Navigation path

Left navigation

Additional tools

D/10/3

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED
COMMISSION EUROPÉENNE

Bruxelles, le 16 septembre 2010

TEXTE LT

CONSEIL EUROPEEN – BRUXELLES
16 septembre 2010
CONCLUSIONS DE LA PRÉSIDENCE
_________________

EUROPOS SĄJUNGOS

TARYBA

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 16 d.

(OR. en)

EUCO 21/10

CO EUR 16

CONCL 3

PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS

nuo:

Tarybos generalinio sekretoriato

kam:

Delegacijoms

Dalykas:

EUROPOS VADOVŲ TARYBA
2010 M. RUGSĖJO 16 D.

IŠVADOS

Delegacijoms pridedamos Europos Vadovų Tarybos (2010 m. rugsėjo 16 d. susitikimas) išvados.

________________________

Europos Vadovų Taryba apsvarstė, kaip suteikti naują impulsą Sąjungos išorės santykiams visapusiškai pasinaudojant Lisabonos sutartimi suteiktomis galimybėmis. Ji laikėsi nuomonės, kad Europai reikia atkakliau propaguoti savo interesus ir vertybes laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo. Pirma, kadangi per artimiausias savaites ir mėnesius numatyta surengti keletą svarbių renginių, ji nustatė bendrąsias gaires. Ji taip pat nusprendė dėl kelių konkrečių priemonių, skirtų Sąjungos išorės politikos veiksmingumui apskritai pagerinti. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Ekonomikos valdysenos darbo grupės padarytą pažangą.

I. SANTYKIAI SU STRATEGINIAIS PARTNERIAIS

Besikeičiantis pasaulis: iššūkis ES

  • Sparčiai keičiantis pasauliui Europa susiduria su daugybe iššūkių, kuriems spręsti reikia suderintų tarptautinių veiksmų. Pastaroji ekonomikos ir finansų krizė akivaizdžiai parodė, kiek europiečių gerovė, saugumas ir gyvenimo kokybė priklauso nuo išorės veiksnių. Naujų subjektų, turinčių savo pasaulėžiūrą ir interesų, atsiradimas taip pat yra svarbus naujas tarptautinės aplinkos aspektas.

  • Europos Sąjunga privalo būti veiksmingu pasauliniu subjektu, pasirengusiu dalytis atsakomybe už pasaulio saugumą ir imtis vadovaujamo vaidmens nustatant bendrą atsaką į bendrus iššūkius. Stipri ekonomika ir vidaus sanglauda sustiprins Sąjungos gebėjimą daryti įtaką pasaulyje. Sąjunga gali remtis savo tvirtu tikėjimu veiksmingu daugiašališkumu, visų pirma JT vaidmeniu, visuotinėmis vertybėmis, atvira pasaulio ekonomika bei savo unikaliomis įvairiomis priemonėmis. Ji tebėra didžiausia paramos teikėja šalims, kurioms jos reikia, yra didžiausia prekybos partnerė pasaulyje ir yra sukūrusi bendrą saugumo ir gynybos politiką, sustiprintą krizių valdymo priemonėmis, kurias reikėtų toliau stiprinti. Ji taip pat atlieka svarbų stabilizuojantį vaidmenį kaimyninėse šalyse. Sąjunga užtikrino stabilumą Vakarų Balkanuose visų pirma tuo, kad suteikė tam regionui europinę perspektyvą; Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys 2010 m. birželio mėn. susitikime.

  • Vadovaudamasi Lisabonos sutartimi ir laikydamosi Europos saugumo strategijos, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės veiks strategiškiau, kad Europa tarptautiniu mastu darytų realią įtaką. Tam reikia aiškiai nustatyti jos strateginius interesus ir tikslus tam tikru momentu ir konkrečiau apsvarstyti būdus, kaip atkakliau jų siekti. Europos Vadovų Taryba ragina didinti Europos Sąjungos lygio ir nacionalinių lygių sinergiją, laikantis Sutarčių nuostatų, didinti institucinių subjektų veiklos koordinavimą, geriau integruoti visas atitinkamas priemones ir įvairių sričių politiką ir veiksmingiau pasinaudoti aukščiausiojo lygio susitikimų su trečiosiomis šalimis teikiamomis galimybėmis, kaip išsamiau išdėstyta I priede.

  • Europos Sąjungos strateginės partnerystės su svarbiais pasaulio subjektais yra naudinga priemonė siekiant Europos tikslų ir propaguojant jos interesus. Tai pasitvirtins tik tuo atveju, jeigu šios partnerystės bus abipusės, grindžiamos tarpusavio interesais ir nauda bei pripažįstant, kad visi subjektai turi ir teisių, ir pareigų. Besiformuojančios ekonomikos šalims visapusiškas dalyvavimas tarptautinėje sistemoje turėtų sudaryti sąlygas skleisti jo naudą subalansuotu būdu ir po lygiai pasidalyti pareigas. Todėl prekybos su strateginiais partneriais intensyvinimas yra labai svarbus tikslas, kuriuo prisidedama prie ekonomikos atgaivinimo ir darbo vietų kūrimo. Turime imtis konkrečių veiksmų norėdami užtikrinti plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimus, užtikrinti Europos įmonėms didesnes galimybes patekti į rinkas ir intensyvinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje su svarbiais prekybos partneriais.

Gairės būsimiems renginiams

  • Europos Sąjunga per artimiausias savaites surengs kelis svarbius tarptautinius susitikimus. Europos Vadovų Taryba šiandien nustato šiems susitikimams skirtas pirmines gaires. Ateityje ji reguliariai aptars išorės santykius, kad iš anksto prieš svarbius renginius nustatytų strategines gaires, ypač siekdama apibrėžti pagrindines gaires dėl mūsų tikslų ir priemonių jiems pasiekti. Reikia, kad Europos Vadovų Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio ir Tarybos atliktu veiksmingu parengiamuoju darbu, pateiktų aiškias strategines rekomendacijas.

  • Spalio mėn. įvyks aukščiausiojo lygio susitikimai su Kinija ir Korėjos Respublika bei Azijos ir Europos susitikimas (ASEM); vėliau šiais metais bus surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas su Indija. Tai yra gera proga bendradarbiauti su svarbiais partneriais labai dinamiškoje pasaulio dalyje. Darbotvarkėje bus tokie klausimai kaip atitinkami vaidmenys siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po ekonomikos krizės ir visuotinių iššūkių sprendimas pasauliniu mastu. Prioritetinėse Europos ir Azijos bendradarbiavimo srityse reikėtų imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, bendradarbiauti klimato kaitos srityje, įskaitant bendradarbiavimą veiksmingo ir patikrinamo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo skatinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, neatidėliotinais saugumo klausimais, pavyzdžiui, ginklų platinimo, terorizmo, kibernetinio saugumo ir piratavimo klausimais; bendradarbiauti regioniniais klausimais, pavyzdžiui, dėl Irano ir Šiaurės Korėjos, taip pat pasauliniais klausimais tokiais kaip migracijos, energetikos ir galimybių naudotis žaliavomis; bendradarbiauti vystymosi politikos klausimais, propaguoti gerą valdymą, darbo standartų laikymąsi bei žmogaus teises ir plėtoti atskirų šalių žmonių tarpusavio santykius.

Rengdamasi visų pirma ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimui, Europos Sąjunga turėtų aktyviai siekti savo strateginių interesų, be kita ko, susijusių su dvišalės prekybos skatinimu, prekių patekimu į rinką ir paslaugų teikimu rinkoje bei investavimo sąlygomis; intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir viešojo pirkimo rinkų atvėrimu; didesne drausme eksporto subsidijų srityje; ir dialogu dėl valiutų kurso keitimo politikos.

  • Per artimiausius mėnesius Europos Vadovų Tarybai teks nagrinėti keletą kitų svarbių klausimų išorės santykių srityje.

    • G20 aukščiausiojo lygio susitikimas Seule bus proga apžvelgti pasaulio ekonomikos atsigavimą ir G20 narių įsipareigojimus. Visų pirma tai suteiks galimybę Sąjungai pabrėžti, kaip svarbu yra išlaikyti didelę spartą finansų reformos srityje; šioje srityje ES poziciją stiprina neseniai pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl finansų priežiūros dokumentų rinkinio bei reguliavimo sistemos reformos užbaigimo iki 2011 m. pabaigos. Šis susitikimas taip pat turėtų tapti aiškiu signalu, kad būtina užbaigti PPO derybas pagal Dohos vystymosi darbotvarkę ir įgyvendinti stipraus, tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo sistemą. 2010 m. spalio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba išsamiai aptars pasirengimą Seulo susitikimui ir nustatys Sąjungos poziciją. G8 ir G20 tebebus svarbūs forumai apibrėžiant pasaulinį atsaką į daugelį iššūkių, su kuriais susiduriame; ES turi prie jo aktyviai prisidėti laikydamasi suderintų pozicijų. Todėl Europos Vadovų Taryba palankiai vertina 2011 m. G20 ir G8 pirmininkausiančios Prancūzijos siekį šiuo tikslu visapusiškai išnaudoti šių forumų teikiamas galimybes.

    • Transatlantiniai santykiai yra grindžiami bendromis vertybėmis ir yra esminis tarptautinės sistemos elementas. Dabartinėmis aplinkybėmis šiems santykiams reikia suteikti naują impulsą ir iš naujo apsvarstyti būdus, kaip sukurti tikrą partnerystę, kuri būtų grindžiama mūsų atitinkamais pranašumais ir ypatumais. 2010 m. lapkričio mėn. įvyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas su Prezidentu B. Obama suteiks realią progą šioje srityje ir jam reikės kruopščiai pasirengti. 2010 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba susitars dėl pagrindinių politinių idėjų, kurias Europos Sąjungos atstovai pateiks minėtame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime. Įgyvendinant geru abipusių interesų supratimu ir atitinkamu indėliu grindžiamą transatlantinę partnerystę daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama potencialios mūsų ekonominių santykių naudos didinimui, glaudesniam bendradarbiavimui pagrindiniais tarptautiniais klausimais ir pasaulinių iššūkių sprendimui kartu ekonomikos ir saugumo srityje. Šiuo tikslu vyriausiojo įgaliotinio prašoma parengti idėjų, kaip būtų galima toliau stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, laikantis Jungtinių Tautų chartijos ir atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų. Tai turėtų būti padaryta laikantis abipusio sustiprinimo principo ir išlaikant sprendimų priėmimo savarankiškumą, vadovaujantis rekomendacijomis dėl konkrečių priemonių, kurias ES pateiks NATO 2010 m. vasario mėn.

    • Spalio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba apžvelgs pasirengimą Kankūne rengiamai konferencijai klimato kaitos klausimais ir susitars dėl ES pozicijos. Kankūno konferencijoje turėtų būti padaryta reali pažanga tarptautinėse derybose klimato kaitos klausimais, kad dalyviai prisiimtų konkrečius įsipareigojimus postūmiui suteikti ir toliau daryti pažangą siekiant plataus užmojo galutinio susitarimo.

    • Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo būsimas svarstymas suteiks galimybę intensyvinti santykius su Sąjungos rytinėmis kaimynėmis pasitelkiant Rytų partnerystę, taip pat santykius su pietinėmis kaimynėmis. Sklandus projektų, pradėtų pagal Rytų partnerystę, įgyvendinimas yra ES vertybių propagavimas ir skatina atitinkamų šalių ir ES taisyklių suderinamumą teisės, ekonomikos ir socialinėje srityse. Antrasis Viduržemio jūros šalių sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas laiku suteiks progą stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą ir padės atnaujinti tiesiogines šalių derybas Artimųjų Rytų taikos procese.

    • ES ir Afrikos santykiai pastaraisiais metais įgavo naują dinamiką. Dar labiau šie santykiai turėtų būti sustiprinti 2010 m. rugsėjo 28 d. rengiamame ES ir Pietų Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime ir 2010 m. lapkričio 29–30 d. rengiamame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime. Palaikydama partnerystę su Afrikos šalimis ES toliau sieks ekonominio vystymosi, gero valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės tikslų vadovaudamasi Bendra ES ir Afrikos strategija.

    • Rugsėjo 20–22 d. Niujorke įvyks JT aukšto lygio plenarinis posėdis Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) klausimais. Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi kartu su tarptautinės bendruomenės partneriais prisidėti prie to, kad iki 2015 m. pasauliniu mastu būtų pasiekti TVT.

    • Aukščiausiojo lygio susitikimuose su Ukraina (lapkričio mėn.) ir su Rusija (gruodžio mėn.) turėtų būti sustiprintas bendradarbiavimas abipusės naudos srityse, kad šiems svarbiems santykiams su šiomis dviem šalimis būtų suteikta daugiau stabilumo ir jie būtų labiau nuspėjami, taip pat būtų propaguojamos žmogaus teisės.

Visų pirma, aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukraina turėtų užtikrinti pažangą derybose dėl asociacijos susitarimo, įskaitant išsamų ir visaapimantį laisvosios prekybos susitarimą, ir akcentuoti ES vaidmenį šioje svarbioje kaimyninėje šalyje vykdant ekonomines ir demokratines reformas.

Aukščiausiojo lygio susitikimas su Rusija suteiks progą intensyvinti bendradarbiavimą su Rusija ir apsvarstyti visų pirma jos modernizavimo darbotvarkę. Bendradarbiavimas turėtų būti intensyvinamas ekonomikos klausimais, pavyzdžiui, energetikos, investicijų ir inovacijų, saugumo klausimais, be kita ko, įšaldytų konfliktų, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, aplinkosaugos klausimais, įskaitant klimato kaitą.

Spalio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba vėl svarstys, kokios turi būti pagrindinės Europos Sąjungos gairės šiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose, kad jų rezultatai būtų naudingi.

    • Atsižvelgdama į šiais metais surengto aukščiausiojo lygio susitikimo su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis partnerėmis sėkmę, ES yra pasiryžusi toliau glaudžiai bendradarbiauti su regiono šalimis reaguojant į pasaulinius iššūkius, su kuriais susiduriame.

* *

*

  • Europos Sąjungai strategiškai svarbu užtikrinti Pakistano vystymąsi ir stabilumą. Reaguodamos į pražūtingus potvynius šioje šalyje Europos Sąjunga ir jos valstybės narės padidino dvišalę ir daugiašalę humanitarinę pagalbą. Europos Vadovų Taryba priėmė Deklaraciją dėl Pakistano (II priedas).

  • Europos Sąjunga išlaikys aktyvų vaidmenį, be kita ko, dalyvaudama Ketverto veikloje, remiant Izraelio ir Palestinos Administracijos derybas bei užtikrinant jų sėkmingą baigtį. Europos Vadovų Taryba priėmė Deklaraciją dėl Artimųjų Rytų taikos proceso (III priedas).

II. EKONOMIKOS VALDYSENOS DARBO GRUPĖ

  • Remdamasi Ekonomikos valdysenos darbo grupės pirmininko tarpine ataskaita, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina padarytą didelę pažangą, visų pirma susijusią su Europos semestru, naujos makrolygio ekonomikos priežiūros sistemos, skirtos tvarumo principų neatitinkantiems konkurencijos nukrypimams bei disbalansui stebėti ir laiku koreguoti, kūrimu bei su nacionalinių fiskalinių sistemų stiprinimu.

  • Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia išlaikyti Europos ekonomikos valdysenos reformos spartą, ir tikisi 2010 m. spalio mėn. įvyksiančiame susitikime sulaukti galutinės darbo grupės ataskaitos, kuri apimtų visus 2010 m. kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Tarybos suteiktų įgaliojimų aspektus, pateikiant išsamų priemonių rinkinį, kuriuo bus remiamasi teisėkūros darbe.

I PRIEDAS

VIDAUS SUSITARIMAI

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS IŠORĖS POLITIKOS GERINIMO

  • Apžvelgdama konkrečias priemones, skirtas apskritai pagerinti Europos Sąjungos išorės politikos veikimą, Europos Vadovų Taryba ragina laikytis labiau integruoto požiūrio užtikrinant, kad siekiant Europos Sąjungos strateginių interesų būtų visapusiškai ir suderintai pasitelktos visos atitinkamos ES bei nacionalinės priemonės ir politika, laikantis Sutarčių nuostatų. Rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimams ir tarptautiniams renginiams turi būti visapusiškai atsižvelgta į tokių klausimų kaip klimato kaita, energetikos politika, prekyba, vystymasis arba teisingumo ir vidaus reikalų klausimai, įskaitant migraciją ir vizų politiką, svarbą, bendradarbiaujant su partneriais ir daugiašaliu lygiu. Todėl Europos Sąjunga turėtų dar labiau didinti savo vidaus ir išorės politikos suderinamumą ir papildomumą. Turėtų būti toliau plėtojama praktika rengti politinius debatus pakankamai iš anksto prieš aukščiausiojo lygio susitikimus, ypatingą dėmesį skiriant prioritetų ir konkrečių užduočių nustatymui.

  • Reikia plėtoti Europos Sąjungos išorės santykių ir valstybių narių dvišalių santykių su trečiosiomis šalimis sinergiją, kad atitinkamais atvejais tai, kas nuveikta Europos Sąjungos lygiu, papildytų ir sustiprintų tai, kas nuveikta valstybių narių lygiu, ir atvirkščiai. Turėtų būti aktyviau ir reguliariau atitinkamais lygiais keičiamasi informacija ir konsultuojamasi dėl pokyčių remiantis ES ir valstybių narių aukščiausiojo lygio susitikimų su svarbiais strateginiais partneriais kalendoriumi.

  • Glaudus ir reguliarus visų įvairių institucinių subjektų, dalyvaujančių nustatant ir įgyvendinant Europos Sąjungos išorės santykius, veiklos koordinavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad ES atstovai galėtų apginti suderintas pozicijas dėl įvairių Sąjungos strateginių interesų ir tikslų.

  • Europos Sąjungos lygiu rengiantis daugiašaliams aukščiausiojo lygio susitikimams padaryta didelė pažanga, visų pirma pasitelkiant praktinius Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir ES Komisijos Pirmininko susitarimus dėl atstovavimo Europos Sąjungai G8 ir G20 struktūrose. Europos Vadovų Taryba prašo jų toliau siekti, kad Europos Sąjunga geriau reikštų savo poziciją tokiuose forumuose.

  • Europos Sąjungai reikia aiškaus konkrečių klausimų, kylančių plėtojant santykius su atskiromis valstybėmis partnerėmis, vaizdo. Jai reikia parengti vidutinės trukmės laikotarpio planus, kuriuose būtų nustatyti tikslai, kurie ilgainiui turi būti pasiekti, kiekviename aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skiriant dviem arba trims esminiams klausimams. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiojo įgaliotinio, bendradarbiaujant su Komisija ir su Užsienio reikalų taryba, įvertinti santykių su visais strateginiais partneriais perspektyvas ir visų pirma apibrėžti mūsų interesus bei galimus svertus jiems pasiekti. Vyriausiojo įgaliotinio prašoma 2010 m. gruodžio mėn. įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateikti pirmąją šio darbo pažangos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti apsvarstytas šių aukščiausiojo lygio susitikimų dažnumas, forma ir rezultatai, kurie turi būti labiau orientuoti į ES tikslų pasiekimą. Europos Vadovų Taryba prašo Pirmininko, bendradarbiaujant su Komisijos Pirmininku ir vyriausiuoju įgaliotiniu, imtis reikiamų iniciatyvų šiam procesui tobulinti.

  • Europos išorės veiksmų tarnyba bus labai svarbi priemonė remiant pastangas Europos Sąjungos išorės politikai intensyvinti. Vadovaujant vyriausiajam įgaliotiniui tarnyba padės Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai rengti strategines apžvalgas ir koordinuoti veiksmus, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos išorės veiksmų apskritai suderinamumas.

_____________________

II PRIEDAS

Deklaracija dėl Pakistano

  • Europos Vadovų Tarybą sukrėtė pragaištingas Pakistaną siaubiančių potvynių, kurie toliau griauna pragyvenimo šaltinius ir bendruomenes visoje šalyje, poveikis. Tai precedento neturinčio masto katastrofa Pakistano istorijoje. Dėl jos atsiradę humanitariniai poreikiai ir jos poveikis jau ir taip pažeidžiamai ekonomikai yra didžiuliai. Kadangi šios krizės mastas yra labai didelis, į ją reikia reaguoti nedelsiant ir visapusiškai, be kita ko, atsižvelgiant į Pakistano vystymosi, saugumo ir stabilumo strateginę svarbą regione. Remdamasi 2010 m. birželio mėn. surengto antrojo ES ir Pakistano aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais, Europos Vadovų Taryba pakartoja ketinanti intensyvinti bendradarbiavimą politiniais klausimais. Stabilus, demokratiškas ir klestintis Pakistanas yra itin svarbus sprendžiant pasaulinius klausimus, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ginklų neplatinimo ir kovos su narkotikais srityse. Geras valdymas taip pat bus svarbus užtikrinant greitą šalies atstatymą.

  • Europos Vadovų Taryba primena ES (valstybių narių ir Komisijos) pastaruoju metu reaguojant į krizę dedamas pastangas, visų pirma didelės humanitarinės pagalbos teikimą. Ji pripažįsta tolesnės paramos Pakistanui svarbą siekiant teikti skubią pagalbą ir ilgalaikę paramą atkūrimui ir atstatymui.

  • Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba nusprendžia pavesti ministrams skubiai patvirtinti visapusiškas trumpalaikio, vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio priemones, kuriomis bus grindžiamas Pakistano atkūrimas ir būsimas vystymasis. Tai turėtų būti didelė papildoma humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi, taip pat plataus užmojo priemonės prekybos srityje, kurios yra svarbios ekonomikos atgaivinimui ir augimui užtikrinti. Todėl Europos Vadovų Taryba pabrėžia savo tvirtą įsipareigojimą išimtinai suteikti Pakistanui didesnių galimybių patekti į ES rinką nedelsiant ir tam tikram laikotarpiui ir laikantis PPO taisyklių sumažinant muitus, taikomus pagrindinėms iš Pakistano importuojamoms prekėms, šias priemones įgyvendinant kuo greičiau, ir įsipareigoti pripažinti 2014 m. Pakistano atitiktį BLS + reikalavimams, su sąlyga, kad Pakistanas atitiks būtinus kriterijus. Komisijos prašoma kartu su PPO partneriais apsvarstyti galimybes ir spalio mėn. pateikti galutinį pasiūlymą, kuriuo būtų atsižvelgta į opius klausimus ES pramonės srityje.

___________________________

III PRIEDAS

Deklaracija dėl Artimųjų Rytų taikos proceso

Europos Sąjunga labai palankiai vertina tai, kad prasidėjo Izraelio ir Palestinos Administracijos tiesioginės derybos, apie kurias paskelbta 2010 m. rugsėjo 2 d. Vašingtone, ir gerai vertina izraeliečių, palestiniečių ir Jungtinių Valstijų, taip pat Ketverto ir arabų valstybių partnerių, pastangas. Šalių sprendimas pradėti esmines derybas yra svarbus žingsnis siekiant teisingos, tvarios ir visaapimančios taikos regione.

Primindama 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, Europos Sąjunga pabrėžia, kad per šias derybas visais galutinio statuso klausimais turėtų būti rastas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, kurio pagrindu taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratiška ir perspektyvi kaimyninė Palestinos Valstybė.

Todėl Europos Sąjunga mano, jog būtina, kad abi šalys laikytųsi rimties ir nuosaikumo ir susilaikytų nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti derybų pažangai. Ji ragina abi šalis laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir siekti sudaryti sąlygas sėkmingai derybų baigčiai. Europos Sąjunga primena, kad pagal tarptautinę teisę gyvenvietės yra neteisėtos, ir ragina pratęsti moratoriumą, kurį yra paskelbęs Izraelis. Ji toliau ragina visiškai nutraukti visus smurtinius veiksmus, visų pirma apšaudymą raketomis ir teroro aktus.

Europos Sąjunga kartu su Ketverto ir arabų valstybių partneriais negailėdamos jėgų rems JAV vadovaujamus veiksmus siekiant sėkmingos derybų baigties, kad per vienerius metus būtų pasiektas pagrindų susitarimas; tai yra naudinga izraeliečiams ir palestiniečiams, regiono žmonėms ir tarptautinei bendruomenei. Europos Sąjunga yra didžiausia paramos palestiniečiams teikėja ir labai svarbi politinė bei ekonominė abiejų šalių, taip pat jų kaimynių, partnerė. Todėl ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga toliau aktyviai dalyvaus, be kita ko, Ketverto veikloje, siekiant remti ir užtikrinti sėkmingą derybų baigtį ir prašo vyriausiojo įgaliotinio užtikrinti, kad Europos Sąjunga visokeriopai prisidėtų prie dedamų pastangų. Europos Sąjunga pabrėžia, kad Ketvertas turi toliau atlikti labai svarbų vaidmenį taikos procese. Ji taip pat pabrėžia, kad itin svarbu tęsti Palestinos Valstybės kūrimo procesą, kurį Europos Sąjunga toliau aktyviai rems, be kita ko, S. Fayyad plano įgyvendinimą.

Primindama 2010 m. birželio mėn. Tarybos išvadas dėl Gazos Europos Sąjunga taip pat pabrėžia, jog tam, kad taika būtų tvari, reikia rasti ilgalaikį sprendimą dėl Gazos. Ji palankiai vertina Izraelio Vyriausybės paskelbtas naujas priemones, kurios yra svarbus žingsnis į priekį. Ji ragina visapusiškai įgyvendinti esamas ir rengti papildomas priemones, kad būtų iš esmės pakeista politika, sudarančia galimybes Gazos atstatymui ir ekonomikos atgaivinimui. ES pasiūlė savo paramą šiam tikslui pasiekti. Europos Sąjunga ragina rasti sprendimą, kuriuo būtų išspręsti teisėtą Izraelio susirūpinimą keliantys saugumo klausimai.

Europos Sąjunga primena, kad taika Artimuosiuose Rytuose turėtų būti visaapimanti, ir pakartoja Izraelio ir Sirijos bei Izraelio ir Libano derybų svarbą.


Side Bar