Transportas

Pagrindiniai uždaviniai

Žmonėms vis daugiau keliaujant ES politika turėtų padėti įveikti pagrindinius mūsų transporto sistemų sunkumus:

• kelių ir oro transporto spūstys. Tai Europai kainuoja apie 1 % metinio BVP. Tačiau daugėja krovininio transporto priemonių: prognozuojama, kad iki 2030 m. jų bus 40 % daugiau negu 2005 m., o iki 2050 m. – 80 % daugiau. Keleivinio transporto priemonių irgi turėtų daugėti: iki 2030 m. jų turėtų būti 34 % daugiau negu 2005 m., o iki 2050 m. – 51 % daugiau;
• priklausomybė nuo naftos: transportas energiją naudoja veiksmingiau nei anksčiau, bet vis dar 96 % jo energijos poreikių patenkinti reikia naftos. Per ateinančius dešimtmečius naftos ištekliai seks, ir vis daugiau naftos bus gaunama iš nestabilių pasaulio vietovių. Numatoma, kad iki 2050 m. nafta pabrangs daugiau nei dvigubai, lyginant su 2005 m. kainomis, ir kainuos 59 USD už barelį;
• išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos: iki 2050 m. reikia pasiekti, kad ES būtų išmetama 60 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu 1990 m., jei ketiname apriboti visuotinį atšilimą ir pasiekti, kad temperatūra padidėtų tik 2ºC. Apskritai, kad pasiektų šį tikslą, iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį ES turi sumažinti 80–95%, palyginti su 1990 m. lygiu;
• infrastruktūra, kuri ES nevienodai išplėtota. Rytų ES šalyse dažnai nėra specialių greitųjų geležinkelių linijų, o įprastos geležinkelių linijos dažnai yra prastos būklės;
• konkurencija – ES transporto sektorius patiria vis didesnę konkurenciją sparčiai besivystančiose pasaulio transporto rinkose.

Išsamią pagrindinių statistinių transporto duomenų apžvalgą žr. „Transportas 2050“. 50 faktų ir skaičių

Efektyviai veikiantis, integruotas, tvarus transportas

Konkurencija ir pažangus reglamentavimas

Kad Europos transportas veiktų efektyviau, ES atveria konkurencijai nacionalines rinkas, ypač kelių bei oro transporto ir tam tikru mastu geležinkelių.

Kelių transportas. Dabar sunkvežimius galima naudoti ir ne jų registracijos šalyse, kad iš tarptautinių reisų jie nebegrįžtų tušti.

Geležinkeliai. 2003 m. pagal pirmąjį liberalizavimo paketą konkurencijai atverta apie 70–80 % krovinių tolimojo vežimo geležinkeliais sektoriaus. Dabar Komisija atverti konkurencijai siūlo ir keleivinio geležinkelių transporto tinklus. Be to, turėtų būti pašalintos visos su geležinkelių ir kitomis transporto rūšimis susijusios administracinės bei reglamentavimo kliūtys.

Liberalizavus oro transportą padidėjo konkurencija, sumažėjo skrydžių bilietų kainos ir pagausėjo skrydžių tarp ES šalių. ES Bendras Europos dangus padės šiai tendencijai išlikti. Transatlantinis oro eismas taip pat laisvesnis: pagal ES atviros oro erdvės susitarimą su JAV bet kurios ES oro transporto bendrovės lėktuvai gali iš bet kurio ES oro uosto skristi į bet kurį JAV miestą.

Keleivių teisės

Keliaujantiems ES užtikrinamos keleivių teisės, kuriomis apsaugomi jų interesai, ypač jei kyla problemų.

Sauga

Europos Sąjunga:

• su regioninėmis ir nacionalinėmis institucijomis bendradarbiauja kelių eismo saugos srityje, per ateinančius 10 metų siekdama žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus;
• nesaugioms oro transporto bendrovėms uždraudė teikti paslaugas Europoje;
• griežtina jūrų saugos taisykles: griežčiau tikrina laivus, skiria sankcijas už taršą dėl didelio aplaidumo ir sparčiau atsisako viengubo korpuso tanklaivių;
• nustato saugos bei saugumo standartus ir finansuoja tik tuos naujos infrastruktūros projektus, kurie tuos standartus atitinka;
• propaguoja saugos ir saugumo standartus kitose pasaulio šalyse bendradarbiaudama ir sudarydama susitarimus, pavyzdžiui, su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija ir Tarptautine jūrų organizacija .

Ekologiškas transportas

Transporto sektorius – iš esmės kelių transporto priemonės – išmeta 28 % anglies dioksido ES. Komisija rengia naujus teisės aktus siekdama, kad automobiliai išmestų mažiau anglies dioksido, skatindama efektyviau naudoti degalus ir naudoti alternatyviuosius degalus.

Komisija taip pat remia mokslinius tyrimus ir veiksmingą naujų ekologiškų transporto priemonių technologijų diegimą. Vykdant Komisijos strateginį transporto technologijų planą bus pertvarkyti transporto mokslinių tyrimai bei plėtra Europojeir ir nustatytos naujos jų kryptys.

Kaip Strateginio transporto technologijų plano dalį, 2012 m. Komisija paskelbs Netaršių transporto sistemų strategiją, kurioje bus aptartos konkrečios priemonės, skirtos skatinti naudoti netaršias transporto priemones ir kurti ES lygio netaršių transporto priemonių naudojimo standartus, pavyzdžiui, susijusius su variklių įkrovimo infrastruktūros sąveikumu bei degalų papildymo infrastruktūra.

Infrastruktūra

Vien liberalizavimu negalima išspręsti tokių giliai įsišaknijusių problemų, kaip išmetamieji teršalai, blogas susisiekimas su atokiais regionais ir nepakankamai gerai susieti nacionaliniai tinklai.

ES persvarsto transeuropinio transporto tinklų (TEN-T) politiką siekdama sukurti pagrindinį daugiarūšio transporto tinklą, jungiantį pagrindinius miestus bei geriau sujungti Vakarų ir Rytų ES dalis. Infrastruktūros politika turėtų būti remiami ir kiti tikslai, pavyzdžiui, socialinė sanglauda ir klimato kaitos ribojimas.

Transporto sektoriui svarbus ne tik viešas finansavimas. Norint sukurti sąžiningą finansavimo aplinką reikia taikyti naują transporto mokesčių metodą: transporto mokesčių sistemą būtina pertvarkyti taip, kad būtų plačiau taikomas principas „moka teršėjas“ ir „moka vartotojas“.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

• Europos Komisija
  • Mobilumo ir transporto padalinys
  • Jūrų reikalų ir žuvininkystės padalinys
• Europos Parlamentas
  • Transporto ir turizmo komitetas
• Europos Sąjungos Taryba
  • Transportas, telekomunikacijos ir energetika
• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteta
  • Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
• Regionų komitetas
  • Teritorinės sanglaudos politikos komisija (COTER)
• Europos investicijų bankas
  • Trans-European Networks (TENs)
• ES agentūros
  • Europos jūrų saugumo agentūra
  • Europos aviacijos saugos agentūra
  • Europos geležinkelio agentūra
  • Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga (EACI)
  • Europos GNSS agentūra 
  • Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga (TEN-T EA)

Galimybės gauti finansavimą

• Dotacijos
• Konkursai (viešieji pirkimai)

Leidiniai, informaciniai biuleteniai ir statistika

• Leidiniai
• Informaciniai biuleteniai
• Statistika

Teisės aktai

• ES transporto srities teisės aktų santraukos
• Galiojantys transporto srities teisės aktai
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 90–100 straipsniai