Navigation path

Left navigation

Additional tools

Spauda ir informacija

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

PRANEŠIMAS SPAUDAI Nr. 154/12

Liuksemburgas, 2012 m. lapkričio 27 d.

Sprendimas byloje C‑370/12

Thomas Pringle prieš Government of Ireland, Ireland, The Attorney General

Teisingumo Teismas pritaria Europos stabilumo mechanizmui (ESM)

Sąjungos teise nedraudžiama valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sudaryti ir ratifikuoti sutarties, kuria nustatomas ESM

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą 2011/1991, kuriame numatyta papildyti Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nauja nuostata2, pagal kurią valstybės narės, kurių valiuta yra euro, gali nustatyti stabilumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti. Šioje naujoje nuostatoje numatyta, kad bet kokia būtina finansinė pagalba pagal šį mechanizmą bus teikiama taikant griežtas sąlygas. Šis Sutarties pakeitimas įsigalios 2013 m. sausio 1 d., jei jis bus patvirtintas valstybių narių pagal jų konstitucines nuostatas.

Vėliau 2012 m. vasario 2 d. euro zonos valstybės3 sudarė Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris turi juridinio asmens statusą, steigimo sutartį. Juo siekiama sutelkti finansinius išteklius ir laikantis griežtų sąlygų, pritaikytų pasirinktam finansinės pagalbos instrumentui, savo narėms, kurios yra susidūrusios ar joms iškilo pavojus susidurti su sunkiomis finansavimosi problemomis, teikti paramą stabilumui. Ši parama teikiama, jei tai būtina išsaugoti euro zonos kaip visumos ir jos valstybių narių finansinį stabilumą. Šiuo tikslu leidžiama padidinti lėšas išleidžiant finansinius instrumentus ar sudarant finansinio ar kitokio pobūdžio sutartis ar susitarimus su jo narėmis, finansinėmis institucijomis ar kitais trečiaisiais asmenimis. Nustatytas 500 mlrd. eurų pirminis maksimalus skolinimo pajėgumas. Griežtos sąlygos, kurios taikomos teikiant paramą, gali būti nustatytos makroekonomikos koregavimo programos ar pareigos toliau laikytis iš anksto nustatytų tinkamumo finansuoti sąlygų forma.

Airijos teismuose T. Pringle, Airijos parlamentaras, tvirtino, kad SESV dalinis pakeitimas Europos Vadovų Tarybos sprendimu, taigi ir naudojimasis supaprastinta peržiūros procedūra, yra neteisėti. Jo teigimu šiuo pakeitimu keičiama Sąjungos kompetencija ir jis yra nesuderinamas su sutarčių, kuriomis yra pagrįsta Europos Sąjunga4, nuostatomis, susijusiomis su ekonomine ir pinigų sąjunga bei Sąjungos teisės bendraisiais principais. Be to, T. Pringle nurodo, kad ratifikuodama, patvirtindama ESM sutartį ir jai pritardama Airija prisiimtų pareigas, nesuderinamas su minėtomis sutartimis.

Šiomis aplinkybėmis Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija) nusprendė paklausti Teisingumo Teismo dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199 galiojimo ir dėl ESM suderinamumo su Sąjungos teise. Kad kuo greičiau būtų pašalinti šiais klausimais keliami neaiškumai, Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė patenkinti Supreme Court prašymą nagrinėti 2012 m. rugpjūčio 3 d. Teisingumo Teismui pateiktą bylą pagal pagreitintą procedūrą5. Be to, manydamas, kad ši byla yra ypatingai svarbi, Teisingumo Teismas nusprendė ją nagrinėti plenarine sesija, sudaryta iš visų 27 teisėjų. 2012 m. spalio 26 d. generalinė advokatė J. Kokott pateikė savo nuomonę.

Šios dienos sprendimu Teisingumo Teismas konstatuoja, kad jo nagrinėjimu nebuvo atskleista nieko, kas galėtų daryti poveikį Sprendimo 2011/199 galiojimui.

Be to, Teisingumo Teismas konstatuoja, kad ESS ir SESV nuostatomis bei veiksmingos teisminės apsaugos bendruoju principu nedraudžiama nei sudaryti ESM sutarties, nei jos ratifikuoti.

Taip pat valstybės narės teisė sudaryti ir ratifikuoti šią sutartį nesietina su Sprendimo 2011/199 įsigaliojimu.

Dėl Sprendimo 2011/199

Sprendimu 2011/199 Europos Vadovų Taryba pasinaudojo galimybe iš dalies pakeisti SESV pagal supaprastintą procedūrą (t. y. nešaukiant Konvento, sudaryto iš nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų). Ši procedūra taikoma tik Sąjungos vidaus politikai ir veiksmams (SESV trečioji dalis) ir ja negali būti padidintos Sąjungai sutartimis suteiktos kompetencijos.

Anot Teisingumo Teismo, ginčijamas pakeitimas, tiek savo forma, tiek esme, yra susijęs su Sąjungos vidaus politika ir veiksmais, todėl pirma iš šių sąlygų yra įgyvendinta.

tiesų, pirma, ginčijamu pakeitimu nedaromas poveikis išimtinei Sąjungos kompetencijai pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje (SESV pirmoji dalis).

Pagrindinis Sąjungos pinigų politikos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą, o ESM siekiamas tikslas – užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą – aiškiai skiriasi nuo jo. Ši ekonominės politikos priemonė negali būti prilyginama pinigų politikos priemonei vien dėl to, kad ja galima sukelti netiesioginį poveikį euro stabilumui. Be to, priemonės, numatytos ESM tikslui – užtikrinti valstybei narei finansinę pagalbą – pasiekti, akivaizdžiai nepriklauso pinigų politikai.

ESM veikiau papildoma nauja bendroji teisinio reglamentavimo sistema siekiant sustiprinti Sąjungos ekonominį valdymą. Šia sistema nustatytas glaudesnis valstybių narių įgyvendinamos ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimas ir kontrolė bei ja siekiama stiprinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą. Nors ši sistema yra prevencinė tiek, kiek ja siekiama kiek įmanoma sumažinti valstybės skolos krizių pavojų, nustatant ESM siekiama valdyti finansines krizes, kurių neatsižvelgiant į prevencinius veiksmus, kurių imtasi, vis tiek gali kilti. Darytina išvada, kad ESM priskiriama ekonominės politikos sričiai.

Antra, ginčijamu pakeitimu nedaromas poveikis Sąjungos kompetencijai valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje (SESV pirmoji dalis).

Iš tiesų kadangi ES ir ESV sutarčių nuostatomis Sąjungai nesuteikiama konkreti kompetencija nustatyti tokį stabilumo mechanizmą, koks numatytas Sprendime 2011/199, valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl stabilumo mechanizmo. Be to, griežtomis sąlygomis, kurios pagal pakeistą ginčijamą SESV nuostatą taikomos ESM teikiamai finansinei pagalbai, siekiama užtikrinti, kad šiam mechanizmui veikiant bus laikomasi Sąjungos teisės, įskaitant priemones, kurių ėmėsi Sąjunga valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje.

Antra naudojimosi supaprastinta peržiūros procedūra sąlyga, t. y. kad SESV pakeitimu nebūtų padidintos sutartimis Sąjungai suteiktos kompetencijos, taip pat yra įgyvendinta.

Iš tiesų ginčijamu pakeitimu nesukuriamas joks teisinis pagrindas, kuriuo būtų siekiama leisti Sąjungai imtis veiksmų, kurie buvo negalimi anksčiau. Nors ESM naudojasi Sąjungos institucijomis, be kita ko, Komisija ir ECB, bet kokiu atveju šia aplinkybe nedaromas poveikis Sprendimo 2011/199, kuriame numatoma tik tai, kad valstybės narės nustato stabilumo mechanizmą, ir nieko nesakoma apie galimą Sąjungos institucijų vaidmenį šioje srityje, galiojimui.

Dėl ESM sutarties

Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar atitinkamomis ESS ir SESV nuostatomis bei veiksmingos teisminės apsaugos bendruoju principu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, draudžiama sudaryti tokią sutartį, kaip ESM sutartis, klausimą, į kurį jis atsakė neigiamai. Konkrečiai kalbant, buvo nagrinėtos SESV nuostatos, susijusios su išimtine Sąjungos kompetencija pinigų politikos srityje6 bei sudaryti tarptautinę sutartį7, vėliau buvo nagrinėtos SESV nuostatos, susijusios su Sąjungos ekonomine politika8, ir galiausiai – ESS nuostatos, pagal kurias valstybės narės turi lojaliai bendradarbiauti9 ir kuriose numatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama jai sutartyse suteiktų įgaliojimų10.

Dėl išimtinės Sąjungos kompetencijos pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje11 Teisingumo Teismas pakartoja, kad šia politika siekiama palaikyti kainų stabilumą. Taigi ESM veiksmai nėra susiję su šia politika.

Iš tiesų ESM nesiekiama palaikyti kainų stabilumo, o siekiama tenkinti ESM narių finansavimo poreikius. Šiuo tikslu ESM nėra įgaliotas nei nustatyti bazinės palūkanų normos euro zonai, nei vykdyti euro emisijos: visa jo teikiama finansinė pagalba turi būti finansuojama įmokėtu kapitalu ar išleidžiant finansinius instrumentus. Net manant, kad ESM veiksmais galėtų būti daroma įtaka infliacijos lygiui, tokia įtaka būtų tik netiesioginė ekonominės politikos priemonių, kurių imtasi, pasekmė.

Dėl Sąjungos išimtinės kompetencijos sudaryti tarptautinę sutartį, kuria gali būti daromas poveikis bendroms taisyklėms ar pakeista jų taikymo sritis12 Teisingumo Teismas konstatuoja, kad jokiais šiuo klausimu pateiktais argumentais nebuvo patvirtinta, jog tokia sutartimi, kaip ESM sutartis, būtų daromas toks poveikis.

Kalbant apie Sąjungos kompetenciją koordinuoti ekonominę politiką13, Teisingumo Teismas pakartoja, kad valstybės narės turi kompetenciją sudaryti tarpusavio sutartį dėl tokio stabilumo mechanizmo, kaip numatytas ESM sutartyje, nustatymo tiek, kiek susitariančiųjų valstybių narių įsipareigojimais pagal tokią sutartį laikomasi Sąjungos teisės. Taigi ESM nesiekiama koordinuoti valstybių narių ekonominės politikos, tačiau jis yra finansavimo mechanizmas. Be to, griežtos sąlygos, kurios turi būti taikomos teikiant pagalbą ir kurios gali būti nustatytos makroekonomikos koregavimo programos forma, nėra valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo instrumentas, bet jomis siekiama užtikrinti ESM veiksmų suderinamumą su, be kita ko, sąlyga „neprisiimti atsakomybės už kitų finansinius įsipareigojimus“14 ir koordinavimo priemonėmis, kurių ėmėsi Sąjunga. Taip pat ESM sutartimis nedaromas poveikis Europos Sąjungos Tarybos kompetencijai teikti rekomendacijas15 valstybei narei, turinčiai perviršinį deficitą.

Tarybos kompetencija suteikti Sąjungos finansinę pagalba valstybei narei, kuri patiria sunkumų arba jai gresia dideli sunkumai dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių,16 nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti tokį stabilumo mechanizmą, kaip ESM, tiek, kiek jam veikiant laikomasi Sąjungos teisės ir, be kita ko, priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje. ESM sutartyje yra nuostatų17, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visa ESM teikiama finansinė pagalba būtų suderinama su tokiomis koordinavimo priemonėmis.

ESM neapeinamas lėšų pereikvojimo sąskaitose ir bet kurios kitos formos kredito galimybės Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir viešosios valdžios organams ECB ir centriniuose bankuose draudimas bei draudimas pastariesiems tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones18. Iš tiesų šis draudimas skirtas konkrečiai ECB ir valstybių narių centriniams bankams. Taigi vienos valstybės narės ar visų valstybių narių finansinės pagalbos teikimui kitai valstybei narei tiesiogiai ar tarpininkaujant ESM netaikomas minėtas draudimas.

Sąlyga „neprisiimti atsakomybės už kitų finansinius įsipareigojimus19, pagal kurią Sąjunga ar valstybė narė nėra atsakinga už kitos valstybės narės įsipareigojimus ir jų neprisiima, nesiekiama Sąjungai ir valstybėms narėms uždrausti teikti bet kokios formos finansinę pagalbą kitai valstybei narei. Šia nuostata veikiau siekiama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi patikimos biudžeto politikos, garantuojant, jog valstybėms narėms būtų taikomos rinkos taisyklės, kai jos skolinasi. Taigi ja nedraudžiama vienai ar kelioms valstybėms narėms teikti finansinę pagalbą valstybei narei, kuri išlieka atsakinga už savo įsipareigojimus savo kreditoriams, jei tokiai pagalbai taikomomis sąlygomis ši valstybė narė skatinama įgyvendinti patikimą biudžeto politiką. ESM ir jame dalyvaujančios valstybės narės neatsako už valstybės narės pagalbos stabilumui gavėjos įsipareigojimus ir neprisiima šių įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal sąlygą „neprisiimti atsakomybės už kitų finansinius įsipareigojimus“.

Kadangi ESM nepažeidžiamos SESV nuostatos, susijusios su ekonomine ir pinigų politika, ir yra numatytos garantijos, kad ESM vykdant savo užduotis bus laikomasi Sąjungos teisės, ESM nepažeidžiamas lojalaus bendradarbiavimo principas20, pagal kurį valstybės narės nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.

Be to, Teisingumo Teismas konstatuoja, kad naujų funkcijų Komisijai, ECB ir Teisingumo Teismui suteikimas ESM sutartimi yra suderinamas su sutartyse apibrėžtais jų įgaliojimais21. Teisingumo Teismas visų pirma pažymi, kad pagal ESM sutartį Komisijai ir ECB skirtomis funkcijomis nesuteikiama kompetencija priimti sprendimų ir kad šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM. Dėl paties Teisingumo Teismo jis pažymi, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių ginčus, susijusius su sutarčių dalyku, jei tokie ginčai jam pateikiami pagal specialų šalių susitarimą22, ir kad niekas neužkerta kelio tam, jog dėl iš anksto nustatytų ginčų toks susitarimas būtų pateiktas iš anksto.

Taip pat Teisingumo Teismas konstatuoja, kad veiksmingos teisminės apsaugos bendruoju principu ESM irgi nedraudžiamas. Iš tiesų nustatydamos tokį stabilumo mechanizmą, kaip ESM, kuriam nustatyti ESS ir SESV Sąjungai nesuteikta jokia konkreti kompetencija, valstybės narės neįgyvendina Sąjungos teisės, todėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kuria kiekvienam asmeniui užtikrinama veiksminga teisminė apsauga23, netaikoma.

Dėl ESM sutarties sudarymo ir ratifikavimo prieš įsigaliojant Sprendimui 2011/199

SESV pakeitimu iš dalies Sprendimu 2011/199 tik patvirtinama valstybių narių kompetencija. Kadangi šiuo sprendimu valstybėms narėms nesuteikiama jokia nauja kompetencija, valstybės narės teisė sudaryti ir ratifikuoti ESM sutartį nesietina su šio sprendimo įsigaliojimu.

PASTABA: Prašyme priimti prejudicinį sprendimą valstybių narių teismai, nagrinėdami juose iškeltą bylą, gali pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar Sąjungos teisės akto galiojimo. Teisingumo Teismas nenagrinėja nacionalinės bylos. Remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu šią bylą turi išspręsti nacionalinis teismas. Šis sprendimas taip pat privalomas kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems panašias problemas.

Žiniasklaidai skirtas neoficialus dokumentas, neįpareigojantis Teisingumo Teismo.

Visas sprendimo tekstas nuo jo paskelbimo dienos prieinamas CURIA tinklalapyje.

Kontaktinis asmuo: Gitte Stadler (+352) 4303 3127

Nuotraukas iš sprendimo paskelbimo posėdžio galima rasti "Europe by Satellite" (+32) 2 2964106

1 :

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (OL L 91, p. 1).

2 :

SESV 136 straipsnio nauja 3 dalis.

3 :

Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija.

4 :

Europos Sąjungos sutartis (ESS) ir SESV.

5 :

2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis.

6 :

SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktas ir SESV 127 straipsnis.

7 :

SESV 3 straipsnio 2 dalis.

8 :

SESV 2 straipsnio 3 dalis, SESV 119‑123 straipsniai, SESV 125 ir SESV 126 straipsniai.

9 :

ESS 4 straipsnio 3 dalis.

10 :

ESS 13 straipsnis.

11 :

SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktas ir SESV 127 punktas.

12 :

SESV 3 straipsnio 2 dalis.

13 :

SESV 2 straipsnio 3 dalis, SESV 119‑121 straipsniai ir SESV 126 straipsnis.

14 :

SESV 125 straipsnis.

15 :

Remiantis SESV 126 straipsnio 7 ir 8 dalimis.

16 :

SESV 122 straipsnio 2 dalis.

17 :

ESM sutarties 13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 4 dalis.

18 :

SESV 123 straipsnis.

19 :

SESV 125 straipsnis.

20 :

ESS 4 straipsnio 3 dalis.

21 :

Šiuo klausimu žr. ESS 13 straipsnį.

22 :

SESV 273 straipsnis.

23 :

47 straipsnis.


Side Bar