienam gyventojui būtų toks pat, kaip labiausiai klestinčio NUTS 2 lygio regiono (koeficientas 7,5 %);

    • gyventojų skaičius NUTS 3 lygio regionuose, kuriuose gyventojų tankumas yra mažesnis kaip 12,5 gyv./km² (koeficientas 2,5 %).

    Priemoka miestams skiriama nebus.

    Sanglaudos fondo lėšų paskirstymo metodas

    1. Bendras teorinis finansinio paketo dydis apskaičiuojamas padauginus vidutinį 48 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui iš reikalavimus atitinkančio gyventojų skaičiaus. Šio teorinio finansinio paketo dalis, a priori skirta kiekvienai finansavimo reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, atitinka procentinį dydį, grindžiamą jos gyventojų skaičiumi, plotu ir šalies gerove, bei apskaičiuojama atliekant šiuos veiksmus:

    i) apskaičiuojamas aritmetinis tos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir ploto dalių vidurkis, palyginti su visų finansavimo reikalavimus atitinkančių valstybių narių bendru gyventojų skaičiumi ir plotu. Tačiau jei valstybės narės bendro gyventojų skaičiaus dalis penkis ar daugiau kartų viršija jos bendro ploto dalį, o tai rodo labai didelį gyventojų tankumą, atliekant šį veiksmą atsižvelgiama tik į bendro gyventojų skaičiaus dalį;

    ii) tokiu būdu apskaičiuoti procentiniai dydžiai koreguojami pritaikius koeficientą, kuris yra viena trečioji procentinės dalies, kuria tos valstybės narės BNP vienam gyventojui (apskaičiuotos perkamosios galios paritetais) 2008–2010 m. yra didesnės arba yra mažesnės už visų finansavimo reikalavimus atitinkančių valstybių narių BNP vienam gyventojui vidurkį (vidurkis išreikštas 100 %).

    1. Siekiant atsižvelgti į valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, didelius transporto ir aplinkos infrastruktūros poreikius, joms iš Sanglaudos fondo skiriama lėšų suma bus lygi vienai trečiajai bendros galutinio finansinio asignavimo sumos, pritaikius viršutinę ribą (struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas), vidutiniškai gautos tuo laikotarpiu.

    1. Valstybės narės, kurios 2007–2013 m. laikotarpiu visiškai atitinka finansavimo Sanglaudos fondo lėšomis reikalavimus, bet kurių nominali BNP vienam gyventojui suma yra didesnė kaip 90 % ES 27 BNP vienam gyventojui vidurkio, paramą iš Sanglaudos fondo gaus pereinamąjį laikotarpį ir specialiomis sąlygomis. Ši pereinamojo laikotarpio parama vienam gyventojui 2014 m. sudarys 48 EUR ir iki 2020 m. bus laipsniškai panaikinta.

    1. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.

    „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslui skiriamų lėšų paskirstymo metodas

    1. Skiriamų išteklių pagal valstybes nares suma, apimanti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apskaičiuojama kaip pasienio regionų gyventojų skaičiaus dalies ir kiekvienos valstybės narės visų gyventojų skaičiaus dalies svertinė suma. Koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamas tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo dalis. Tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo dalys sudaro 77,9 % ir 22,1 %.

    Atokiausiems, retai apgyvendintiems regionams ir saloms skiriamų lėšų paskirstymo metodas

    1. Atokiausi ir retai apgyvendinti šiauriniai NUTS 2 lygio regionai gaus papildomų specialių lėšų, vienam gyventojui per metus nustatant 30 EUR dydžio pagalbos intensyvumą. Jos bus paskirstytos regionams ir valstybėms narėms proporcingai šių regionų bendram gyventojų skaičiui. Be to, reikia atsižvelgti į ypatingą salų regionų padėtį.

          • Viršutinės ribos nustatymas

    1. Siekiant padėti tinkamai sutelkti sanglaudai skirtas lėšas mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose bei valstybėse narėse ir sumažinti vidutinio pagalbos intensyvumo vienam gyventojui vidurkio skirtumus, kiekvienai atskirai valstybei narei nustatytas pervedamų lėšų maksimalus dydis bus 2,35 % BVP. Viršutinė riba bus taikoma kasmet ir, jei taikytina, proporcingai mažins visus atitinkamai valstybei narei vykdomus pervedimus (išskyrus skirtus labiau išsivysčiusiems regionams ir „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslui), kad būtų pasiektas maksimalus pervedamų lėšų lygis. Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo iki 2013 m. ir kurių 2008–2010 m. vidutinis realusis BVP augimas buvo mažesnis nei -1 %, pervedamų lėšų maksimalus lygis bus padidintas 10 %, taigi viršutinė riba bus 2,59 %.

    1. Atsižvelgiant į esamas ekonomines aplinkybes, dėl to, kad taikomos viršutinės ribos nustatymo taisyklės, nereiškia, kad nacionalinių asignavimų lygis gali būti didesnis kaip 110 % jų lygio realiąja išraiška 2007–2013 m. laikotarpiu.

    Minimalios apsaugos mechanizmas

    1. Visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75% ES 25 vidurkio, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75% ES 27 vidurkio, minimalus paramos lygis 2014–2020 m. pagal „Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą kiekvienais metais sudarys 60 % jų ankstesnių preliminarių metinių asignavimų vidurkio pagal konvergencijos tikslą, Komisijos apskaičiuoto 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje.

    1. Bendra minimali valstybei narei skiriamų lėšų (Sanglaudos fondas ir struktūriniai fondai) suma sudaro 55 % jai 2007–2013 m. skirtų lėšų bendros sumos. Šiam reikalavimui įvykdyti reikalingi koregavimai taikomi proporcingai asignavimams iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, išskyrus asignavimus pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą.

    1. Nė vienas pereinamojo laikotarpio regionas negauna mažiau nei būtų gavęs, jei būtų buvęs labiau išsivysčiusiu regionu. Siekiant nustatyti šių minimalių asignavimų lygį, lėšų paskirstymo metodas, skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, bus taikomas visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra bent 75 % ES 27 vidurkio.

    Kitos nuostatos dėl specialių asignavimų

    1. Kelios valstybės narės ypač nukentėjo nuo ekonomikos krizės euro zonoje; tai turėjo tiesioginį poveikį jų klestėjimo lygiui. Atsižvelgiant į šią padėtį ir siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą šiose valstybėse narėse, iš struktūrinių fondų bus skirta šių papildomų asignavimų: 1,375 mlrd. EUR labiau išsivysčiusiems Graikijos regionams, 1 mlrd. EUR Portugalijai, paskirstomi taip: 450 mln. EUR labiau išsivysčiusiems regionams (iš kurių 150 mln. EUR – Madeirai), 75 mln. EUR pereinamojo laikotarpio regionui ir 475 mln. EUR mažiau išsivysčiusiems regionams, 100 mln. EUR Airijos Pasienio, vidurio ir vakarų regionui, 1,824 mlrd. EUR Ispanijai (iš kurių 500 mln. EUR – Ekstremadūrai) ir 1,5 mlrd. EUR mažiau išsivysčiusiems Italijos regionams (iš kurių 500 mln. EUR – ne miesto zonoms).

    1. Kad būtų atsižvelgta į sunkumus, kurie kyla dėl salų valstybių narių padėties ir tam tikrų Europos Sąjungos dalių atokumo, Malta ir Kipras, pritaikius 48 punktą, atitinkamai gauna papildomus 200 mln. EUR ir 150 mln. EUR finansinius paketus pagal „Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą, kurie paskirstomi taip: viena trečioji dalis – Sanglaudos fondo lėšos, dvi trečiosios dalys – struktūrinių fondų lėšos. Seutai ir Meliljai iš struktūrinių fondų skiriamas papildomas 50 mln. EUR finansinis paketas. Atokiausiam regionui Majotui iš struktūrinių fondų skiriamas bendras 200 mln. EUR finansinis paketas.

    1. Siekiant padėti tam tikriems regionams prisitaikyti prie jų statuso pokyčių arba prie ilgalaikio poveikio, kurį daro pastarojo meto pokyčiai jų ekonomikoje, skiriami šie asignavimai: Belgijai (133 mln. EUR, iš kurių 66,5 mln. EUR Limburgui ir 66,5 mln. Valonijai ), Vokietijai (710 mln. EUR, iš kurių 510 mln. EUR buvusiems konvergencijos regionams ir 200 mln. EUR Leipcigui). Nepaisant 45 punkto, iš struktūrinių fondų mažiau išsivysčiusiems Vengrijos regionams skiriamas papildomas 1,560 mlrd. EUR finansinis paketas, mažiau išsivysčiusiems Čekijos regionams – papildomas 900 mln. EUR finansinis paketas (iš kurių 300 mln. EUR bus pervesta iš Čekijos kaimo plėtrai skirtų lėšų) ir mažiau išsivysčiusiam Slovėnijos regionui – papildomas 75 mln. EUR finansinis paketas.

    1. Iš viso 150 mln. EUR bus skirta PEACE programai.

    Nuostata dėl peržiūros

    1. Siekdama atsižvelgti į itin sunkią Graikijos ir kitų nuo krizės kenčiančių šalių padėtį, 2016 m. Komisija peržiūrės visoms valstybėms narėms pagal 2017–2020 m. sanglaudos politikos „Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą skirtą bendrą asignavimų sumą, taikydama 33–49 punktuose nustatytą lėšų paskirstymo metodą, remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis ir 2014–2015 m. bendro nacionalinio BVP ir 2012 m. numatyto bendro nacionalinio BVP palyginimu. Ji pakoreguos šią bendrą asignavimų sumą, kai bendras nuokrypis bus didesnis nei +/-5 %. Bendras grynasis koregavimų poveikis negali viršyti 4 mlrd. EUR. Būtinas koregavimas bus atliekamas 2017–2020 m. lygiomis dalimis, o finansinės programos atitinkama viršutinė riba atitinkamai pakeičiama.

    Bendro finansavimo normos

    1. Pagal „Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma nebus didesnė kaip:

          • a) Sanglaudos fondui – 85 %;

            b) valstybių narių, kurių 2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip 85 % ES 27 vidurkio tuo pačiu laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems regionams ir atokiausiems regionams – 85 %;

            c) valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, 2014 m. sausio 1 d. atitinkantiems Sanglaudos fondo pereinamojo laikotarpio sąlygų taikymo kriterijus – 80 %;

            d) valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio, taip pat regionams, apibrėžtiems Reglamento 1083/2006 8 straipsnio 1 dalyje, gaunantiems pereinamojo laikotarpio paramą 2007–2013 m. laikotarpiu – 80 %;

            e) pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytus d punkte – 60 %;

            f) labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus d punkte – 50 %.

    Pagal „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro finansavimo norma nebus didesnė kaip 85 %. Toms programoms, kuriose dalyvauja bent vienas mažiau išsivystęs regionas, pagal „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą vykdomo bendro finansavimo norma gali būti padidinta iki 85 %.

    Papildomų lėšų, skirtų atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, bendro finansavimo norma nebus didesnė kaip 50 %.

    1. Su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms skirtų mokėjimų didinimas.

    Bendro finansavimo normą galima padidinti (10 procentinių punktų), jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, ir taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų vykdant fiskalinį konsolidavimą, kartu išlaikant tą patį bendrą ES finansavimo lygį. Ši taisyklė toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 metų, kuriais ji turi būti persvarstyta atliekant 54 punkte numatytą peržiūrą;

    Regioninė pagalba

    1. Regioninės valstybės pagalbos taisyklės neturi iškreipti konkurencijos. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją tęsti darbą, kad būtų skubiai priimtos Komisijos inicijuotos patikslintos regioninės pagalbos teikimo gairės. Šiomis aplinkybėmis Komisija užtikrins, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į ypatingą regionų, kurie ribojasi su konvergencijos regionais, padėtį.

    Pagalba labiausiai nepasiturintiems žmonėms

    1. Parama, susijusi su pagalba labiausiai nepasiturintiems žmonėms, 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 2 500 mln. EUR, ir jai bus naudojamos ESF skirtos lėšos.

    Jaunimo užimtumo iniciatyva

    1. Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad didžiausias prioritetas turėtų būti skirtas jaunimo užimtumo skatinimui. Šiam klausimui nagrinėti 2012 m. sausio mėn. ji surengė specialų susitikimą ir jį ypač akcentavo Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Ji tikisi, kad Taryba netrukus priims rekomendaciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“. Ji prašo Komisijos per ateinančias savaites užbaigti rengti stažuočių kokybės sistemą, sukurti Gamybinės praktikos aljansą ir pateikti pasiūlymus dėl naujo EURES reglamento. Šiems veiksmams remti turėtų būti panaudotos ES biudžeto lėšos. Europos Vadovų Taryba pripažįsta ypač sunkią jaunimo padėtį tam tikruose regionuose ir nusprendė sukurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri papildytų ir sustiprintų jau iš ES struktūrinių fondų skiriamą labai didelę paramą. Šioje iniciatyvoje galės dalyvauti visi regionai (NUTS 2 lygio regionai), kurių jaunimo nedarbo lygis viršija 25 %. Pagal iniciatyvą vykdoma veikla bus prisidedama prie priemonių, nustatytų 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlytame jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinyje, ir visų pirma bus skirta iniciatyvai „Jaunimo garantijos“ remti, kai ji bus priimta. 2014–2020 m. laikotarpiu užimtumo iniciatyvai remti bus skirta 6 000 mln. EUR.

    1. 3 000 mln. EUR bus skirti iš Europos socialinio fondo tikslinių investicijų paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose NUTS 2 lygio regionuose, proporcingai nedirbančių jaunuolių šiuose regionuose skaičiui, ir 3 000 mln. EUR iš specialios jaunimo užimtumui skirtos biudžeto eilutės pagal 1b išlaidų pakategorę. Atitiktis paramos skyrimo reikalavimams ir nedirbančių jaunuolių skaičius bus nustatomi remiantis 2012 m. Sąjungos duomenimis. Kiekvieno ESF intervencijos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiame regione atveju iš specialios biudžeto eilutės bus pridedama lygiavertė suma. Šiai sutampančiai sumai nebus taikomos 45 ir 46 punktuose numatytos viršutinės ribos nustatymo taisyklės.

    2 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. TVARUS AUGIMAS. GAMTOS IŠTEKLIAI

    1. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai yra didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą; tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, visų pirma padidinant asmenines žemės ūkyje dirbančių asmenų pajamas, stabilizuoti rinkas, užtikrinti pakankamą tiekimą ir tai, kad tiekiama produkcija vartotojus pasiektų priimtinomis kainomis. Reikėtų atsižvelgti į žemės ūkio socialinę struktūrą ir įvairių žemės ūkio regionų struktūrinius bei gamtinius skirtumus.

    1. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes reformomis privaloma užtikrinti: 1) perspektyvią maisto produktų gamybą, 2) tausų gamtos išteklių valdymą ir klimato politiką ir 3) darnų teritorinį vystymąsi. Be to, BŽŪP turėtų būti visiškai integruota į strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma tvaraus augimo tikslą, tuo pat metu visiškai laikantis Sutartyje išdėstytų šios politikos tikslų.

    1. Šioje išlaidų kategorijoje numatyti įsipareigojimų asignavimai, skirti žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos bei klimato politikos finansinei priemonei, neviršys 373 179 mln. EUR, iš kurių 277 851 mln. EUR bus skirta su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms:

    TVARUS AUGIMAS. GAMTOS IŠTEKLIAI

    (mln. EUR, 2011 m. kainomis)

    2014 m.

    2015 m.

    2016 m.

    2017 m.

    2018 m.

    2019 m.

    2020 m.

    55 883

    55 060

    54 261

    53 448

    52 466

    51 503

    50 558

    iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

    41 585

    40 989

    40 421

    39 837

    39 079

    38 335

    37 605

    Bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m. laikotarpiu ir toliau bus grindžiama dviejų ramsčiu struktūra:

    1. Pagal I ramstį bus teikiama tiesioginė parama ūkininkams ir finansuojamos rinkos priemonės. Tiesioginė parama ir rinkos priemonės bus visa apimtimi finansuojamos tik iš ES biudžeto, kad būtų užtikrintas bendros politikos vykdymas visoje bendrojoje rinkoje ir būtų naudojama integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS).

    1. Pagal II BŽŪP ramstį bus užtikrinamos konkrečios su aplinka susijusios viešosios gėrybės, didinamas žemės ūkio bei miškininkystės sektorių konkurencingumas, skatinamas ekonominės veiklos diversifikavimas bei gyvenimo kokybė kaimo vietovėse, be kita ko, specifinių problemų turinčiuose regionuose. Priemones pagal II ramstį bendrai finansuos valstybės narės pagal 73 punkto nuostatas, taip siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai ir būtų sustiprintas kaimo plėtros politikos sverto poveikis.

    I ramstis

    Tiesioginės paramos paskirstymo lygis ir modelis. Išsami informacija apie konvergenciją valstybėse narėse

    1. Siekiant patikslinti bendrą išlaidų pagal 2 išlaidų kategoriją lygį, laikantis tiesioginių išmokų laipsniško įvedimo principų, kaip numatyta Stojimo sutartyse, tiesioginių išmokų už hektarą ES vidutinis lygis, išreikštas galiojančiomis kainomis, bus sumažintas per atitinkamą laikotarpį. Tiesioginė parama valstybėms narėms bus teisingiau paskirstoma (kartu atsižvelgiant į vis dar esamus atlyginimų, perkamosios galios, žemės ūkio sektoriaus produkcijos ir sąnaudų skirtumus) palaipsniui mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais ir atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos ir Sąjungos biudžeto bendrą kontekstą. Skiriant bendrą BŽŪP paramą turėtų būti atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, žemės ūkio vietoves, kuriose sukuriama didelė pridėtinė vertė, ir atvejus, kuriais neproporcingai stipriai pasireiškia konvergencijos padariniai.

    Visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis už hektarą yra mažesnis nei 90 % ES vidurkio, per kitą laikotarpį turėtų panaikinti vieną trečdalį savo dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 % ES vidurkio skirtumo. Tačiau ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą lygį galiojančiomis kainomis. Šią konvergenciją finansuos visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija ES vidurkį, proporcingai šio dydžio ir ES vidurkio skirtumui. Šis procesas bus įgyvendintas palaipsniui per 6 metus nuo 2015 finansinių metų iki 2020 finansinių metų.

    Paramos dideliems ūkiams apribojimas

    1. Tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimą savanoriškai nustatys valstybės narės.

    Finansinės drausmės metodas

    1. Siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo sumos neviršytų daugiametėje finansinėje programoje nustatytų metinių viršutinių ribų, reikėtų toliau laikytis Reglamento Nr. 73/2009 11 straipsnyje nustatyto finansinės drausmės mechanizmo, pagal kurį tiesioginės paramos lygis koreguojamas tuo atveju, kai remiantis prognozėmis matyti, kad atitinkamais finansiniais metais viršijama 2 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba, bet be 300 mln. EUR garantinės maržos.

    Tiesioginių išmokų susiejimas su ekologizavimu

    1. Bendras BŽŪP aplinkosauginis veiksmingumas bus padidintas tiesiogines išmokas susiejant su ekologizavimu vykdant tam tikrą klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kurią turės vykdyti visi ūkininkai, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, kartu vengiant nereikalingos administracinės naštos. Siekiant finansuoti tokią praktiką, valstybės narės panaudos 30 % metinės nacionalinės viršutinės ribos, aiškiai nustatant, kad valstybės narės galės lanksčiai pasirinkti lygiavertes ekologizavimo priemones. Reikalavimas kiekvienoje žemės ūkio valdoje turėti ekologiniu požiūriu svarbią vietovę bus įgyvendinamas taip, kad nebūtų reikalaujama nevykdyti gamybos konkrečioje žemėje, ir taip, kad ūkininkai nepagrįstai neprarastų pajamų.

    Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

    1. Valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal iš EŽŪFKP finansuojamas kaimo plėtros programas, kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 15 % jų metinių nacionalinių viršutinių ribų, kaip nurodyta Reglamento dėl tiesioginių išmokų II priede. Todėl atitinkama suma nebegalės būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

    1. Valstybės narės gali nuspręsti pagal Reglamentą dėl tiesioginių išmokų tiesioginėms išmokoms skirti iki 15 % sumos, skirtos remti priemones pagal kaimo plėtros programas, 2015–2020 m. finansuojamas iš EŽŪFKP. Valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis už hektarą yra mažesnis nei 90 % ES vidurkio, gali nuspręsti kaip tiesiogines išmokas skirti papildomus 10 % sumos, skirtos kaimo plėtros priemonėms remti. Todėl atitinkama suma nebegalės būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

    II ramstis

    Paramos kaimo plėtrai paskirstymo principai

    1. Parama kaimo plėtrai bus paskirstoma valstybėms narėms remiantis objektyviais kriterijais ir ankstesnės veiklos rezultatais, taip pat atsižvelgiant į kaimo plėtros tikslus ir bendros žemės ūkio politikos bei Sąjungos biudžeto bendrą kontekstą.

    1. Paramos kaimo plėtrai bendra suma sudarys 84 936 mln. EUR. Metinį paskirstymą nustatys Europos Parlamentas ir Taryba. Sumos atskiroms valstybėms narėms bus pakoreguotos siekiant atsižvelgti į pirmiau 68 ir 69 punktuose nurodytas nuostatas.

    1. Paramos kaimo plėtrai bendros sumos paskirstymas valstybėms narėms bus grindžiamas objektyviais kriterijais ir ankstesniais rezultatais.

    Nedideliam skaičiui valstybių narių, kurios susiduria su ypatingais struktūriniais sunkumais savo žemės ūkio sektoriuje arba kurios yra daug investavusios į veiksmingą įgyvendinimo sistemą, susijusią su 2-ojo ramsčio išlaidomis, bus skirti šie papildomi asignavimai: Austrijai (700 mln. EUR), Prancūzijai (1 000 mln. EUR), Airijai (100 mln. EUR), Italijai (1 500 mln. EUR), Liuksemburgui (20 mln. EUR), Maltai (32 mln. EUR), Lietuvai (100 mln. EUR), Latvijai (67 mln. EUR), Estijai (50 mln. EUR), Švedijai (150 mln. EUR), Portugalijai (500 mln. EUR), Kiprui (7 mln. EUR), Ispanijai (500 mln. EUR), Belgijai (80 mln. EUR), Slovėnijai (150 mln. EUR) ir Suomijai (600 mln. EUR). Valstybių narių, kurios gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, atveju šiam papildomam asignavimui bus taikoma 100 % bendro finansavimo norma. Ši taisyklė bus toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 m., kuriais ji turi būti persvarstyta.

    Paramos kaimo plėtrai bendro finansavimo normos

    1. Kaimo plėtros programose bus nustatytas bendras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas visoms priemonėms. Kai taikytina, bus nustatytas atskiras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93. EŽŪFKP įnašo dydis negalės viršyti:

      • 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, sumos;

        • 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos;

          • 63 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytuosius ankstesnėje įtraukoje, sumos;

            • 53% reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose sumos;

              • 75 % sumos veiklai, kuria siekiama su aplinka ir klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos susijusių tikslų;

                • 100 % 68 punkte nurodytų iš I ramsčio į II ramstį kaip papildoma parama kaimo plėtrai perkeltų sumų.

                EŽŪFKP įnašo dydis negalės būti mažesnis kaip 20 %. Kiti didžiausi EŽŪFKP įnašų specialioms priemonėms dydžiai bus išdėstyti Reglamente dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

                Bendro finansavimo normą galima padidinti (10 procentinių punktų), jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, ir taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų vykdant fiskalinį konsolidavimą, kartu išlaikant tą patį bendrą ES finansavimo lygį. Ši taisyklė toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 metų, kuriais ji turi būti persvarstyta atliekant 54 punkte numatytą peržiūrą.

                * *

                *

                1. Teikiant finansavimą pagal 2 išlaidų kategoriją taip pat bus remiama bendra žuvininkystės politika (BŽP) ir integruota jūrų politika, visų pirma panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšas ir finansinį paketą, skirtą BŽP tarptautiniam aspektui, taip pat veikla klimato ir aplinkos srityse pagal Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE).

                Naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas

                1. Į 2 išlaidų kategoriją bus įtrauktas naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas, iš kurio teikiama parama kilus didelėms krizėms, darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai arba platinimui, jam skiriant 2 800 mln. EUR. Šis rezervas bus nustatytas kiekvienų metų pradžioje pagal finansinės drausmės mechanizmą taikant tiesioginių išmokų sumažinimą. Rezervo suma bus tiesiogiai įtraukta į metinį biudžetą; jos nepanaudojus kovos su krize priemonėms, ji bus grąžinama kaip tiesioginės išmokos.

                SU ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF SUSIJUSIOS NUOSTATOS

                Bendra strateginė programa

                1. Pagal Bendrą strateginę programą struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas bus sutelkti kartu su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), taip siekiant maksimaliai padidinti jų veiksmingumą ir optimizuoti sąveiką. Dėl to bus sudarytas teminių tikslų, atitinkančių strategiją „Europa 2020“, sąrašas.

                Makroekonominės sąlygos

                1. Glaudesne sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo sąsaja bus užtikrinta, kad Bendros strateginės programos (BSP) fondų išlaidų efektyvumas būtų pagrįstas patikima ekonomine politika ir prireikus BSP fondų paramą būtų galima perskirstyti tam tikros šalies ekonominėms problemoms spręsti. Dėl šios priežasties BSP reglamente bus nustatytos palaipsniui taikomos makroekonominės sąlygos.

                1. Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą arba kuo labiau padidinti BSP lėšų poveikį ES finansinę paramą gaunančių valstybių narių ekonomikos augimui. Toks prašymas gali būti pateiktas siekiant remti įgyvendinimą:

                a) rekomendacijų, pateiktų pagal bendras ekonominės politikos gaires;

                b) užimtumo rekomendacijų;

                c) konkrečias priemones, skirtas euro zonos valstybėms narėms pagal 136 straipsnio 1 dalį;

                d) rekomendacijų, pateiktų pagal perviršinio deficito procedūrą;

                e) rekomendacijų, pateiktų pagal perviršinio disbalanso procedūrą;

                f) Sąjungos paramos pagal vidutinės trukmės mokėjimų balanso priemonę;

                g) Sąjungos paramos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę;

                h) finansinę paramą pagal Europos stabilumo mechanizmą

                1. Jeigu valstybė narė nesiima veiksmingų veiksmų reaguodama į Komisijos prašymą peržiūrėti partnerystės sutartį bei susijusias programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, visi mokėjimai arba jų dalis gali būti sustabdyti.

                1. Kai padaroma išvada, kad valstybė narė nesiėmė pakankamų veiksmų pagal:

                a) konkrečias priemones, skirtas euro zonos valstybėms narėms pagal 136 straipsnio 1 dalį;

                b) perviršinio deficito procedūrą;

                c) makroekonominio disbalanso procedūrą;

                d) programą pagal vidutinės trukmės mokėjimų balanso priemonę;

                e) programą pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę;

                f) finansinę paramą pagal Europos stabilumo mechanizmą

                visi įsipareigojimai ir mokėjimai arba jų dalis sustabdomi.

                1. Pasiūlymą sustabdyti įsipareigojimus pateikia Komisija, ir jis bus laikomas automatiškai priimtu Taryboje, išskyrus atvejus, kai Taryba per vieną mėnesį tokį pasiūlymą atmeta kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimą sustabdyti mokėjimus priima Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu. Visi sprendimai dėl sustabdymo bus proporcingi ir veiksmingi, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ir jais bus laikomasi vienodo požiūrio į visas valstybes nares principo, visų pirma atsižvelgiant į sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Pirmenybė turėtų būti teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai turėtų būti sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir jei nesilaikoma reikalavimų.

                1. Įsipareigojimų sustabdymui taikoma „dvigubo apribojimo“ metodika:

                  • ne daugiau kaip 50 % BSP lėšų apribojimas, taikomas pirmos perviršinio deficito procedūros atveju, ir ne daugiau kaip 25 % BSP lėšų apribojimas, taikomas pirmos perviršinio disbalanso procedūros atveju. Sustabdytų įsipareigojimų lygis turėtų būti didinamas laipsniškai ir sudaryti ne daugiau kaip 100 % BSP lėšų perviršinio deficito procedūros atveju ir ne daugiau kaip 50 % BSP lėšų – perviršinio disbalanso procedūros atveju, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą;

                  • ne daugiau kaip 0,5 % nominaliojo BVP apribojimas, taikomas pirmo perviršinio deficito procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6b dalį, ir ne daugiau kaip 0,25 % nominaliojo BVP apribojimas, taikomas pirmo perviršinio disbalanso procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6c dalį. Jei ir toliau nesilaikoma reikalavimų, šio BVP apribojimo procentinė dalis turėtų būti palaipsniui didinama ir sudaryti ne daugiau kaip 1 % nominaliojo BVP, ją taikant pakartotinio perviršinio deficito procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6b dalį, ir ne daugiau kaip 0,5 % nominaliojo BVP, ją taikant pakartotinio perviršinio disbalanso procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6c dalį, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

                1. Nedarydama poveikio įsipareigojimų panaikinimo taisyklėms, Komisija panaikins įsipareigojimų sustabdymą. Sprendimą panaikinti mokėjimų sustabdymą priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Atitinkama valstybė narė vėl galės naudotis lėšomis, kai tik ji imsis reikiamų veiksmų.

                1. 79 punktas, susijęs su 78 punkto a, b, d ir e papunkčiais ir 80 punkto b ir c papunkčiais, netaikomas JK dėl Protokolo (Nr. 15), pridėto prie ES sutarties ir SESV (žr. 2010 m. spalio 21 d. darbo grupės ataskaitą „Ekonomikos valdymo ES stiprinimas).

                Veiklos rezervas

                1. Kiekviena valstybė narė nustato nacionalinį veiklos rezervą sanglaudos politikoje numatytam investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, taip pat EŽŪFKP ir EJRŽF, kurį sudaro 7 % bendros jai skirtos asignavimų sumos; taip bus sudarytos palankesnės sąlygos daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui. Įsipareigojimų sumoms, kurios kasmet yra skiriamos nacionaliniam veiklos rezervui, n+3 įsipareigojimų panaikinimo taisyklė netaikoma tol, kol nepaskirstomas rezervas. Rezervas bus paskirstytas po 2019 m. atliktos veiklos rezultatų peržiūros.

                Išankstinio finansavimo normos

                1. Išankstinio finansavimo išmokomis programų pradžioje užtikrinama, kad valstybės narės nuo pat pradžios galėtų teikti paramą gavėjams konkrečiai programai įgyvendinti. Todėl turėtų būti taikomi tokie išankstinio finansavimo lygiai:

                Pradinė išankstinio finansavimo suma bus mokama tokiomis dalimis:

                a) 2014 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos ir 1,5 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą nuo 2010 m. pagal SESV 122, 143 straipsnius arba paramą iš EFSF, arba jeigu 2013 m. gruodžio 31 d. ji gauna paramą pagal 136 ir 143 straipsnius;

                b) 2015 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos ir 1,5 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą nuo 2010 m. pagal SESV 122, 143 straipsnius arba paramą iš EFSF, arba jeigu 2014 m. gruodžio 31 d. ji gauna paramą pagal 136 ir 143 straipsnius;

                c) 2016 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos.

                Jeigu veiksmų programa patvirtinama 2015 m. arba vėliau, ankstesnės dalys bus išmokėtos patvirtinimo metais.

                Kitos reguliavimo nuostatos

                1. Visoms programoms bus taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, grindžiama tuo, kad įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu susijusios sumos nepadengiamos išankstiniu finansavimu arba nenurodomos mokėjimo prašyme per N+3 laikotarpį.

                Kalbant apie Rumuniją ir Slovakiją, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos išnagrinėti praktinius sprendimus, kaip sumažinti su 2007−2013 m. nacionaliniame pakete numatytomis lėšomis susijusių įsipareigojimų automatinio panaikinimo riziką, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimą.

                 

                Vertinimas

                1. Remdamasi 3 punkte numatytu pagrindu, Bendrųjų reikalų taryba kas dvejus metus svarstys BSP lėšų panaudojimą bei rezultatus ir teiks rekomendacijas pavasario Europos Vadovų Tarybos vykdomam bendram visų ES politikos sričių ir priemonių, skirtų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti visoje Europos Sąjungoje, vertinimui.

                1. Projektų, kurių bendros reikalavimus atitinkančios išlaidos sudaro daugiau kaip 50 mln. EUR (75 mln. EUR transporto projektų atveju), atveju Komisija atliks išsamesnį ex ante vertinimą, kad būtų užtikrinta, kad jie atitiktų partnerystės sutartį, jais būtų prisidedama prie programos tikslo ir jie būtų ekonominiu požiūriu pagrįsti.

                1. Programavimo laikotarpio pradžioje Komisija ir valstybės narės turi susitarti dėl plataus užmojo tikslų. Tikslai turi būti išmatuojami ir apimti finansinius bei veiklos rodiklius. Komisija nuolat peržiūri pažangą, padarytą siekiant tikslų, ir teikia ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal 3 punktą. Kai yra įrodymų, kad sutartų tikslų pasiekti nepavyksta dideliu mastu, Komisija gali taikyti finansines korekcijas.

                Konkurencijos principo taikymas projektų atrankai

                1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad projektų atranka būtų grindžiama procedūromis ir kriterijais, kurie yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir visiškai atitinkantys Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad būtų atrinkti tik geriausi projektai.

                PVM

                1. PVM neatitinka finansavimo iš BSP fondų ir iš 10 000 mln. EUR, kurie iš Sanglaudos fondo pervesti į Europos infrastruktūros tinklų priemonę, reikalavimų. Tačiau PVM sumos atitinka reikalavimus, jei jos yra negrąžintinos pagal nacionalinės teisės aktus dėl PVM.

                3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ

                1. Veiksmai pagal šią išlaidų kategoriją yra įvairios saugumui ir piliečiams skirtos programos, kai bendradarbiavimas Sąjungos lygiu sukuria pridėtinę vertę. Visų pirma tai apima veiksmus prieglobsčio ir migracijos srityse bei iniciatyvas išorės sienų ir vidaus saugumo srityse, taip pat priemones teisingumo srityje. Ypač daug dėmesio bus skiriama salose gyvenančioms bendruomenėms, kurios susiduria su neproporcingomis migracijos problemomis. Veiksmais pagal šią išlaidų kategoriją taip pat remiamos pastangos piliečių dalyvavimui Europos Sąjungos veikloje skatinti, be kita ko, pasitelkiant kultūrą, kalbų įvairovę ir kūrybos pramonę. Be to, tai apima priemones, kuriomis gerinama visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga. Supaprastinant programas bus užtikrintas veiksmingesnis ir rezultatyvesnis veiksmų šioje srityje įgyvendinimas ateityje.

                Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 15 686 mln. EUR:

                3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ

                (mln. EUR, 2011 m. kainomis)

                2014 m.

                2015 m.

                2016 m.

                2017 m.

                2018 m.

                2019 m.

                2020 m.

                2 053

                2 075

                2 154

                2 232

                2 312

                2 391

                2 469

                4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE

                1. Išorės politika yra viena iš pagrindinių ES veiksmų sričių, kuri buvo sustiprinta naujoje Lisabonos sutartimi apibrėžtoje institucinėje struktūroje. Daugiamete finansine programa turi būti grindžiamas ES pasiryžimas plėtoti savo, kaip aktyvaus subjekto tarptautinėje arenoje, turinčio regioninių ir pasaulinių interesų ir pareigų, vaidmenį. Jos finansavimo priemonėmis bus sustiprintas ES bendradarbiavimas su partneriais, remiami siekiai propaguoti ES vertybes užsienyje, pristatyti tokią ES politiką, kuria būtų prisidedama prie pagrindinių pasaulinių uždavinių sprendimo, didinti ES vystomojo bendradarbiavimo poveikį, investuoti į ilgalaikį ES kaimynystės politikos šalių klestėjimą ir stabilumą, remti ES plėtros procesą, stiprinti Europos solidarumą po gaivalinių arba žmogaus sukeltų nelaimių, gerinti krizių prevenciją bei sureguliavimą ir kovoti su klimato kaita. Atitinkamais atvejais ir taikant objektyvius kriterijus, parama partneriams bus pritaikyta atsižvelgiant į jų vystymosi padėtį ir įsipareigojimą bei pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityse. Viso to pagrindas – didesnis lankstumas 4-oje išlaidų kategorijoje ir veiksmingas įgyvendinimas.

                Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 58 704 mln. EUR:

                4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE

                (mln. EUR, 2011 m. kainomis)

                2014 m.

                2015 m.

                2016 m.

                2017 m.

                2018 m.

                2019 m.

                2020 m.

                7 854

                8 083

                8 281

                8 375

                8 553

                8 764

                8 794

                1. Vienas iš pagrindinių valstybių narių prioritetų yra laikytis ES oficialaus įsipareigojimo iki 2015 m. bendrai skirti 0,7 % BNP dydžio oficialią paramą vystymuisi – tokiu būdu žengiant ryžtingą žingsnį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Todėl Europos Sąjunga, vykdydama šį įsipareigojimą, turėtų siekti užtikrinti, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 90 % visos išorės pagalbos sudarytų oficiali parama vystymuisi, remiantis dabartine EBPO Paramos vystymuisi komiteto nustatyta apibrėžtimi.

                5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. ADMINISTRAVIMAS

                1. Siekiant konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais reikia, kad kiekviena viešojo administravimo įstaiga ir jos darbuotojai dėtų pastangas didinti veiksmingumą, rezultatyvumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų. Numatant išlaidas šioje išlaidų kategorijoje, reikia atsižvelgti į institucijų pajėgumą atlikti Sutartyse joms nustatytas užduotis, ES didėjančius teisinius įsipareigojimus ir kitą ES plėtros etapą. ES institucijos taip pat turi išsaugoti savo pajėgumą pritraukti ir išlaikyti labai profesionalią ir geografiškai subalansuotą ES administraciją.

                1. Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 61 629 mln. EUR:

                5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. ADMINISTRAVIMAS

                (mln. EUR, 2011 m. kainomis)

                2014 m.

                2015 m.

                2016 m.

                2017 m.

                2018 m.

                2019 m.

                2020 m.

                8 218

                8 385

                8 589

                8 807

                9 007

                9 206

                9 417

                1. Esant tokiai viršutinei ribai, institucijų administracinės išlaidos, išskyrus pensijas ir europines mokyklas, neviršys 49 798 mln. EUR laikantis toliau nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

                Administracinių išlaidų tarpinė viršutinė riba (išskyrus pensijas ir europines mokyklas)

                (mln. EUR, 2011 m. kainomis)

                2014 m.

                2015 m.

                2016 m.

                2017 m.

                2018 m.

                2019 m.

                2020 m.

                6 649

                6 791

                6 955

                7 110

                7 278

                7 425

                7 590

                1. Šios viršutinės ribos apima šias lėšas, kurios bus sutaupytos:

                • 2013–2017 m. laikotarpiu 5 % sumažinant visų ES institucijų, įstaigų, agentūrų ir jų administracijų darbuotojų skaičių. Tai kompensuojama padidinant darbuotojų darbo valandų skaičių be atlyginimo koregavimo;

                • sumažinant su darbuotojais nesusijusias išlaidas, vykdant tolesnes Tarnybos nuostatų reformas ir kitas vidaus administracines priemones;

                • remiantis Tarnybos nuostatų reforma visų darbuotojų atlyginimų ir pensijų koregavimą pagal atlyginimo skaičiavimo metodą sustabdant dvejiems metams;

                • visos institucijos, taip pat kitos įstaigos vienodai prisideda prie pirmiau nurodyto lėšų taupymo, taikant paskirstymo raktą, ir šis principas turi būti privalomas, jį įtraukiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. Vykdant metinę biudžetinę procedūrą visos institucijos, įstaigos ar agentūros turėtų pateikti išlaidų sąmatas, atitinkančias pirmiau nurodytas gaires. Vykdant Tarnybos nuostatų reformą taip pat bus sprendžiamas išlaidų pensijoms raidos klausimas. Remiantis Tarnybos nuostatų reforma bus iš naujo nustatytas naujas 6 % dydžio solidarumo mokestis, kuris bus atlyginimo skaičiavimo metodo reformos dalis. Šios priemonės turės didelės įtakos išlaidoms pensijoms vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

                1. Pirmiau nurodytos viršutinės ribos sudaro pagrindą bendro sprendimo procesui, kurio metu bus nuspręsta dėl konkretaus šių ir kitų Komisijos pasiūlytų priemonių (pavyzdžiui, ankstyvo išėjimo į pensiją apribojimų, pensinio amžiaus prailginimo, taip pat kasmetinio koregavimo nustatymo metodo) įgyvendinimo.

                HORIZONTALIEJI KLAUSIMAI. Į DFP NEĮTRAUKTOS PRIEMONĖS IR LANKSTUMAS

                1. Paprastai į DFP bus įtraukti visi punktai, kuriems numatytas ES finansavimas, ir tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas bei tinkama biudžetinė drausmė. Tačiau lankstumo priemonė, Solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos plėtros fondas į DFP nebus įtraukti dėl savo specifikos.

                1. Sąjunga privalo turėti gebėjimų reaguoti į ypatingas tiek vidaus, tiek išorės aplinkybes. Tuo pačiu metu lankstumo poreikį būtina įvertinti biudžetinės drausmės ir ES išlaidų skaidrumo, įskaitant sutartą išlaidų lygį, atžvilgiu. Todėl į DFP integruota ši lankstumo priemonė: 2 išlaidų kategorijoje sukurtas naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas, iš kurio būtų teikiama parama kilus didelėms krizėms, darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai ir platinimui.

                Pats lankstumo priemonių pobūdis lemia tai, kad jų lėšos naudojamos tik atsiradus poreikiui.

                1. Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio tikslas yra teikti finansinę paramą didelių nelaimių atveju, bus toliau finansuojamas ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 500 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

                1. Lankstumo priemonė, kurios tikslas yra finansuoti aiškiai nustatytas ir nenumatytas išlaidas, bus toliau finansuojama ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 471 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

                1. Neatidėliotinos pagalbos rezervas, kurio tikslas yra užtikrinti gebėjimą skubiai reaguoti į trečiųjų šalių konkrečius ir nenumatytus pagalbos poreikius (humanitarinės pagalbos operacijos, civilinis krizių valdymas ir apsauga, migracinis spaudimas), bus ir toliau finansuojamas ne pagal DFP, nustatant maksimalią metinę 280 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

                1. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas bus toliau finansuojamas ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 150 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

                1. 2014–2020 m. laikotarpiui, nesilaikant finansinės programos viršutinių ribų, sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Sprendimą panaudoti nenumatytų atvejų rezervą kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma. Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija maksimalios sumos, numatytos DFP metiniame techniniame koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą. Panaudojant nenumatytų atvejų rezervo lėšas skirtos sumos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų finansinės programos einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose išlaidų kategorijose. Tokiu būdu kompensuotos sumos pagal finansinę programą nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijama joje nustatytų einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinių ribų bendra suma.

                1. Dėl istorinių ir teisinių priežasčių ES paramos AKR šalims finansavimas tradiciškai neįtraukiamas į ES biudžetą. Esamomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad Kotonu susitarimo galiojimas pasibaigs 2020 m., EPF ir toliau nebus įtrauktas į 2014–2020 m. DFP. Pažymėtina, kad Komisija ketina pasiūlyti įtraukti EPF į biudžetą nuo 2021 m. Bendra EPF skiriama suma sudarys 26 984 mln. EUR. 11-ojo EPF įnašų raktas pateiktas 2 priede.

                1. Siekiant laikytis SESV 323 straipsnio, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, bus įgyvendinamas specialus ir kuo didesnis lankstumas. Tai bus įgaliojimų, kuriais remdamasi pirmininkaujanti valstybė narė toliau ves diskusijas su Europos Parlamentu pagal 11 punktą, dalis.

                Veiksmingesnis ir aktyvesnis EIB dalyvavimas

                1. EIB jau dabar labai remia ekonomikos augimą, t. y. teikia paskolas valstybėms narėms, kurios kitu atveju negalėtų prisidėti prie bendro struktūrinių fondų finansavimo, arba įgyvendina bendras finansines priemones. EIB dalyvavimas turėtų būti suintensyvintas:

                a) įgyvendinant ES ir EIB bendrai finansuojamus projektus kuo anksčiau pasinaudojant EIB ekspertinėmis žiniomis;

                b) užtikrinant, kad EIB būtų informuojamas apie ES remiamus projektus;

                c) įtraukiant EIB į didelių projektų ex ante vertinimą, be kita ko, pagal programą JASPERS;

                d) prireikus įtraukiant EIB į veiklą, susijusią su technine pagalba.

                II DALIS. PAJAMOS

                1. Nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais. Visa nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos biudžetui metiniams asignavimams mokėjimams padengti, neturi viršyti 1,23 % visų valstybių narių BNP sumos. Į Sąjungos biudžetą įskaitytų asignavimų įsipareigojimams bendra suma neturi viršyti 1,29 % visų valstybių narių BNP sumos. Turi būti išlaikomas tinkamas asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykis, siekiant užtikrinti jų suderinamumą.

                1. Nauja Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistema įsigalios pirmąją mėnesio, einančio po to, kai gaunamas paskutinės valstybės narės pranešimas apie jos priėmimą, dieną. Visi jos elementai bus taikomi atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.

                Tradiciniai nuosavi ištekliai

                1. Tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sistema nesikeis.
                  Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. surinkimo išlaidoms padengti valstybės narės pasilieka 20 % savo surinktų lėšų.

                PVM grindžiami nuosavi ištekliai

                1. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą tęsti darbą dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiamų nuosavų išteklių, kad jie būtų kuo paprastesni ir skaidresni, sustiprinti ES PVM politikos ir faktinių pajamų iš PVM ryšį ir užtikrinti vienodas sąlygas mokesčių mokėtojams visose valstybėse narėse. Nauji PVM grindžiami nuosavi ištekliai galėtų pakeisti esamus PVM grindžiamus nuosavus išteklius.

                FSM grindžiami nuosavi ištekliai

                1. 2013 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Tarybos sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje. Dalyvaujančių valstybių narių prašoma apsvarstyti, ar tai negalėtų tapti ES biudžeto naujų nuosavų išteklių baze. Tai neturėtų poveikio nedalyvaujančioms valstybėms narėms ir neturėtų poveikio Jungtinės Karalystės korekcijos apskaičiavimui.

                BNP grindžiami nuosavi ištekliai

                1. Metodas, pagal kurį taikomas vienodas tarifas siekiant nustatyti valstybių narių įnašus į esamų nuosavų išteklių, grindžiamų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), sistemą, nesikeis, nedarant poveikio 115 ir 118 punktų taikymui.

                Įgyvendinimo reglamentas

                1. Remiantis SESV 311 straipsnio ketvirta pastraipa bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos įgyvendinamosios priemonės.

                Korekcijos

                1. Galiojantis Jungtinei Karalystei taikomas korekcijos mechanizmas bus toliau taikomas.

                Tik 2014–2020 m. laikotarpiu:

                • Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai nustatomas 0,15 % PVM grindžiamų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas;

                • Danijai, Nyderlandams ir Švedijai bus taikomas atitinkamai 130 mln. EUR, 695 mln. EUR ir 185 mln. EUR bendras jų metinės BNP įmokos sumažinimas. Austrijai bus taikomas 30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m. bendras jos metinės BNP įmokos sumažinimas.

                ______________

                I PRIEDAS

                Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED
                Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

                II PRIEDAS

                11-ojo Europos plėtros fondo įnašų raktas

                11-ojo EPF įnašų raktas

                BE

                3,25 %

                BG

                0,22 %

                CZ

                0,80 %

                DK

                1,98 %

                DE

                20,58 %

                EE

                0,09 %

                IE

                0,94 %

                EL

                1,51 %

                ES

                7,93 %

                FR

                17,81 %

                IT

                12,53 %

                CY

                0,11 %

                LV

                0,12 %

                LT

                0,18 %

                LU

                0,26 %

                HU

                0,61 %

                MT

                0,04 %

                NL

                4,78 %

                AT

                2,40 %

                PL

                2,01 %

                PT

                1,20 %

                RO

                0,72 %

                SI

                0,22 %

                SK

                0,38 %

                FI

                1,51 %

                SE

                2,94 %

                UK

                14,68 %

                HR

                0,23 %

                1 :

                Išvados dėl kitų punktų išdėstytos dokumente 3/13.

                2 :

                Nedarant poveikio Protokolui Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje ir Protokolui Nr. 9 dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijoje I ir II blokų, pridėtų prie Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo akto (OL L 236, 2003 9 23, p. 944), taip pat Protokolui dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.


              Side Bar

              My account

              Manage your searches and email notifications


              Help us improve our website