Navigation path

Left navigation

Additional tools

D/11/1

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

COMMISSION EUROPÉENNE

SECRETARIAT GENERAL

Bruxelles, le 4 février 2011

TEXTE LT

CONSEIL EUROPEEN – BRUXELLES
04 février 2011
CONCLUSIONS DE LA PRÉSIDENCE

Delegacijoms pridedamos Europos Vadovų Tarybos išvados (2011 m. vasario 4 d.).

  • Svarbu ne tik imtis neatidėliotinų veiksmų, būtinų aktualiausioms dėl ekonomikos ir finansų krizės kilusioms problemoms spręsti, bet ir toliau dėti tvirtus pamatus tvariam ekonomikos augimui kuriant darbo vietas. Šis tikslas nustatytas 2010 m. birželio mėn. priimtoje Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“. Šiandien Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skyrė dviem sektoriams – energetikos ir inovacijų sektoriams, kurie yra itin svarbūs užtikrinant Europos ekonomikos augimą ir gerovę ateityje. Ji susitarė dėl tam tikrų prioritetinių veiksmų, kuriuos įgyvendinant bus labai prisidedama prie ekonomikos augimo stiprinimo ir darbo vietų kūrimo bei prie Europos konkurencingumo skatinimo.

    I. ENERGETIKA

  • Saugi, patikima, tvari ir įperkama energija, kuri padėtų didinti Europos konkurencingumą, tebėra vienas iš Europos prioritetų. Vykdant veiksmus ES lygiu galima ir turi būti užtikrinta pridėtinė vertė siekiant šio tikslo. Bėgant metams daug nuveikta pagrindinėse ES energetikos politikos srityse, be kita ko, nustatyti plataus užmojo tikslai energetikos ir kovos su klimato kaita srityse ir priimti išsamūs teisės aktai, kuriais padedama siekti šių tikslų. Šiandien įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžtas ES įsipareigojimas siekti šių tikslų priimant įvairias toliau išdėstytas su veikla susijusias išvadas.

  • ES reikalinga visapusiškai veikianti, tarpusavyje sujungta ir integruota energijos vidaus rinka. Todėl valstybės narės, laikydamosi visų sutartų terminų, turi sparčiai ir visiškai įgyvendinti energijos vidaus rinką reglamentuojančius teisės aktus. Tarybos ir Europos Parlamento prašoma siekti, kad būtų kuo anksčiau priimtas Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl energijos rinkų vientisumo ir skaidrumo.

  • Vidaus rinka turėtų būti sukurta iki 2014 m., kad dujos ir elektros energija galėtų būti tiekiamos laisvai. Šiam tikslui pasiekti būtina visų pirma, kad, bendradarbiaudami su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemų operatoriai suintensyvintų veiklą rinkų susiejimo ir gairių bei tinklo kodeksų, kurie taikomi visiems Europos tinklams, srityse. Valstybių narių prašoma, bendradarbiaujant su Europos standartizacijos įstaigomis ir pramonės sektoriaus atstovais, paspartinti darbą siekiant iki 2011 m. vidurio priimti elektrinių transporto priemonių įkrovimo sistemų techninius standartus, o iki 2012 m. pabaigos – pažangiųjų elektros energijos tinklų ir skaitiklių techninius standartus. Komisija reguliariai teiks ataskaitas dėl energijos vidaus rinkos veikimo, ypač daug dėmesio skirdama vartotojams, įskaitant labiau pažeidžiamus vartotojus, kaip numatyta 2010 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadose.

  • Laikantis Komisijos komunikate dėl energetikos infrastruktūros nurodytų prioritetų, reikia dėti daug pastangų, kad Europos energetikos infrastruktūra būtų modernizuota ir išplėsta, o valstybių narių tinklai būtų sujungti. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti, kad valstybių narių solidarumas taptų veiksmingas, būtų pradėtos naudoti alternatyvios tiekimo / tranzito trasos bei energijos ištekliai ir būtų vystomi atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurie konkuruotų su tradiciniais ištekliais. Svarbu supaprastinti ir tobulinti leidimų statyti naujus infrastruktūros objektus išdavimo procedūras atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir procedūras; Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą šiuo klausimu. Įvairiomis valstybių narių iniciatyvomis, įgyvendinamomis siekiant integruoti rinkas ir tinklus regionų lygiu, ir Komisijos komunikate išdėstytomis iniciatyvomis prisidedama prie šio tikslo, ir šios iniciatyvos turi būti remiamos. Po 2015 m. nė viena ES valstybė narė nebeturėtų būti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, o jų energetiniam saugumui nebeturėtų kilti pavojus dėl tinkamų jungčių nebuvimo.

  • Rinkai teks nemažų infrastruktūros investicijų finansavimo išlaidų didžioji dalis; šios išlaidos bus atgaunamos taikant tarifus. Itin svarbu skatinti reguliavimo sistemą, kuri būtų patraukli investicijoms. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skaidriam ir nediskriminaciniam finansavimo poreikius atitinkančių tarifų nustatymui ir tinkamam tarpvalstybinių investicijų sąnaudų pasiskirstymui, skatinant konkurenciją bei konkurencingumą ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams. Vis dėlto kai kuriems projektams, kurių įgyvendinimas būtų pateisinamas dėl su energijos tiekimo saugumu / solidarumu susijusių priežasčių, tačiau jų įgyvendinimui neįmanoma pritraukti pakankamai finansavimo lėšų iš rinkos, gali reikėti skirti tam tikro dydžio viešojo sektoriaus finansavimą, kad būtų paskatintas finansavimas iš privačiojo sektoriaus. Tokie projektai turėtų būti atrinkti laikantis aiškių ir skaidrių kriterijų. Komisijos prašoma iki 2011 m. birželio mėn. pateikti Tarybai duomenis apie investicijas, kurių gali prireikti, ir pasiūlymus, kaip būtų galima patenkinti finansavimo poreikius ir šalinti galimas infrastruktūros investicijų kliūtis.

  • Siekiant toliau didinti Europos energijos tiekimo saugumą, turėtų būti įvertintas Europos potencialas tradicinių bei netradicinių (skalūnų dujų ir skalūnų alyvos) iškastinio kuro išteklių tvarios gavybos ir naudojimo srityse.

  • Investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą stiprinamas konkurencingumas ir prisidedama prie energijos tiekimo saugumo ir tvarumo išlaikant mažas kainas. Iki 2020 m. turi būti pasiektas tikslas – užtikrinti 20 % energijos vartojimo efektyvumą, dėl kurio susitarta 2010 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime ir nuo kurio šiuo metu nukrypta. Šiam tikslui pasiekti reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų panaudotas didesnio energijos taupymo pastatuose, transporte ir produktuose bei procesuose potencialas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. visos valstybės narės, vykdydamos atitinkamų viešųjų pastatų ir paslaugų viešuosius pirkimus, turėtų taikyti energijos vartojimo efektyvumo standartus, kuriais būtų atsižvelgiama į ES pagrindinį tikslą. Tarybos prašoma nedelsiant išnagrinėti būsimą Komisijos pasiūlymą dėl naujo efektyvaus energijos vartojimo plano, kuriame bus išsamiau išdėstytos politikos kryptys bei priemonės, apimančios visą energijos tiekimo grandinę. Iki 2013 m. ji peržiūrės, kaip siekiama ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo, ir prireikus apsvarstys, ar reikia papildomų priemonių.

  • Komisijos prašoma intensyvinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos įgyvendinimo srityje, visų pirma nuoseklių nacionalinių paramos sistemų ir bendradarbiavimo mechanizmų srityse.

  • ES ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir saugias bei tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs Europos strateginiame energetikos technologijų plane nustatytų technologinių prioritetų įgyvendinimui. Komisijos prašoma pateikti naujų iniciatyvų dėl pažangiųjų tinklų, įskaitant iniciatyvas, susijusias su netaršių transporto priemonių kūrimu, energijos kaupimu, tausiais biodegalais ir miestams skirtais energijos taupymo sprendimais.

  • Siekiant užtikrinti ES išorės santykių su svarbiausiomis gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumą ir darną, reikia geriau koordinuoti ES ir valstybių narių veiklą. Komisijos prašoma iki 2011 m. birželio mėn. pateikti komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, kurio tikslas – toliau didinti ES išorės veiksmų energetikos srityje nuoseklumą ir darną. Valstybių narių prašoma nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie savo visus naujus ir galiojančius dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis; Komisija, atsižvelgdama į poreikį apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją, šią informaciją tinkama forma pateiks visoms kitoms valstybėms narėms. Vyriausiosios įgaliotinės prašoma savo darbe visapusiškai atsižvelgti į energetinio saugumo aspektą. Be to, į energetinį saugumą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ES kaimynystės politikoje.

  • ES turėtų imtis Sutartis atitinkančių iniciatyvų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir plėtoti abipusiai naudingas energetikos partnerystes su svarbiausiais subjektais ir strateginių koridorių erdvėje, kurios apimtų daug įvairių klausimų, įskaitant reguliavimo metodus, visose bendro intereso srityse, pavyzdžiui, energetinio saugumo, saugių ir tvarių mažo anglies dioksido kiekio technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, investavimo sąlygų ir aukščiausių branduolinio saugumo standartų išlaikymo ir propagavimo srityse. Be to, ji turėtų skatinti kaimynines šalis priimti atitinkamas jos energijos vidaus rinkos taisykles, visų pirma užtikrindama platesnį ir nuodugnesnį Energijos bendrijos sutarties taikymą bei skatindama regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Įgyvendindama strategiją „Energetika 2020“ ji taip pat turėtų plėtoti būtinas priemones, kad ES elektros energijos gamintojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos už Europos ekonominės erdvės ribų esančių gamintojų atžvilgiu. Europa turi įvairinti tiekimo trasas ir išteklius. Todėl Komisijos prašoma toliau stengtis sudaryti palankesnes sąlygas dideliems dujų kiekiams transportuoti skirtiems strateginiams koridoriams, pavyzdžiui, pietiniam koridoriui, plėtoti.

  • Reikėtų kuo greičiau daryti pažangą siekiant sukurti patikimą, skaidrią ir taisyklėmis grindžiamą partnerystę su Rusija bendro intereso srityse energetikos sektoriuje, vedant derybas dėl proceso pasibaigus Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo taikymui ir atsižvelgiant į vykdomą darbą Partnerystės siekiant modernizavimo srityje bei palaikant dialogą energetikos klausimais.

  • Siekdama spręsti su energijos kainų nepastovumu susijusias problemas, ES bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis ir tęs šį darbą Didžiojo dvidešimtuko (G20) lygiu.

  • Europos Vadovų Taryba pareiškė laukianti, kol bus parengta 2050 m. mažo anglies dioksido kiekio strategija, kurioje būtų numatytas ilgesnio laikotarpio veiksmų energetikos ir kituose susijusiuose sektoriuose pagrindas. Norint pasiekti ES tikslą iki 2050 m. 80–95 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., kaip susitarta 2009 m. spalio mėn., atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nuomone išsivysčiusioms šalims būtinus atlikti sumažinimus, reikės energetikos sistemų revoliucijos, kurią būtina pradėti jau dabar. Siekiant 2050 m. tikslo, deramą dėmesį reikėtų skirti tarpinių etapų nustatymui. Europos Vadovų Taryba reguliariai stebės šio proceso raidą.

    II. INOVACIJOS

  • Investicijos švietimo, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, o novatoriškos idėjos, kurias galima panaudoti kuriant naujus parduoti tinkamus produktus ir paslaugas, skatina ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Europos Vadovų Taryba paragino įgyvendinti strateginį ir integracinį požiūrį skatinant inovacijas ir visapusiškai panaudojant Europos intelektinį kapitalą, siekiant naudos piliečiams, bendrovėms, ypač MVĮ, ir mokslinių tyrimų darbuotojams. Ji stebės pažangą vykdant tolesnę veiklą, susijusią su strategija „Europa 2020“.

  • Todėl Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos parengtoje dabartinėje inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje nurodytas tendencijas ir pokyčius. Ji paprašė Komisijos skubiai parengti bendrą integruotą rodiklį, kad būtų sudaryta galimybė geriau stebėti pažangą inovacijų srityje. Ji nuolat stebės pirmiau nurodytos veiklos raidą.

  • Inovacijos padeda spręsti pačias svarbiausias visuomenės problemas, su kuriomis susiduriame. Siekiant užtikrinti, kad visuomenei naudingos inovacijos greičiau patektų į rinką, reikia darniai sutelkti Europos ekspertines žinias bei išteklius ir skatinti veiklos ES ir valstybių narių lygiu sinergiją. Turėtų būti plėtojamas bendras programavimas. Šiomis aplinkybėmis svarbus žingsnis – pradėti įgyvendinti bandomąją inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje. Taryba turės reguliariai stebėti procesą, kad būtų pasiekti ilgalaikiai tikslai ir konkretūs kasmet nustatomi tikslai. Būtinus politinius sprendimus dėl būsimų inovacijų partnerysčių Taryba priims prieš pradedant jas įgyvendinti.

  • Talentams ir investicijoms pritraukti Europai reikia suvienytos mokslinių tyrimų erdvės. Todėl reikia skubiai pašalinti likusius trūkumus ir iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę – tikrą bendrą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinką. Visų pirma reikėtų stengtis didinti mokslinių tyrimų darbuotojų judumą ir karjeros perspektyvas, studijuojančių absolventų judumą ir Europos patrauklumą užsienio šalių mokslinių tyrimų darbuotojams. Be to, reikėtų geriau platinti informaciją apie viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kartu gerbiant intelektinės nuosavybės teises, t. y. sudaryti ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aprašą, kuris būtų susietas su panašiais nacionaliniu lygiu finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų aprašais.

  • Reikėtų skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į novatoriškus produktus ir paslaugas, visų pirma gerinant pagrindines sąlygas. Šioje srityje Komisijos prašoma:

  • pateikti pasiūlymų siekiant paspartinti, supaprastinti ir modernizuoti standartizavimo procedūras, visų pirma suteikti galimybę tam tikromis sąlygomis pramonės sukurtus standartus paversti Europos standartais;

  • pateikti viešųjų pirkimų direktyvų taikymo gaires; plačiąja prasme viešieji pirkimai turėtų būti geriau pritaikyti tam, kad padėtų didinti novatoriškų prekių ir paslaugų paklausą;

  • 2011 m. atlikti atitinkamų valstybės pagalbos sistemų laikotarpio vidurio peržiūrą;

  • išnagrinėti galimybes nustatyti intelektinės nuosavybės teisių valorizacijos priemonę Europos lygiu, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į žinių rinką, ir iki 2011 m. pabaigos pateikti ataskaitą Tarybai.

  • Komisijos prašoma skubiai daryti pažangą svarbiausiose skaitmeninės ekonomikos srityse, siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų sukurta viena bendra skaitmeninė rinka, be kita ko, skatinti ir apsaugoti kūrybingumą, plėtoti elektroninę prekybą ir viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą.

  • Reikėtų dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų pašalintos likusios teisinės ir administracinės kliūtys tarpvalstybinėms rizikos kapitalo operacijoms. Komisijos prašoma iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymų:

  • dėl ES masto rizikos kapitalo schemos, kuri būtų grindžiama Europos investicijų fondu ir kitomis atitinkamomis finansų įstaigomis, įdiegimo, bendradarbiaujant su nacionaliniais ekonominės veiklos vykdytojais;

  • dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės stiprinimo;

  • ir dėl įvertinimo, kaip geriausiai patenkinti sparčiai augančių novatoriškų bendrovių poreikius laikantis rinka grindžiamo požiūrio. Šioje srityje Komisijos taip pat prašoma išnagrinėti galimybes sukurti smulkaus verslo inovacijų mokslinių tyrimų schemą.

  • Vykdydamos fiskalinį konsolidavimą valstybės narės pirmenybę turėtų teikti tvariam augimui palankioms išlaidoms, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir energetikos srityse.

  • Kartu reikėtų imtis konkrečių pertvarkos priemonių, kurių tikslas – didinti valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiksmingumą. Nacionaliniu lygiu valstybės narės primena savo pasirengimą skirti bent 50 % apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų su klimatu susijusiems veiksmams, įskaitant novatoriškus projektus, finansuoti.
    Be to, jos turėtų geriau naudoti dabartinius struktūrinius fondus, skirtus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams finansuoti.

  • Itin svarbu supaprastinti ES priemones, kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriausiems mokslininkams ir novatoriškiausioms bendrovėms jas įsisavinti, visų pirma atitinkamoms institucijoms susitariant dėl naujos pusiausvyros tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp rizikavimo ir rizikos vengimo. Komisijos prašoma iki šių metų pabaigos pateikti pasiūlymus, užtikrinant, kad visos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonės derėtų bendroje strateginėje sistemoje. Reikėtų apsvarstyti finansinių mechanizmų, pagal kuriuos būtų galima finansuoti svarbiausius Europos projektus, kurie yra svarbus mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo veiksnys, kūrimo klausimą. Kaip niekad svarbu nacionaliniu ir ES lygiu padindinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingus ES politikos įgyvendinimo mechanizmus, iki metų pabaigos reikėtų priimti finansinio reglamento supaprastinimo nuostatas.

    III. EKONOMIKOS PADĖTIS

  • Europos Vadovų Taryba apžvelgė ekonomikos padėtį ir nurodė, kad bendros ekonomikos perspektyvos gerėja, nors dar yra didelių problemų. Ji susitarė dėl veiksmų krypčių rengiantis kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

  • Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą kovo mėn. susitarti dėl bendro požiūrio į Komisijos pasiūlymus dėl ekonomikos valdyseną reglamentuojančių teisės aktų, užtikrinant visapusišką darbo grupės rekomendacijų įgyvendinimą, kad iki birželio mėn. pabaigos būtų galima pasiekti galutinį susitarimą su Europos Parlamentu. Tai sudarys sąlygas Stabilumo ir augimo paktui sustiprinti ir naujai makroekonomikos sistemai įgyvendinti.

  • Ji paragino Europos bankininkystės instituciją ir kitas atitinkamas institucijas atlikti plataus užmojo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o valstybes nares – užtikrinti, kad būtų įdiegti konkretūs ES valstybės pagalbos taisykles atitinkantys planai, kuriuos vykdant būtų sprendžiamos tų bankų, kurių silpnąsias vietas atskleidžia testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, problemos.

  • Atsižvelgdama į Europos semestrą ir remdamasi Komisijos pateikta metine augimo apžvalga, kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba nustatys stabilumo ir konvergencijos programų kito etapo prioritetus struktūrinių reformų ir fiskalinio konsolidavimo srityje bei prioritetus ES kompetencijos srityse, įskaitant vieną bendrą rinką. Todėl, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ integruotomis gairėmis, valstybių narių prašoma balandžio mėn. pateikti nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas.

  • Be to, kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl nedidelio Sutarties pakeitimo, susijusio su Europos stabilumo mechanizmu.

  • Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino pridedamą euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų ir ES institucijų pareiškimą.

IV. IŠORĖS SANTYKIAI

32. Europos Vadovų Taryba priėmė deklaraciją dėl Egipto ir viso regiono (II priedas).

33. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dėl įvykių Viduržemio jūros regione tampa dar svarbiau laikytis ankstesnių taikos susitarimų ir skubiai daryti pažangą Artimųjų Rytų taikos procese. Ji pareiškė laukianti, kad 2011 m. vasario 5 d. Miunchene įvyksiančiu Artimųjų Rytų ketverto susitikimu bus labai prisidėta prie šio proceso.

34. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2011 m. sausio 31 d. Užsienio reikalų tarybos priimtas išvadas dėl Baltarusijos, įskaitant sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones. Europos Sąjunga pakartoja esanti tvirtai įsipareigojusi stiprinti savo santykius su Baltarusijos pilietine visuomene. Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi vykdyti kritišką santykių politiką, be kita ko, pasitelkdama dialogą ir Rytų partnerystę: šios politikos vykdymo sąlygos yra pagarba demokratijos bei teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms. Užsienio reikalų taryba ir toliau reguliariai nagrinės padėtį Baltarusijoje ir yra pasirengusi prireikus apsvarstyti tolesnes tikslines priemones visose reikiamose srityse.

________________________

I PRIEDAS

EURO ZONOS VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ IR ES INSTITUCIJŲ PAREIŠKIMAS

Atsižvelgdami į savo 2010 m. gruodžio mėn. pareiškimą ir pakartodami esantys pasirengę padaryti viską, kas reikalinga visos euro zonos stabilumui užtikrinti, euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai ir ES institucijos apžvelgė pažangą, padarytą įgyvendinant visapusišką strategiją, skirtą finansiniam stabilumui išsaugoti ir užtikrinti, kad krizei pasibaigus euro zona dar labiau sustiprėtų.

Šioje strategijoje numatytas ekonomikos valdyseną reglamentuojančių teisės aktų rinkinys, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, finansų sektoriaus atkūrimas ir Europos semestro įgyvendinimas. Be to, jie susitarė dėl toliau išvardytų veiksmų, kurie yra bendro dokumentų rinkinio, kuris turi būti parengtas kovo mėn., dalis:

  • tolesnio sėkmingo galiojančių programų įgyvendinimo su Graikija ir Airija;

  • Komisijos, bendradarbiaujant su Europos centriniu banku, atliekamo vertinimo, kokia pažanga padaryta euro zonos valstybėse narėse įgyvendinant priemones, kurių imtasi fiskalinei padėčiai ir augimo perspektyvoms stiprinti;

  • Euro grupės konkrečių pasiūlymų dėl Europos finansinio stabilumo fondo stiprinimo siekiant užtikrinti būtiną efektyvumą tinkamai paramai teikti;

  • Europos stabilumo mechanizmo veikimo bruožų galutinio nustatymo, pirmininkaujant Euro grupės pirmininkui, vadovaujantis gruodžio mėn. sutartais įgaliojimais.

Remdamiesi naująja ekonomikos valdysenos sistema valstybių ar vyriausybių vadovai imsis tolesnių veiksmų naujai ekonominės politikos kokybei euro zonoje užtikrinti siekiant padidinti konkurencingumą ir taip pasiekti didesnę konvergenciją, nepakenkiant vienai bendrai rinkai. Euro zonai nepriklausančios valstybės narės bus pakviestos dalyvauti koordinavimo procese. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pradės konsultacijas su euro zonos valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovais ir pateiks ataskaitą, kurioje bus nustatytos konkrečios tolesnės veiksmų kryptys, kaip numatyta Sutartyje. Šiuo tikslu jis glaudžiai bendradarbiaus su Komisijos pirmininku. Jis užtikrins, kad suinteresuotų euro zonai nepriklausančių valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai būtų tinkamai įtraukti į šį procesą.

II PRIEDAS

DEKLARACIJA DĖL EGIPTO IR VISO REGIONO

Europos Vadovų Taryba nepaprastai susirūpinusi stebi blogėjančią padėtį Egipte. Ji griežtai pasmerkė smurtą ir visus, kurie naudoja ir skatina smurtą. Ji pabrėžė, kad visi piliečiai turi teisę nekliudomai ir taikiai dalyvauti demonstracijose, deramai saugomi teisėsaugos institucijų. Bet koks mėginimas riboti laisvą informacijos srautą, įskaitant prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus nukreiptą agresiją ir bauginimus, yra nepriimtinas.

Europos Vadovų Taryba paragino Egipto valdžios institucijas atsižvelgti į Egipto gyventojų siekius ne represijomis, o vykdant politinę reformą. Visos šalys turėtų elgtis santūriai bei vengti tolesnio smurto ir pradėti tvarkingą perėjimą prie plataus atstovavimo principu grindžiamos vyriausybės. Europos Vadovų Taryba akcentavo, kad toks perėjimo procesas turi būti pradėtas nedelsiant. Asociacijos susitarime išdėstyti principai ir prisiimti įsipareigojimai turi būti ES santykių su Egiptu pagrindas.

Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad Tuniso ir Egipto žmonės taikiai ir oriai išreiškė savo teisėtus, demokratinius, ekonominius ir socialinius siekius, atitinkančius vertybes, kurias Europos Sąjunga propaguoja savo teritorijoje ir visame pasaulyje. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad į piliečių demokratinius siekius turėtų būti atsižvelgta palaikant dialogą ir vykdant politinę reformą, visapusiškai gerbiant žmogaus teises bei pagrindines laisves ir surengiant laisvus bei sąžiningus rinkimus. Ji paragino visas šalis šiuo tikslu užmegzti prasmingą dialogą.

Europos Sąjunga yra pasiryžusi teikti visokeriopą paramą pereinamiesiems procesams, kuriais siekiama demokratinio valdymo, pliuralizmo, geresnių ekonominio klestėjimo bei socialinės įtraukties galimybių ir didesnio stabilumo regione. Europos Vadovų Taryba prisiima įsipareigojimą dėl naujos partnerystės, apimančios veiksmingesnę paramą ateityje toms šalims, kurios vykdo politines ir ekonomines reformas, be kita ko, pasitelkdama Europos kaimynystės politiką ir Viduržemio jūros šalių sąjungą.

Todėl Europos Vadovų Taryba

  • paprašė Vyriausiosios įgaliotinės perduoti šią žinią būsimo jos vizito Tunise ir Egipte metu;

  • paprašė Vyriausiosios įgaliotinės, atsižvelgiant į šią partnerystę, parengti priemones, kuriomis siekiama teikti Europos Sąjungos paramą pereinamiesiems ir pertvarkos procesams (demokratinių institucijų stiprinimui, demokratinio valdymo ir socialinio teisingumo skatinimui, taip pat pagalbai rengiant laisvus ir sąžiningus rinkimus bei jų metu), bei labiau su šiais tikslais susieti Europos kaimynystės politiką ir Viduržemio jūros šalių sąjungos veiklą; ir

  • paprašė Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos skubiai atitinkamai patikslinti Europos Sąjungos aktus, skirti humanitarinę pagalbą ir pasiūlyti priemones bei projektus bendradarbiavimui, mainams ir investicijoms regione skatinti, siekiant propaguoti ekonominį ir socialinį vystymąsi, įskaitant aukštesnio statuso suteikimą Tunisui.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website