You are here:

Viena rinka be sienų

ES bendrojoje rinkoje (kuri kartais vadinama vidaus rinka) žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti po ES taip pat laisvai kaip toje pačioje šalyje. Šalinant prekybos kliūtis svarbiausias vaidmuo tenka abipusiam pripažinimui.

Dabar ES piliečiai gali studijuoti, gyventi, apsipirkti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje kitoje ES šalyje. Taip pat galima likti toje pačioje šalyje ir rinktis iš daugybės visos Europos prekių.

Daugiau jokių nacionalinių kliūčių

Siekiant sukurti bendrą rinką panaikinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių, kurios trukdydavo laisvajai prekybai ir laisvam judėjimui iš vienos ES valstybės narės į kitą.

Dėl to įmonės išplėtė savo veiklą. Padidėjus konkurencijai sumažėjo kainos ir padidėjo pasiūla vartotojams:

  • skambinti telefonu Europoje šiandien yra daug pigiau nei prieš 10 metų,
  • labai atpigo daugelis skrydžių lėktuvu, be to, atsirado daug naujų skrydžių maršrutų,
  • daugelis namų ūkių ir įmonių šiandien gali pasirinkti elektros ir dujų tiekėjus.

Tuo pačiu metu, padedama įvairių Europos konkurencijos ir reguliavimo institucijų, Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti, kad dėl tokios didesnės laisvės nenukentėtų teisingumas, vartotojų apsauga ar aplinka.

Didžiulės verslo galimybės

ES prekiaujančios Europos įmonės turi nevaržomą prieigą prie beveik 500 mln. vartotojų rinkos – tai padeda joms išlikti konkurencingoms. Bendroji rinka patraukli ir užsienio investuotojams.

Ekonominė integracija gali būti didelis privalumas ekonomikos nuosmukio laikotarpiais – ES šalys gali tęsti tarpusavio prekybą, užuot taikiusios protekcionistines priemones, dėl kurių krizė dar paaštrėtų.

Pašalintos dar ne visos kliūtys

Tačiau likę daug kliūčių tose srityse, kuriose integracija lėtesnė:

  • nacionalinių mokesčių sistemų susiskaidymas trukdo integracijai ir mažina efektyvumą,
  • tebėra atskiros nacionalinės finansinių paslaugų, energijos ir transporto rinkos,
  • e. prekyba tarp ES šalių populiarėja lėčiau negu šalių viduje, įvairių šalių taisyklės, standartai ir taikoma tvarka gerokai skiriasi,
  • paslaugų sektorius atsilieka nuo prekių rinkos (nors nuo 2006 m. įmonės gali teikti tam tikras paslaugas užsienyje),
  • reikia supaprastinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles, kad kvalifikuoti darbuotojai lengviau rastų darbą kitose ES šalyse.

Finansinių paslaugų rinkos atvejis ypatingas. ES stengiasi sukurti tvirtą ir saugų finansų sektorių ir išvengti 2009 m. krizės pasikartojimo prižiūrėdama finansų institucijas, reglamentuodama sudėtingus finansinius produktus ir reikalaudama, kad bankai sukauptų daugiau kapitalo. Sukūrus bankų sąjungą jos narių bankų priežiūros ir pertvarkymo mechanizmai perkelti iš nacionalinio į ES lygmenį. Yra planų kurti ES masto kapitalo rinkų sąjungą, kurios tikslai:

  • mažinti finansų rinkų susiskaidymą,
  • įvairinti finansavimo šaltinius,
  • stiprinti kapitalo srautus tarp ES šalių,
  • sudaryti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, geresnes sąlygas gauti finansavimą.

Patikros prie išorės sienų

ES piliečiai po Šengeno erdvę gali keliauti be paso. Šiuo metu šiai erdvei priklauso 26 šalys:

  • visos ES valstybės narės, išskyrus Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Airiją, Rumuniją ir Jungtinę Karalystę,
  • Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

Nors Šengeno erdvės narės prie vidaus sienų patikrų nebeatlieka, bet prie išorės sienų kontroliuoja griežčiau.

Kad Šengeno erdvėje būtų užtikrinta sauga, intensyviau bendradarbiauja jai priklausančių šalių policija, visų pirma sienas kertančių įtartinų asmenų aktyvaus persekiojimo ir nenutrūkstamos priežiūros atvejais. Naudodamosi Šengeno informacine sistema policija, muitinė ir nacionalinių sienų kontrolės įstaigos gali vienos kitas įspėti apie ieškomus arba dingusius žmones, pavogtus automobilius ir dokumentus.