Naršymo kelias

Viena rinka be sienų


ES bendrojoje (vidaus) rinkoje žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti po ES taip pat laisvai, kaip toje pačioje šalyje – šio judėjimo nacionalinės sienos nebevaržo.

Dabar ES piliečiai gali studijuoti, gyventi, apsipirkti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje kitoje ES šalyje. Taip pat galima likti toje pačioje šalyje ir rinktis iš daugybės visos Europos prekių.

Daugiau jokių nacionalinių kliūčių

Elektrikas © Bilderbox

Dauguma Europos namų ūkių gali rinktis elektros tiekėjus.

Siekiant sukurti bendrą rinką panaikinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių, kurios trukdydavo laisvajai prekybai ir laisvam judėjimui iš vienos ES valstybės narės į kitą, taip 1992–2008 m. sukurta 2,77 mln. papildomų darbo vietų ir pasiektas 2,1 % ekonomikos augimas.

Gavusios galimybę laisvai užsiimti verslu visoje ekonominėje ES erdvėje įmonės išplėtė savo veiklą, todėl išaugo konkurencija, dėl kurios sumažėjo kainos ir padidėjo pasiūla vartotojams.

Skambinti telefonu Europoje šiandien yra daug pigiau nei prieš 10 metų, labai atpigo daugelio lėktuvų bilietų kainos, be to, atsirado daug naujų skrydžių. Daugelis namų ūkių ir įmonių šiandien gali pasirinkti elektros ir dujų tiekėjus.

Tuo pačiu metu ES stengiasi užtikrinti, kad dėl tokios didesnės laisvės nenukentėtų sąžiningumas, vartotojų apsauga ar aplinka. Tai daryti jai padeda įvairios Europos konkurencijos ir reguliavimo įstaigos.

Didžiulės verslo galimybės

ES prekiaujančios Europos įmonės turi nevaržomą prieigą prie beveik 500 mln. vartotojų rinkos – tai tvirtas pagrindas išlikti konkurencingoms pasaulio ekonomikoje. Ką jau kalbėti apie tai, kad tokia didelė bendra rinka labai patraukli užsienio investuotojams.

Ekonominė integracija gali būti vertinga apsaugos nuo periodinių ekonomikos nuosmukių priemonė – ES šalys gali ir toliau prekiauti vienos su kitomis, užuot taikiusios trumparegiškas protekcionistines priemones, dėl kurių krizė dar paaštrėtų.

Pašalintos dar ne visos kliūtys

Chirurgai © Shutterstock

Kvalifikuoti specialistai gali dirbti bet kurioje ES šalyje.

Vis dėlto daugelyje neišnaudoto potencialo sričių integracija lėtesnė:

  • nacionalinių mokesčių sistemų susiskaidymas užkerta kelią integracijai ir efektyvumui,
  • paslaugų sektorius atsilieka nuo prekių rinkos (nors įmonės gali teikti paslaugas kitose šalyse nuo 2006 m.),
  • tebėra atskiros nacionalinės finansinių paslaugų, energijos ir transporto rinkos,
  • e. prekyba tarp ES šalių populiarėja lėčiau negu šalių viduje ir kiekviena šalis taiko gana skirtingas taisykles, standartus ir laikosi skirtingos tvarkos,
  • reikia supaprastinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles, kad kvalifikuoti asmenys lengviau rastų darbą kitose ES šalyse.

Finansinių paslaugų rinkos atvejis ypatingas. ES stengiasi sukurti tvirtą ir saugų finansų sektorių ir išvengti 2009 m. krizės pasikartojimo, prižiūrėdama finansų institucijas, reglamentuodama sudėtingus finansinius produktus ir reikalaudama, kad bankai sukauptų daugiau kapitalo.

Išorės sienų kontrolė

Šengeno erdvėje prie vidaus sienų pasienio kontrolės nėra. Šiuo metu jai priklauso 26 šalys: Norvegija, Islandija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir visos ES valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Bulgariją, Rumuniją, Kiprą ir Kroatiją.

Šengeno erdvės narės prie vidaus sienų patikrinimų nebeatlieka, bet prie išorės sienų kontroliuoja griežčiau.

Kad Šengeno erdvėje būtų užtikrinta sauga, intensyviau bendradarbiauja jai priklausančių šalių policija, visų pirma tarpvalstybinio stebėjimo ir persekiojimo kertant sieną atvejais. Naudojantis Šengeno informacine sistema nacionalinių sienų kontrolės įstaigos, muitinės ir policija gali vieni kitus įspėti apie dingusius žmones arba pavogtus automobilius ir dokumentus.

Į puslapio pradžią

Vidaus rinka

Paskelbta 2013 m. rugpjūtį

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


Prisijunkite

Twitter

  • Europos Komisija. Vidaus rinka ir paslaugosEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?