Navigation path

Left navigation

Additional tools

EUROPOS VADOVŲ TARYBA 2011 M. BIRŽELIO 23–24 D. IŠVADOS

European Council - DOC/11/4   24/06/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO GA

D/11/4

COMMISSION EUROPÉENNE

SECRETARIAT GENERAL

Bruxelles, le 24 juin 2011

TEXTE LT

CONSEIL EUROPEEN – BRUXELLES

23 & 24 juin 2011

_________________

Delegacijoms pridedamos 2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

________________________

Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad beveik baigtas įgyvendinti 2011 m. kovo mėn. patvirtintas išsamus priemonių rinkinys, siekiant kad Europos ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų kuriamos darbo vietos bei stiprinama ekonomikos valdysena. Ji ypač palankiai įvertino pasiektą susitarimą dėl būsimo Europos stabilumo mechanizmo, dėl iš dalies pakeistų nuostatų dėl Europos finansinio stabilumo fondo ir svarią pažangą, padarytą rengiant pasiūlymus dėl ekonomikos valdyseną reglamentuojančių įstatymo galią turinčių aktų. Atlikusi valstybių narių programų bendrą įvertinimą remdamasi Komisijos įvertinimu ir patvirtinusi konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, į kurias turi būti atsižvelgta būsimuose nacionaliniuose sprendimuose dėl biudžeto bei struktūrinių reformų, ji užbaigė pirmąjį Europos semestrą. Šiomis aplinkybėmis ji atkreipė dėmesį į pakte „Euro plius“ dalyvaujančių valstybių narių pažadą kitais metais vykdomo proceso metu padidinti savo įsipareigojimų užmojį ir tikslumą. Europos Vadovų Taryba įvertino su koregavimo programa susijusią padėtį tose valstybėse narėse. Graikijos klausimu euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė dėl būsimų veiksmų ir paragino savo finansų ministrus užbaigti darbą, kad būtinus sprendimus būtų galima priimti iki liepos mėn. pradžios.

Po išsamių debatų Europos Vadovų Taryba nustatė ES migracijos politikos nuostatų, susijusių su Šengeno erdvės valdymu, išorės sienų kontrole, partnerysčių su pietinėmis kaimyninėmis šalimis plėtojimu ir bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimu iki 2012 m., plėtojimo gaires.

Europos Vadovų Taryba susitarė, kad stojimo derybos su Kroatija turėtų būti baigtos iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos, ir tokiu būdu patvirtino savo tvirtą įsipareigojimą užtikrinti Vakarų Balkanų stojimo į ES perspektyvą.

Europos Vadovų Taryba apsvarstė įvykius pietinėse kaimyninėse šalyse ir priėmė atskirą deklaraciją šiuo klausimu.

°

° °

  • I. EKONOMINĖ POLITIKA

  • Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad baigėsi pirmasis Europos semestras, todėl galima atlikti valstybių narių numatytų nacionalinių priemonių bendrą ES lygio įvertinimą. Atsižvelgdama į šią pirmąją patirtį, Europos Vadovų Taryba mano, kad Europos semestras gali tapti veiksmingu valdymo būdu, kuriuo integruotai, skaidriai ir laiku būtų prisidedama prie ES ir nacionalinės politikos formavimo procesų. Remdamasi tuo pačiu metu pateiktomis stabilumo ir konvergencijos programomis bei nacionalinėmis reformų programomis ES gali vienu metu įvertinti nacionalines ekonomikos augimo bei fiskalines strategijas ir spręsti galimas rizikos, disbalanso ar suderinimo problemas.

  • Remdamasi Komisijos pateiktu įvertinimu, Europos Vadovų Taryba aptarė valstybių narių pristatytą politiką ir priemones. Ši politika ir priemonės yra gera pradžia Europos ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, fiskalinėms problemoms spręsti ir platesnio užmojo reformoms nacionaliniu lygiu įgyvendinti. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į akivaizdų visų valstybių narių pasiryžimą imtis visų reikalingų priemonių siekiant visiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą. Valstybės narės padarė tinkamą pažangą nustatydamos darbo vietų kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ pagrindiniams tikslams ir kitiems tikslams pasiekti skirtus veiksmus. Kai kurių tikslų siekiama veiksmingai, tačiau kitiems tikslams (užimtumo, energijos vartojimo efektyvumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, skurdo mažinimo ir tretinio mokslo srityse) pasiekti reikia papildomų pastangų. Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama patikimos makroekonominės aplinkos užtikrinimui, fiskalinio tvarumo atkūrimui, makroekonominio disbalanso pašalinimui ir finansų sektoriaus stiprinimui.

  • Europos Vadovų Taryba patvirtina Tarybos priimtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir prašo visų valstybių narių į jas atsižvelgti priimant nacionalinius sprendimus dėl biudžeto bei struktūrinių reformų ir pašalinti šio proceso metu nustatytus trūkumus.

  • Nacionalinės pastangos turi būti remiamos Europos Sąjungos lygiu vykdomais veiksmais, visų pirma siekiant išnaudoti visą Europos potencialą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse. Todėl reikėtų sparčiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas ir Bendrosios rinkos aktą, daugiausia dėmesio skiriant 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos nustatytiems prioritetams. Visų pirma turi būti toliau mažinama MVĮ tenkanti reguliavimo našta ir, kai tikslinga, atitinkamoms labai mažoms įmonėms turėtų būti netaikomi tam tikri būsimi reglamentai arba bent jau taikoma paprastesnė tvarka. Atsižvelgiant į tai, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įvertinti būsimų labai mažoms įmonėms skirtų reglamentų poveikį ir išnagrinėti acquis siekiant nustatyti galiojančias prievoles, nuo kurių labai mažos įmonės galėtų būti atleistos. Ji susitarė šiuos klausimus vėl nagrinėti 2011 m. gruodžio mėn. vyksiančio susitikimo metu. Be to, Komisijos prašoma parengti veiksmų planą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo iki 2015 m. Komisijos prašoma 2011 m. spalio mėn. pateikti ataskaitą apie šias augimą skatinančias sritis, kad iki 2012 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo būtų užtikrinta pažanga.

  • Pakte „Euro plius“ dalyvaujančios valstybės narės pateikė įsipareigojimus (iš viso daugiau nei 100 atskirų priemonių) 1. Šie įsipareigojimai yra tinkamas pirmasis žingsnis siekiant pakto tikslų ir šiuo metu jie turi būti įgyvendinti nacionaliniu lygiu. Valstybių ar vyriausybių vadovai vėl nagrinės kai kuriuos pakto aspektus 2011 m. gruodžio mėn., prieš prasidedant kitam Europos semestrui.

  • Rengdamos būsimus įsipareigojimus dalyvaujančios valstybės narės užtikrins:

    didesnę aprėptį: įsipareigojimai turėtų būti labiau susiję su ekonomikos augimą skatinančių reformų pastangų telkimu pradiniame etape siekiant skatinti konkurencingumą, pvz., tinklų pramonės šakose ir paslaugų sektoriuje, ir daugiau dėmesio turėtų būti skiriama finansinio stabilumo stiprinimui;

    konkretesnį požiūrį: valstybės narės turėtų siekti, kad jų būsimi įsipareigojimai būtų kuo konkretesni ir kuo geriau išmatuojami, kad būtų tiksliai nurodyta, kaip ir kada įsipareigojimai bus įvykdyti, kad būtų galima išmatuoti per tam tikrą laiką padarytą pažangą ir sudaryti palankesnes sąlygas juos palyginti su kitų valstybių narių ir Europos strateginių partnerių įsipareigojimais;

    platesnį užmojį: valstybės narės turėtų pranešti apie inicijuotus perspektyvius reformų projektus, kuriais įgyvendinamas paktas, ir atsižvelgti į geriausios praktikos pavyzdžius;

    pragmatišką mokesčių politikos koordinavimą: Komisijos ir dalyvaujančių valstybių finansų ministrų prašoma iki 2011 m. gruodžio mėn. pranešti apie struktūrinėse diskusijose mokesčių politikos klausimais pasiektą pažangą, ypač siekiant užtikrinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, žalingos praktikos vengimą ir pasiūlymus dėl kovos su sukčiavimu bei mokesčių slėpimu. Vadovaudamasi paktu, Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės.

  • 2012 m. kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos pateikta metine augimo apžvalga, įvertins valstybių narių pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jų pagal paktą prisiimtus įsipareigojimus.

  • Užbaigus Dohos vystymosi derybų raundą būtų suteiktas didelis postūmis ekonomikos augimui ir būtų skatinamas konkurencingumas. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi skatinti prekybos liberalizavimo ir taisyklių nustatymo procesą siekiant stiprinti daugiašalę sistemą, ir yra pasirengusi nagrinėti visas derybų galimybes, kad Dohos raundas būtų užbaigtas, be kita ko, nagrinėjant su mažiausiai išsivysčiusių šalių prioritetais susijusius klausimus, laikantis su Dohos procesu susijusių įgaliojimų.

  • 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintas išsamus priemonių rinkinys dabar jau yra beveik visiškai įgyvendintas. Pasiektas susitarimas dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sutarties ir iš dalies pakeistų nuostatų dėl Europos finansinio stabilumo fondo. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas ESM sutarties ratifikavimas iki 2012 m. pabaigos ir spartus iš dalies pakeistų nuostatų dėl Europos finansinio stabilumo fondo įsigaliojmas. Padaryta didelė pažanga teisėkūros darbe, susijusiame su ekonomikos valdysenos stiprinimui skirtų dokumentų rinkiniu, o šio rinkinio priėmimas per pirmąjį svarstymą įvyks jau netrukus. Bankininkystės sektoriuje vykdomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Itin svarbu, kad jie būtų visiškai patikimi bei skaidrūs ir būtų vykdomi visapusiškai laikantis Europos bankininkystės institucijos parengtos metodikos ir gairių, o visi dalyviai užtikrintų aukščiausią patikrinimų rezultatų kokybę. Turi būti kuo greičiau imtasi visų būtinų tarptautinius standartus visiškai atitinkančių priemonių, kad būtų išspręstos visos atliekant šiuos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis nustatytos galimos bankų problemos.

  • Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Airijoje padarytą pažangą įgyvendinant reformų programą, kuri vykdoma taip, kaip suplanuota. Ji taip pat palankiai vertina naujai išrinktos Portugalijos Vyriausybės tvirtą įsipareigojimą iki galo įgyvendinti reformų programą. Remiantis visų šalių sutarimu dėl būtinybės vykdyti reformas, griežtai įgyvendinant šias programas bus užtikrintas skolos tvarumas ir tai padės Airijai bei Portugalijai grįžti į finansų rinkas.

  • Euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai pakartoja savo įsipareigojimą imtis visų būtinų veiksmų užtikrinti visos euro zonos finansinį stabilumą.

  • Euro zona sparčiai atsigauna ir pasiekė tvarią tvirto augimo kryptį. Euro pagrindai yra tvirti ir mes esame labai patenkinti po euro įvedimo demonstruojamais kainų stabilumo rodikliais.

  • Kalbant apie Graikiją, Europos Vadovų Taryba pripažįsta per praėjusius metus padarytą žymią pažangą, ypač fiskalinio konsolidavimo srityje. Ji palankiai vertina nuolatinį tvirtą Graikijos Vyriausybės įsipareigojimą įgyvendinti koregavimo programą.

  • Europos Vadovų Taryba ragina nacionalines valdžios institucijas toliau ryžtingai imtis būtinų veiksmų sureguliuoti padėtį, kad valstybė grįžtų į tvaraus vystymosi kelią. Būtina kuo skubiau per ateinančias kelias dienas užbaigti rengti visa apimantį reformų paketą, dėl kurio susitarta su Komisija dalyvaujant ECB bei TVF, o Graikijos Parlamentas turi priimti pagrindinius įstatymus dėl fiskalinės strategijos ir privatizavimo. Gavus Graikijos Vyriausybės prašymą, apie kurį pranešė Graikijos Ministras Pirmininkas, bus sukurtas pagrindas nustatyti naujos programos, kurią laikydamiesi dabartinės praktikos kartu remia euro zonos partneriai ir TVF, pagrindinius parametrus, ir kartu tai leistų laiku atlikti mokėjimą, kad liepos mėn. būtų patenkinti Graikijos finansiniai poreikiai.

  • Euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai sutaria, kad reikalingos papildomos lėšos bus skiriamos ir iš oficialių, ir iš privačių šaltinių. Jie pritaria požiūriui, dėl kurio birželio 20 d. buvo nuspręsta Euro grupėje ir kuriuo vadovaujantis numatoma siekti savanoriško privačiojo sektoriaus dalyvavimo, t. y. neoficialaus ir savanoriško esamos Graikijos skolos terminų pratęsimo pasibaigus grąžinimo terminui, kad būtų iš esmės sumažintas pagal programą privalomas kasmetinis finansavimas, tuo pačiu išvengiant atrankiojo įsipareigojimų nevykdymo.

  • Euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai ragina finansų ministrus baigti su likusiais elementais susijusį darbą, kad būtinus sprendimus būtų galima priimti iki liepos mėn. pradžios.

  • Europos Vadovų Taryba ragina visas Graikijos politines partijas remti pagrindinius programos uždavinius bei pagrindines politikos priemones ir taip užtikrinti griežtą bei spartų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į reformų, kurių Graikijoje reikia, trukmę, apimtį ir pobūdį, tam, kad jos būtų sėkmingos, būtina nacionalinė vienybė šiais klausimais.

  • Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą gerinti paskolų programos ir ES lėšų sinergiją. Europos Vadovų Taryba remia visas pastangas didinti Graikijos gebėjimus panaudoti ES lėšas siekiant skatinti augimą bei užimtumą. Tai galima pasiekti šias lėšas nukreipiant į konkurencingumo didinimą ir darbo vietų kūrimą. Be to, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina ir remia Komisijos kartu su valstybėmis narėmis rengiamą visa apimančią techninės pagalbos Graikijai programą.

  • Valstybių ar vyriausybių vadovai supranta, kad koregavimo priemonės pareikalaus Graikijos piliečių pastangų, ir yra įsitikinę, kad ši auka yra būtina norint atgaivinti ekonomiką ir taip bus prisidėta prie būsimo šalies stabilumo bei gerovės.

II. MIGRACIJA

  • Sutartyje nustatytas laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš apčiuopiamiausių ir sėkmingiausių Europos integracijos pasiekimų, taip pat viena iš pagrindinių laisvių. Reikia toliau stiprinti politines gaires ir bendradarbiavimą Šengeno erdvėje, didinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, nes jos visos vienodai privalo garantuoti, kad visos Šengeno taisyklės būtų veiksmingai taikomos laikantis sutartų bendrų standartų ir pagrindinių principų bei normų. Europos išorės sienos turi būti veiksmingai ir nuosekliai valdomos pasidalijant bendra atsakomybe, užtikrinant solidarumą ir didinant praktinį bendradarbiavimą.

  • Atsižvelgiant į 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadas, turėtų būti užtikrinama, kad bendrų taisyklių būtų laikomasi labiau ir platesniu mastu, visų pirma pasitelkiant Šengeno vertinimo sistemą, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į būsimas problemas. Šiam tikslui pasiekti reikia veiksmingos ir patikimos stebėsenos bei vertinimo sistemos. Būsima Šengeno vertinimo sistema bus suteikta galimybė sustiprinti, pritaikyti ir išplėtoti kriterijus remiantis ES acquis. Šis vertinimas turėtų būti vykdomas ES lygiu ir jame turėtų dalyvauti ekspertai iš valstybių narių, Komisijos ir kompetentingų agentūrų. Komisijos prašoma reguliariai pranešti įvertinimo rezultatus ir prireikus siūlyti reagavimo į galimus nustatytus trūkumus priemones.

  • Turėtų būti įdiegtas mechanizmas, kad būtų galima reaguoti į išimtines aplinkybes, dėl kurių kyla pavojus visam Šengeno bendradarbiavimo procesui, neribojant laisvo asmenų judėjimo principo taikymo. Jis turėtų apimti priemones, kurios būtų taikomos laipsniškai, diferencijuotai ir suderintai, siekiant padėti valstybei narei, patiriančiai didelį spaudimą prie išorės sienų. Šios priemonės galėtų apimti patikrinimo vizitus, techninę pagalbą bei finansinę paramą ir FRONTEX pagalbą, koordinavimą bei įsikišimą.

Taikant tokį mechanizmą, kaip visiškai kraštutinę priemonę galima būtų pradėti taikyti apsaugos sąlygą, pagal kurią būtų leidžiama išimties tvarka atnaujinti kontrolę kertant vidaus sienas, jei padėtis yra tikrai kritiška ir valstybė narė nebegali laikytis Šengeno taisyklėse numatytų savo įsipareigojimų. Tokios priemonės būtų imamasi remiantis nustatytais objektyviais kriterijais ir bendru įvertinimu, griežtai apribotu mastu ir laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad skubos atvejais reikia turėti galimybę imtis veiksmų. Tai neturės įtakos asmenų, kuriems Sutartimis suteikiama teisė laisvai judėti, teisėms.

Komisijos prašoma rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymą dėl tokio mechanizmo.

  • Atsakomybė už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms, kurios, vykdydamos šią funkciją, taip pat veikia visų valstybių narių bendram labui. Siekiant užtikrinti, kad Europos išorės sienos būtų veiksmingai valdomos ir visur būtų taikomi tokie patys standartai, visos atitinkamos priemonės turi būti optimaliai naudojamos ir prireikus pritaikomos. Europos sienų stebėjimo sistemos tolesniam plėtojimui ir toliau bus teikiama pirmenybė, kad ji pradėtų veikti iki 2013 m., o sienų stebėjimo veiklą vykdančioms valstybių narių valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos keistis operatyvine informacija ir gerinti bendradarbiavimą.

  • Be to, šios pastangos bus intensyvinamos sparčiai vykdant darbą pažangaus sienų valdymo srityje, siekiant užtikrinti, kad sienų kontrolės problemoms spręsti būtų pasitelkiamos naujos technologijos. Visų pirma turėtų būti įdiegta atvykimo ir išvykimo sistema bei registruotų keleivių programa. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros.

  • Turi būti nuolat stebimas FRONTEX ir kitų agentūrų veikimas siekiant užtikrinti nuolatinį jų veiklos veiksmingumą padedant valstybėms narėms valdyti išorės sienas, kovoti su nelegalia imigracija ir spręsti su pabėgėliais susijusius klausimus. FRONTEX bendradarbiaus su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl FRONTEX reglamento patikslinimo, kuriuo bus padidintas šios agentūros operatyvinių pajėgumų veiksmingumas. Vadovaujantis Stokholmo programa bus toliau plėtojama nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų bendradarbiavimo sistema, visų pirma skatinant organizuoti bendrą mokymą ir keistis pajėgumais bei standartais. Komisijos prašoma, glaudžiai bendradarbiaujant su FRONTEX, iki metų pabaigos šiuo tikslu pateikti papildomų pasiūlymų.

  • Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės šiuo metu yra patekusios į sudėtingą padėtį, ir dar kartą patvirtina, kad reikia tikro ir praktinio solidarumo valstybių narių, kurios dažniausiai susiduria su migracijos srautais, atžvilgiu. ES ir valstybės narės toliau teiks keičiantis padėčiai būtiną operatyvinę pagalbą ir finansinę paramą, remdamosi 2011 m. balandžio 11 d. Tarybos sutartomis priemonėmis. Siekiant tęsti ir prireikus intensyvinti pagalbos šioms valstybėms narėms veiksmus bus teikiamos būtinos lėšos ir techniniai bei žmogiškieji ištekliai. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, skirto savanoriškai vykdomo bandomojo projekto Maltoje išplėtimą. Ji laukia Komisijos komunikato dėl ES vidaus solidarumo, kuris turėtų būti pateiktas dar šiemet.

  • Norint užtikrinti judumo valdymą saugiomis sąlygomis, būtina nuosekli strateginė politika. Turi būti siekiama struktūriniu lygiu pašalinti pagrindines migracijos priežastis. Šiuo tikslu, įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, bus plėtojamos partnerystės su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis.

  • Visų pirma, kaip pasiūlyta neseniai pateiktame Komisijos komunikate, su tomis šalimis bus pradėtas plataus masto struktūrinis dialogas migracijos, judumo ir saugumo klausimais, siekiant suteikti apčiuopiamos naudos šioms šalims ir Europos Sąjungai. Tokie dialogai turėtų būti skubiai pradėti su tomis šalimis partnerėmis, kurios nori ir gali konstruktyviai nagrinėti šiuos klausimus. Partnerystės judumo srityje bus diferencijuojamos atsižvelgiant į šalių partnerių individualius nuopelnus, su kiekviena šalimi partnere bus tariamasi atskirai, jų rezultatai priklausys nuo pastangų ir pažangos visose srityse (migracijos, readmisijos, judumo ir saugumo) ir bus numatytas veiksmingas stebėsenos mechanizmas. Turėtų būti ieškoma būdų, kaip padidinti šiems regionams skirto finansavimo dalį neviršijant numatytų finansinių paketų lėšų.

  • Komisijos prašoma pateikti visuotinio požiūrio į migraciją įvertinimą, kuriame būtų išdėstyti Sąjungos santykių su visomis atitinkamomis trečiosiomis šalimis nuoseklesnės, sistemingesnės ir strategiškesnės politikos sistemos sukūrimo būdai, ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl Sąjungos pagrindinių partnerysčių plėtojimo, pirmenybę teikiant visoms Sąjungos kaimyninėms šalims.

  • Pastarojo meto įvykiai tapo Europos prieglobsčio politikos išbandymu. Žmonėms, kuriems reikalinga apsauga, reikia užtikrinti saugias ir veiksmingas prieglobsčio procedūras. Tam savo ruožtu reikia, kad būtų taikomas visas ES acquis šioje srityje. Itin svarbu, kad iki 2012 m. būtų baigta kurti bendra Europos prieglobsčio sistema, grindžiama aukštais apsaugos standartais ir sąžiningomis bei veiksmingomis procedūromis, padedančiomis užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir sudarančiomis sąlygas skubiai nagrinėti prieglobsčio prašymus, kad būtų užtikrintas sistemos tvarumas. Neseniai Komisijos pateikti iš dalies pakeisti pasiūlymai dėl Prieglobsčio procedūrų direktyvos ir dėl Priėmimo sąlygų direktyvos turėtų suteikti naują pagrindą pradėti derybas dėl dviejų svarbių bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektų. Pakeitimai neturėtų tapti priežastimi skatinti kelti nepagrįstus reikalavimus arba didinti bendras valstybių narių išlaidas. Šios derybos turėtų būti vedamos konstruktyviai, remiantis subalansuotu bendru požiūriu, apimančiu visus jau pateiktus pasiūlymus, kad būtų pasiekti pirmiau išdėstyti pagrindiniai tikslai.

III. KROATIJA

  • Europos Vadovų Taryba teigiamai vertina intensyvias Kroatijos pastangas, kuriomis buvo sudarytos sąlygos pasiekti galutinį stojimo derybų etapą. Šiuo metu Taryboje, laikantis visų griežtai nustatytų sąlygų ir derybų programos, nagrinėjami likę derybiniai skyriai. Atsižvelgdama į padarytą pažangą ir teigiamą Komisijos įvertinimą, Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos priimti visus būtinus sprendimus, kad iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos būtų galima užbaigti stojimo derybas su Kroatija remiantis neseniai Komisijos pateiktais bendrųjų pozicijų projektais, o Stojimo sutartį būtų galima pasirašyti iki metų pabaigos. Kroatija turėtų ir toliau energingai vykdyti reformas, visų pirma teismų ir pagrindinių teisių srityje, kad nuo įstojimo į ES dienos galėtų prisiimti visus narystės įsipareigojimus. Iki pat stojimo vykdant šių reformų stebėseną bus suteikta reikiamų garantijų Kroatijai ir dabartinėms valstybėms narėms. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis visų atitinkamų priemonių.

  • Šie pokyčiai suteiks naują impulsą Vakarų Balkanų europinei perspektyvai, jei šios šalys ir toliau vykdys reformas. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šį klausimą 2011 m. gruodžio mėn. susitikime. Šiuo požiūriu ji palankiai vertina Ratko Mladičiaus suėmimą ir perdavimą Hagos tribunolui, nes tarptautinio teisingumo srityje tai yra teigiamas žingsnis, kuriuo taip pat sustiprinta Serbijos įstojimo į ES perspektyva.

o

o o

KITI PUNKTAI

    Europos Vadovų Taryba:

  • paskyrė Mario Draghi Europos Centrinio Banko Pirmininku nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.;

  • priėmė deklaraciją dėl pietinių kaimyninių šalių (priedas); patvirtino naują požiūrį į santykius su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis, išdėstytą 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadose, ir pabrėžė 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Varšuvoje įvyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo svarbą;

  • patvirtino ES strategiją dėl Dunojaus regiono ir paragino visus atitinkamus subjektus nedelsiant įgyvendinti šią strategiją, kaip nurodyta 2011 m. balandžio 13 d. Tarybos išvadose; valstybių narių prašoma bendradarbiaujant su Komisija toliau rengti galimas būsimas makroregionines strategijas, visų pirma dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regionų;

    • atkreipdama dėmesį į šio klausimo svarbą, patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės ataskaitą dėl romų įtraukties ir paragino sparčiai įgyvendinti 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų iki 2020 m., visų pirma užtikrinti, kad iki 2011 m. pabaigos valstybės narės parengtų, atnaujintų ar išplėtotų nacionalines romų įtraukties strategijas arba integruotas politikos priemones, taikomas siekiant gerinti romų padėtį vadovaujantis platesnio pobūdžio socialinės įtraukties politika;

      • palankiai įvertino metinę ataskaitą dėl ES paramos vystymuisi tikslų, pažymėdama, kad nors 2010 m. ES tebebuvo didžiausia paramos teikėja pasaulyje, 2010 m. bendras tarpinis tikslas nebuvo pasiektas; ji dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą iki 2015 m. pasiekti paramos vystymuisi tikslus, kaip nustatyta 2005 m. birželio mėn. išvadose.

      ________________________

      PRIEDAS

      DEKLARACIJA DĖL PIETINIŲ KAIMYNINIŲ ŠALIŲ

      • Europos Vadovų Taryba patvirtina atitinkamai 2011 m. kovo 11 d. priimtoje deklaracijoje ir 2011 m. kovo 25 d. priimtose išvadose dėl pietinių kaimyninių šalių išdėstytus principus ir tikslus. Ji palankiai vertina 2011 m. gegužės 25 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Europos Komisijos paskelbtą Bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“. Ji visapusiškai patvirtina 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos ir ragina siekti sparčios pažangos įgyvendinant konkrečias priemones laikantis Tarybos sutartų principų ir tikslų.

      • Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Didžiojo aštuoneto (G8) paramą Europos pietinių kaimyninių šalių demokratiniams pokyčiams. Ji dar kartą pabrėžia Sąjungos svarbą Viduržemio jūros regionui ir tai, kaip svarbu pasitelkiant Viduržemio jūros šalių sąjungą pradėti konkrečius ir svarbius projektus.

      • Europos Vadovų Taryba palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo metu imamasi vykdant demokratinius pokyčius regione, visų pirma Egipte ir Tunise. Ji palankiai vertina naujos Konstitucijos pagrindinių elementų paskelbimą Maroke, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti politines reformas, įskaitant Konstitucijos persvarstymą, Jordanijoje, ir nepaprastosios padėties atšaukimą bei numatomą konstitucinę reformą Alžyre. Ji pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį reformų proceso įtrauktumą bei dialogą, ir įdėmiai stebės šių reformų įgyvendinimą.

      • Europos Vadovų Taryba patvirtina visiškai remianti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas
        1970 bei 1973 dėl Libijos ir pastangas, kurių ES valstybės narės imasi joms įgyvendinti. Ji visapusiškai patvirtina 2011 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Libijos ir pakartoja raginanti M. Kadafį nedelsiant atsisakyti valdžios.
        Libijos perėjimas prie demokratijos tebėra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos interesų. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad Pereinamojo laikotarpio nacionalinei taryba (PLNP) šiame procese tenka esminis vaidmuo, kadangi ji atstovauja Libijos gyventojų siekiams.

      • Europos Vadovų Taryba griežčiausiai smerkia vykdomas represijas ir toliau vykdomą nepriimtiną bei sukrečiantį Sirijos režimo smurtą prieš savo piliečius. Su giliu susirūpinimu ji atkreipia dėmesį į pranešimus apie netoli sienos su Turkija Sirijos Khirbet al-Jouz gyvenvietėje vykdomus karinius veiksmus ir dar kartą pakartoja anksčiau skelbtus raginimus rodyti kuo didesnį santūrumą. Pasirinkdamas represijų, o ne savo pažadų vykdyti plataus masto reformas, kelią režimas kelia abejonių dėl jo teisėtumo. Už nusikaltimus ir smurtą prieš civilius atsakingi asmenys privalės už tai atsakyti. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2011 m. birželio 20 d. Tarybos priimtas išvadas dėl Sirijos ir palankiai vertina naujų sankcijų patvirtinimą. Ji taip pat visiškai remia diplomatines pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad JT Saugumo Taryba galėtų prisiimti atsakomybę ir tinkamai reaguoti į padėtį Sirijoje.

      • Europos Vadovų Taryba tebėra susirūpinusi dėl padėties Jemene ir ragina visas šalis nutraukti smurtą, gerbti žmogaus teises ir laikytis nuolatinių paliaubų, taip pat ji palankiai vertina viceprezidento įsipareigojimus šiais klausimais. Ji dar kartą pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos iniciatyvoje numatytą tvarkingą ir visa apimantį perėjimo procesą. Europos Vadovų Taryba yra susirūpinusi dėl proceso, susijusio su Bahreino opozicijos narių teismais ir juose skelbiamais nuosprendžiais. Ji ragina Bahreiną užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

      • Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį, kad padėtis Gazoje vis dar kelia susirūpinimą. Gazos gyventojams teikiama humatinarinė pagalba turėtų atitikti atitinkamą sistemą bei Jungtinių Tautų sprendimus ir neturėtų kelti pavojaus žmonių gyvybei.

      • Esminiai pokyčiai visame arabų pasaulyje išryškino pažangos Artimųjų Rytų taikos procese ir išėjimo iš susidariusios aklavietės poreikį laikantis anksčiau sudarytų susitarimų ir prisiimtų įsipareigojimų. Europos Vadovų Taryba ragina visas šalis kuo skubiau pradėti derybas. Tik atnaujinus tiesiogines derybas būtų sudarytos realios sąlygos pagerinti padėtį vietoje ir tokiu būdu toliau siekti tvaraus ir visa apimančio sprendimo. Pabrėždama pagrindinį Artimųjų Rytų ketverto vaidmenį, Europos Vadovų Taryba teigiamai vertina pastangas, kurias šiuo tikslu deda ES valstybės narės bei vyriausioji įgaliotinė, ir palankiai vertina Prezidento B. Obamos neseniai pateiktus pasiūlymus, atsižvelgdama į ankstesnes ES pozicijas. Ji visapusiškai pritaria vyriausiosios įgaliotinės kvietimui Artimųjų Rytų ketvertui nustatyti įgyvendinamą perspektyvą kuo skubiau atnaujinti taikos procesą. Europos Vadovų Taryba ragina visas šalis susilaikyti nuo tokių vienašalių veiksmų, kurie nepadeda siekti visa apimančio sprendimo. Ji taip pat remia iniciatyvą Paryžiuje sušaukti konferenciją, kurioje būtų sutarta dėl ekonominės paramos Palestinos valstybės sukūrimui įgyvendinant atnaujintą taikos procesą. Europos Vadovų Taryba pareiškia, kad jai gilų susirūpinimą kelia Hamas belaisvio Gilad Shalit likimas, kai buvo aiškiai pažeista visame pasaulyje pripažįstama tarptautinė humanitarinė teisė. Praėjus penkeriems metams po jo sulaikymo, Europos Vadovų Taryba reikalauja, kad Gilad Shalit būtų nedelsiant paleistas.

      1 :

      Žr. dok. EUCO 24/11.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website