Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises. Jos yra visuotinės ir nedalomos. ES jas aktyviai propaguoja ir gina savo valstybėse narėse ir visame pasaulyje. Šiuo tikslu ji aktyviai bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis, šalimis partnerėmis, tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis ir su pilietine visuomene.
Kalbant apie žmogaus teises amžiaus ribų nėra.
Pradėti nuo savęs
Nors apskritai žmogaus teisių padėtis ES yra gera, šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti. ES kovoja su rasizmu, ksenofobija ir kitų rūšių diskriminacija – dėl religijos, lyties, amžiaus, negalios ar lytinės orientacijos. Ypač didelį susirūpinimą Europos Sąjungai kelia žmogaus teisės prieglobsčio ir migracijos srityse. ES nuo seno priima kitų šalių žmones, atvykstančius dirbti ir palikusius namus dėl karo ar persekiojimo.
Kova su diskriminacija
Pagal užimtumo ir socialinio solidarumo programą (PROGRESS) ES finansuoja įvairią kovos su rasizmu ir ksenofobija ES veiklą. Kovai su diskriminacija skirta beveik ketvirtadalis viso 743 mln. eurų programos PROGRESS biudžeto. Be to, ES įkūrė Pagrindinių teisių agentūrą (FRA).
Vienas iš ES politikos prioritetų – sustabdyti prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais. Ji vykdo daug tarptautinių kovos su prekyba žmonėmis programų, pirmiausia su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis valstybėmis Europos pietryčiuose.
Šis kovos su diskriminacija tema sukurtas plakatas laimėjo 12–14 metų vaikams skirtą ES konkursą.
Visuotinė kova už žmogaus teises
Žmogaus teisių klausimas yra vienas svarbiausių ES santykiuose su kitomis pasaulio šalimis ir regionais. Į visus prekybos ar bendradarbiavimo susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis įtraukiamas straipsnis, kuriame nurodoma, kad žmogaus teisės yra būtinas santykių elementas. Jau pasirašyta daugiau kaip 120 tokių susitarimų.
Plačiausios apimties yra Kotonu susitarimas 
– Europos Sąjungos ir 79 Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) prekybos ir pagalbos paktas. Jei kuri nors iš AKR šalių negerbia žmogaus teisių, ES prekybos lengvatos gali būti sustabdytos, o finansavimas pagal pagalbos programas sumažintas. ES mano, kad sumažinti skurdą – tai pagrindinis jos užjūrio vystymosi politikos tikslas – įmanoma tik jei egzistuoja demokratinės politinės struktūros. Tie patys principai taikomi ir santykiuose su kitomis šalimis partnerėmis.
Įgyvendinant ES skubios humanitarinės pagalbos pasaulyje programą paprastai netaikoma jokių apribojimų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Pagalba grynaisiais pinigais, natūra arba techninėmis priemonėmis teikiama siekiant vienintelio tikslo – sumažinti žmonių kančias, nesvarbu, ar jie būtų nukentėję nuo stichinių nelaimių, ar nuo despotiško režimo.
Pastaraisiais metais ES palaikė politinį dialogą dėl žmogaus teisių su Rusija, Kinija, Iranu ir kitomis šalimis. Dėl žmogaus teisių pažeidimų ji uždėjo sankcijas Mianmarui ir Zimbabvei.
Iniciatyvos pavyzdys
Siekdama skatinti žmogaus teises visame pasaulyje ES finansuoja Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Šia priemone, kurios 2007–2013 m. biudžetas yra 1,1 mlrd. eurų, siekiama visame pasaulyje užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms. Keturi pagrindiniai tikslai:
- stiprinti demokratiją, užtikrinti gerą valdymą ir teisinę valstybę (remti politinį pliuralizmą, žiniasklaidos laisvę ir stiprią teisingumo sistemą);
- panaikinti mirties bausmę tose šalyse, kuriose ji tebetaikoma;
- kovoti su kankinimais imantis prevencinių priemonių (pvz., specialiai rengiant policijos pareigūnus) ir baudžiamųjų priemonių (pvz., kuriant tarptautinius tribunolus ir baudžiamųjų bylų teismus);
- kovoti su rasizmu ir diskriminacija užtikrinant pagarbą politinėms ir pilietinėms teisėms.
Taip pat finansuojami lyčių lygybės ir vaikų apsaugos projektai. Be to, šia priemone remiami žmogaus teises ginančių ES ir kitų organizacijų – Jungtinių Tautų, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – bendri veiksmai.
, 
