Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Mokesčius ir jų normas nustato šalių vyriausybės. Taigi, kiek mokesčių mokate, sprendžia jūsų šalies vyriausybė, o ne Europos Sąjunga.
ES vaidmuo yra prižiūrėti vyriausybių nustatomas nacionalines mokesčių taisykles ir sprendimus dėl mokesčių tarifų (įmonių pelno, gyventojų pajamų, santaupų ir kapitalo prieaugio), siekiant užtikrinti, kad:
Visų 27 šalių vyriausybės susitarė nustatyti kai kurių mokesčių, pvz., pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už benziną, tabaką ir alkoholinius gėrimus, minimalius tarifus, kad ES viduje būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.
ES sprendimai dėl mokesčių gali būti priimti tik tuo atveju, jei tam pritaria visos ES valstybės narės.

Dėl bendrų degalų apmokestinimo taisyklių užtikrinama sąžininga prekyba ir išvengiama žalingos mokesčių konkurencijos
ES taip pat nesikiša į šalių išlaidas, jeigu tik jų biudžeto balansas ir valstybės skola neperžengia priimtinų ribų.
Tačiau jei šalys išlaidauja ir pernelyg giliai įbrenda į skolas, gali kilti pavojus kitų ES šalių ekonomikos augimui ir euro zonos stabilumui.
Itin daug dėmesio ES šalys skiria įmonių mokesčiams, nes esama pavojaus, kad įvedus mokesčių lengvatas arba labai mažus mokesčius vienoje šalyje, įmonės gali būti nesąžiningai išviliotos iš kitų šalių arba kitaip sumenkinta šių šalių mokesčių bazė. Elgesio kodekse ES šalys politiškai įspareigojamos šito nedaryti.

Pajamų mokesčius nustato kiekvienos šalies vyriausybė.
Dėl panašių priežasčių visos ES šalys susitarė dėl minimalių PVM ir akcizų už benziną, tabaką ir alkoholį tarifų ir visos privalo laikytis taisyklių, kurias jos parengė ir dėl kurių susitarė Europos lygmeniu.
PVM yra nepaprastai svarbus tam, kad tinkamai veiktų bendroji rinka, o konkurencija visoje ES būtų sąžininga.
Todėl ES nustatė:
Nepaisant to, PVM tarifai įvairiose šalyse gerokai skiriasi – maksimalūs PVM tarifai nenustatyti. Nors paprastai visoms parduodamoms prekėms ir paslaugoms turi būti taikomas bendras standartinis tarifas, vyriausybės tai pat turi galimybę kai kurioms prekėms ir paslaugoms taikyti mažesnius tarifus, o kai kurios šalys laikinai atleistos nuo kai kurių taisyklių laikymosi.
Šiems produktams taikomos kai kurios bendros taisyklės, nes dėl mokesčių (akcizų) skirtumų gali lengvai sutrikti konkurencija visoje ES ir prasidėti masinis apsipirkimas užsienyje, o dėl to nukentėtų regionų, kuriuose mokesčiai dideli, verslininkai. Šios srities taisyklės taip pat gana lanksčios dėl:
ES turi bendras energetikos produktų apmokestinimo taisykles, kad galėtų bendromis mokesčių priemonėmis skatinti efektyviai naudoti energiją. Vėlgi šios taisyklės gan lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į padėtį kiekvienoje šalyje.
Fizinių asmenų apmokestinimo taisyklių ir tarifų klausimus sprendžia jūsų šalies vyriausybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su jūsų teisėmis užsienyje. ES taisyklės skirtos užtikrinti, kad jūs nevengtumėte ieškoti darbo kitose ES šalyse dėl problemų, susijusių su jūsų pensijos ir teisių į pensiją perkėlimu bei apmokestinimu.
ES taip pat imasi veiksmų, kad užkirstų kelią mokesčių už kitoje šalyje gautas pajamas slėpimui. ES šalių vyriausybės praranda teisėtas pajamas, jei jų gyventojai nedeklaruoja pajamų iš užsienyje laikomų santaupų palūkanų.
Kaip ES pilietis galite laikyti santaupas ten, kur, jūsų nuomone, gausite daugiausiai naudos, tačiau to daryti siekiant išvengti mokesčių negalima. Dauguma Europos šalių yra susitarusios dalytis informacija apie tose šalyse nuolat negyvenančių asmenų santaupas.
Išimtis – kelios šalys (pvz., Austrija, Liuksemburgas), kurios renka išskaičiuojamąjį mokestį ir didelę jo dalį perveda į taupančiojo gyvenamąją šalį. Kadangi atliekamas bendras mokėjimas, atskiro taupančiojo anonimiškumas nepažeidžiamas, tačiau mokestis vis tiek sumokamas ten, kur reikia.
Dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir šešėlinės ekonomikos ES šalys kasmet netenka iki 1 trln. eurų biudžeto įplaukų. Tai sudaro maždaug 20 % visų mokesčių įplaukų. Nors kova su sukčiavimu priklauso kiekvienos šalies atsakomybės sričiai, reikia, kad visos ES šalys veiktų darniai, nes sukčiavimas dažnai organizuojamas tarptautiniu mastu ir vienos šalies įvestos kovos su sukčiavimu priemonės gali turėti neigiamos įtakos visoje Europoje. Šiuo metu ES nagrinėja veiksmų planą, skirtą kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu griežtinti.
Finansų sektorius buvo viena pagrindinių ekonomikos krizės priežasčių, o per pastaruosius kelerius metus jam suteikta didelė vyriausybių parama. Finansinių sandorių mokesčiu galima užtikrinti, kad šis sektorius deramai ir pakankamai prisidėtų padengiant dėl krizės patirtas išlaidas. Įvedus tokį mokestį būtų panaikintas ir mokesčių srityje bei valstybių biudžetuose juntamas „sąžiningumo deficitas“. Vienuolika ES šalių dabar rengia bendrą šio mokesčio sistemą. Tada jos galėtų įvesti plačios bazės mokestį, kurio pajamų potencialas būtų didelis, nepaisant didelio tarptautinio finansinių sandorių judumo.