Naršymo kelias

ES transporto politika


ES transporto politika sprendžiamos problemos, kylančios visoms ES šalims, pvz., kelių ir oro transporto spūsčių, priklausomybės nuo naftos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Pagal ją skiriamas finansavimas siekiant, kad visos ES transporto infrastruktūra būtų vienodai aukšti lygio. Kitas uždavinys yra pasiekti, kad Europos transporto sektorius galėtų konkuruoti sparčiai besivystančioje pasaulinėje rinkoje.

Pagrindiniai ES transporto sektoriaus uždaviniai

Žmonėms vis daugiau keliaujant, ES politika stengiamasi padėti įveikti pagrindines mūsų transporto sistemų problemas.

Du greitieji traukiniai, pažymėti įvairių Europos geležinkelio bendrovių logotipais © ES

Naujos greitųjų traukinių linijos ES – saugu, patogu ir ekologiška

  • Kelių ir oro transporto grūstys. Europai jos kainuoja apie 1 % metinio BVP. Be to, tiek krovinių, tiek keleivių srautai didės.
  • Priklausomybė nuo naftos. Nors energija vartojama efektyviau, 96 % transporto energijos poreikių patenkinti vis dar reikia naftos. Per ateinančius dešimtmečius naftos ištekliai seks, ir vis daugiau naftos bus gaunama iš nestabilių pasaulio vietovių. Numatoma, kad iki 2050 m. jos kaina padvigubės, palyginti su 2005 m.
  • Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Iki 2050 m. ES turi sumažinti transporto sektoriaus išmetamas šios rūšies dujas 60 %, palyginti su 1990 m., jei norime apriboti visuotinį atšilimą ir pasiekti, kad temperatūra padidėtų tik 2ºC.
  • Infrastruktūra Europos Sąjungoje yra labai nevienoda. Pavyzdžiui, tik nedaugelyje rytinių ES šalių yra tikslingai nutiestos greitųjų traukinių linijos. Be to, paprastos geležinkelių linijos jose dažnai yra prastos būklės.
  • Konkurencija. ES transporto sektorius patiria vis didesnę sparčiai besivystančių kitų regionų transporto rinkų konkurenciją.

Transporto statistikos apžvalga: Transporto rezultatų suvestinė English (en)

Transporto duomenų grafikai:

  • 0–10 English (en)
  • Susijungimas siekiant konkurencingumo English (en)
ES transportas skaičiais: statistikos knygelė English

ES laimėjimai transporto sektoriuje

Dėl ES politikos per pastaruosius 20 metų Europos transporto sektoriuje padaryta didelė pažanga:

  • oro, jūrų ir automobilių keliai tapo saugesni;
  • užtikrintos deramos transporto sektoriaus darbuotojų darbo valandos;
  • keleiviai ir ir įmonės turi didesnį transporto pasirinkimą;
  • sumažinta tarša;
  • padaryta pažanga diegiant švaresnio transporto technologijas.

20 metų laimėjimai transporto srityje (knygelė) English

Didesnės konkurencijos ES transporto sektoriuje poveikis

Kelių transportas. Dabar sunkvežimius galima naudoti ir ne jų registracijos šalyse, tad iš tarptautinių reisų jie nebegrįš be krovinio. Dėl šių naujų lanksčių sąlygų skatinama konkurencija, gerėja krovinių ir keleivių vežimo paslaugų kokybė, mažėja išlaidos, o transporto priemonės naudojamos veiksmingiau, todėl mažėja tarša. Įvedus vienodus techninius standartus pakilo ir saugos lygis.

Oro transportas. Keliauti lėktuvu tampa paprasčiau ir pigiau, nes steigiamos naujos oro transporto bendrovės, o daugybę Europos oro uostų jungia daugiau maršrutų ir šimtai skrydžių. ES iniciatyva Bendras Europos dangus English padės tęsti šią tendenciją. Dėl atviros oro erdvės English (en) susitarimų bet kurios ES oro transporto bendrovės lėktuvai gali skraidyti iš bet kurio ES oro uosto į bet kurį kitos šalies miestą. Tokie susitarimai taip pat sudaryti su JAV, Kanada, Izraeliu, Vakarų Balkanų valstybėmis, Maroku, Jordanija, Gruzija ir Moldova, o ateityje jie bus pasirašyti ir su dar daugiau šalių.

Geležinkeliai. Dabar bet kuri licencijuota geležinkelio bendrovė gali teikti savo paslaugas bet kurioje ES šalyje. Pastaraisiais metais greitųjų traukinių geležinkelių tinklas sparčiai plėtėsi, todėl keleiviai sutaupo laiko ir pinigų. Netrukus bus įgyvendinta ir kitų patobulinimų.

Jūrų transportas. 75 % Europos prekybos su kitomis šalimis vyksta jūra, ja plukdoma 40 % krovinių pačioje Europoje. Europos vandens keliais kasmet naudojasi ir apie 400 mln. keleivių. Atvėrus jūrų transporto rinką, laivybos bendrovės gali laisvai veikti kitose šalyse ir siųsti į jas savo laivus. 2014 m. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė skatinti iki 2025 m. sukurti užpildymo suskystintosiomis gamtinėmis dujomis punktų pagrindinį tinklą svarbiausiuose jūrų uostose, sudarančiuose transeuropinį tinklą , ir užtikrinti elektros tiekimą iš kranto.

ES oro transporto keleivių teisės

ES keleivių interesai saugomi įvairiapusiškomis keleivių teisėmis.

Į savo išmanųjį telefoną parsisiųsdinkite keleivių teisių programėlę gimtąja kalba

Sausumos, oro ir jūrų kelių sauga

  • Nuo 1992 m. iki 2010 m. žūčių Europos keliuose sumažėjo perpus (nuo 70 000 iki 31 000). 2010–2013 m. šis skaičius sumažėjo dar 17 %. Tai reiškia, kad ES juda reikiama linkme siekdama strateginio tikslo iki 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių.
  • Nesaugioms oro transporto bendrovėms uždrausta teikti paslaugas Europoje.
  • Nustatytos griežtesnės jūrų saugos taisyklės: griežčiau tikrinami laivai, skiriamos sankcijos už taršą dėl didelio aplaidumo, sparčiau atsisakoma viengubo korpuso tanklaivių ir pan.
  • ES nustato saugos bei saugumo standartus ir finansuoja tik tuos naujos infrastruktūros projektus, kurie tuos standartus atitinka.
  • Skatindama laikytis saugos ir saugumo standartų kitose pasaulio šalyse, ES bendradarbiauja su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija English ir Tarptautine jūrų organizacija English.

Pažangus, tvarus transportas

Eismas Londono centre © Shutterstock

Londonas – pirmoji ES sostinė, įvedusi automobilių įvažiavimo į miesto centrą mokestį.

ES remia mokslinius tyrimus ir veiksmingą naujų ekologiškų transporto priemonių technologijų diegimą. Dėl naujais ES teisės aktais DeutschEnglisheesti keelfrançais nustatytų užpildymo alternatyviais degalais punktų vienodų konstrukcijos ir naudojimo standartų, įskaitant ir standartinius kištukus elektromobiliams, šių punktų Europoje daugės.

Transporto infrastruktūra ir finansavimas

Vienas svarbiausių ES transeuropinių tinklų politikos tikslų yra sukurti skirtingų rūšių transporto priemonių tinklą, kuris sujungtų didžiuosius miestus ir suartintų ES vakarų ir rytų regionus. Kiti svarbūs tikslai – padėti išlyginti gerovės skirtumus ir sulėtinti klimato kaitą.

Transporto infrastruktūra finansuojama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) English, kuriai 2014–2020 m. skirtas iki 50 mlrd. eurų biudžetas. Tai padės sukurti našius, tvarius ir tinkamai integruotus transeuropinius transporto, energetikos, plačiajuosčio ryšio ir skaitmeninių paslaugų tinklus.

Be viešojo finansavimo, mums reikia naujos transporto mokesčių metodikos, kad laikantis principų „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ būtų sukurta sąžininga finansinė aplinka.

Į puslapio pradžią

Transportas

Paskelbta 2013 m. gruodžio mėn.

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


Prisijunkite

Facebook

  • Europos judumo savaitėEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?