Naršymo kelias

Kosmosas


Daug dalykų mūsų visuomenėje – nuo telekomunikacijų iki televizijos, nuo orų prognozių iki pasaulio finansų sistemų – priklauso nuo kosmoso sistemų arba technologijų.

Dėl kosmoso projektų masto daugumai šalių neįmanoma vykdyti jų vienoms, todėl Europos šalys sutelkė savo technologinius ir finansinius išteklius, kad vykdytų kosmoso politiką pasitelkusios Europos Komisiją, bendradarbiaujančią su Europos kosmoso agentūra English (tai 20 Europos šalių valdoma tarpvyriausybinė agentūra).

Pagrindinės Europos kosmoso politikos kryptys yra trys:

  • Žemės stebėjimo sistema „Copernicus“ ir palydovinės navigacijos sistemos GALILEO ir EGNOS
  • kosmoso tyrimai,
  • pagalba Europos įmonėms įsitraukti į kosmoso pramonės veiklą ir sėkmingai dirbti šioje srityje.

„Copernicus“ – aplinkos stebėjimas

Copernicus English (en) – tai sudėtingų sistemų visuma, skirta duomenims apie Žemę rinkti pasitelkus palydovus ir ant žemės, danguje bei jūrose esančius jutiklius. Taip politikos formuotojams, įmonėms ir plačiajai visuomenei pateikiama naujausios patikimos informacijos apie planetos ir jos klimato kitimą.

Palydovas „Sentinel-2“ virš Žemės

Šis programos „Copernicus“ palydovas pavadinimu „Sentinel-2“ pateiks didelės skiriamosios gebos augmenijos, dirvožemio ir vandenų, vidaus vandenų kelių ir pakrančių vaizdų.

Ši informacija naudojama daugeliu tikslų, tarp kurių yra:

  • miestų planavimas,
  • gamtos apsauga,
  • žemės ūkis ir miškininkystė,
  • sveikatos priežiūra,
  • krizių valdymas,
  • transportas,
  • turizmas.

Programą „Copernicus“ koordinuoja ir valdo Europos Komisija. Už palydovinę infrastruktūrą atsakinga Europos kosmoso agentūra English, o jutikliais rūpinasi Europos aplinkos agentūra ir atskiros ES šalys.

„Galileo“ – pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

Galileo English (en) yra Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programa. Kitaip nei panašios Amerikos ir Rusijos sistemos, „Galileo“ yra ir liks kontroliuojama civilinių institucijų.

Žemė, apsupta aplink ją besisukančių palydovų © ESA–J. Huart

Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ suteikia informacijos apie buvimo vietą nekarinėms reikmėms.

Kai sistema „Galileo“ veiks visu pajėgumu, 30 palydovų (įskaitant 6 aktyvius atsarginius palydovus) teiks labai tikslią informaciją apie buvimo vietą civiliniais tikslais visoje Europoje. Pažangios technologijos ir integruota sąsaja su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis sudarys sąlygas teikti daug tikslesnę informaciją apie buvimo vietą negu naudojantis bet kuria dabartine sistema.

2013 m. pasiektas svarbus programos „Galileo“ etapas – tiksli objektų padėtis pirmą kartą nustatyta naudojant tik „Galileo“ signalus. Paleidus daugiau palydovų bus pradėtos teikti pirmosios „Galileo“ paslaugos (šiuo metu tikimasi, kad tai įvyks 2015 m. pradžioje).

Programa „Galileo“ teikia daug įvairių galimybių English (en) , pavyzdžiui, šiose srityse:

  • eismo ir transporto valdymo,
  • gelbėjimo operacijų,
  • žemės ūkio,
  • civilinės saugos,
  • laiko fiksavimo ir sinchronizavimo.

Tikimasi, kad ES investicijos į programą „Galileo“ atsipirks, nes atsiras naujų rinkos galimybių ir bus sukurta darbo vietų palydovinio ryšio signalų imtuvų ir palydovinių taikmenų sektoriuje.

Programos „Galileo“ partneriai:

  • Europos Komisija, kuri valdo ir visiškai finansuoja etapą, per kurį pasiekiamas visiškas operacinis pajėgumas;
  • Europos kosmoso agentūra English, kuri rūpinasi projektavimu, rengimu, viešaisiais pirkimais ir patvirtinimu. Europos kosmoso agentūra iš dalies finansavo programos „Galileo“ rengimo, plėtojimo ir suderinimo orbitoje etapus;
  • Europos GNSS agentūra English (GSA), kuri rūpinasi parengtos sistemos veikimu.

Palydovinė signalų tikslinimo sistema EGNOS

Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema English (en) – tai sistema, didinanti esamų palydovinės navigacijos sistemų (tokių kaip amerikietiškoji GPS) kokybę, didindama jų tikslumą nuo maždaug 10 metrų iki maždaug 2 metrų. Be to, ji siunčia pranešimus, jei sistema sutrinka.

2014 m. iš Europos kosmodromo Kuru English paleistas pakaitinis palydovas. Taip užtikrintas EGNOS paslaugų teikimas ateinančius 12 metų ir įrodomas Europos pasiryžimas plėtoti aukštos kokybės palydovinės navigacijos sistemas.

Kosmoso tyrimai

Kosmoso tyrimai – paskata diegti inovacijas, tobulinti technologijas ir gilinti mokslo žinias. Tačiau kadangi dauguma šalių nėra pajėgios tokių programų vykdyti vienos, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas.

Todėl Europos Komisija visų ES valstybių vardu aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose apie bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje, visų pirma su strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip JAV, Rusija ir Kinija.

Moksliniai tyrimai

ES finansuojamais kosmoso mokslinių tyrimų projektais siekiama didinti Europos pramonės ir mokslo konkurencingumą. Dalis lėšų skiriama pagal ES pavyzdinę mokslinių tyrimų programą Horizontas 2020 English. Ši parama yra labai svarbi, kad būtų galima toliau plėtoti Europos kosmoso sektoriaus veiklą, visų pirma:

  • skatinti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių tyrėjus dėti daugiau pastangų ir daugiau investuoti į kosmoso sektorių;
  • padėti išlaikyti kosmoso pramonės konkurencingumą (taip pat gamintojams, paslaugų teikėjams ir kitiems veiklos vykdytojams);
  • suteikti tinkamas paslaugas ir infrastruktūrą, kad būtų galima plėtoti ir naudoti naujas technologijas.

Į puslapio pradžią

Įmonės

Paskelbta Kov 2013

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?