Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Europos ateities kūrimas

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vieni svarbiausių ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės klausimų. Valstybės narės skatinamos iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti 3 % BVP (1 % viešojo finansavimo, 2 % privačiojo sektoriaus investicijų). Apskaičiuota, kad taip būtų sukurta 3,7 mln. darbo vietų, o metinis BVP padidėtų beveik 800 mlrd. eurų.

Visas straipsnisVisas straipsnis

Konkurencija ES mastu dėl šių lėšų paskatins geriausius Europos mokslininkus ir novatorius susibūrus spręsti pagrindinius nūdienos klausimus – energijos, aprūpinimo maistu, klimato kaitos, senėjančios visuomenės ir kt. Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda užtikrinti naujas darbo vietas, gerovę ir gyvenimo kokybę. ES pirmauja pasaulyje daugelyje technologijų sričių, tačiau ji turi spręsti vis daugiau uždavinių ne tik dėl tradicinių konkurentų, bet ir dėl augančios ekonomikos šalių.

Mūsų būsimas gyvenimo lygis priklauso nuo mūsų gebėjimo diegti produktų, paslaugų, verslo ir socialinių procesų bei modelių inovacijas. Štai kodėl inovacijoms strategijoje „Europa 2020“ skiriamas pagrindinis dėmesys ir imtasi pavyzdinės Inovacijų sąjungos iniciatyvos.

Vykdant Inovacijų sąjungos inciatyvą daugiausia dėmesio bus skiriama Europos pastangoms ir bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis šalimis siekiant išspręsti minėtus sudėtingus uždavinius. Pagal iniciatyvą įsikišant viešajam sektoriui bus skatinama privataus sektoriaus veikla ir šalinamos kliūtys, dėl kurių idėjoms sunku pasiekti rinką, pvz., todėl, kad trūksta lėšų, mokslinių tyrimų sistemos ir rinkos yra fragmentiškos, nepakanka inovacijų viešųjų pirkimų ir lėtai nustatomi standartai.

Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas

ES stengiasi iki 2014 m. sukurti vieną bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje mokslininkai galės dirbti bet kurioje ES šalyje ir bus stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas.

Bendroji programa

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika konkrečiausiai įgyvendinama vykdant 2007–2013 m. Septintąją bendrąją programą

(7BP), kuriai skirta 50,5 mlrd. eurų.

ES skiria lėšų GPS sistemoms diegti, kad būtų lengviau dirbti paieškos ir gelbėjimo tarnyboms.

Septintojoje bendrojoje programoje numatytos keturios kryptys:

Bendradarbiavimas – tai bendrai atliekami moksliniai tyrimai sveikatos, maisto, žemės ūkio, žuvininkystės, biotechnologijų, informacijos bei ryšių technologijų, energijos, aplinkos (įskaitant klimato kaitą), transporto (įskaitant aeronautiką), socialinių ekonominių ir humanitarinių mokslų, kosmoso ir saugumo srityse. Šiai krypčiai priskiriami ir nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos.
Idėjos – mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus remiančios Europos mokslinių tyrimų tarybos steigimas.
Žmonės – žmogiškieji ištekliai ir numatomos jauniems mokslo darbuotojams, mokymuisi visą gyvenimą bei karjeros raidai skirtos stipendijos, pramonės sektoriaus ir akademinės bendruomenės partnerystė bei apdovanojimai už puikius darbo rezultatus.
Pajėgumai – finansavimas, skirtas mokslinių tyrimų infrastruktūrai, mažųjų įmonių moksliniams tyrimams ir vystymuisi, žinių bei mokslo grupėms ir apskritai mokslinėms žinioms.

Jungtinis tyrimų centras (JRC)

Jungtinis tyrimų centras (JRC) – tai septynių ES mokslinių tyrimų institutų tinklas. JRC atlieka branduolinės energijos ir branduolinės saugos mokslinius tyrimus, taip pat sukūrė įvairių technologijų, įskaitant nuotolinio stebėjimo technologiją, kuria naudojantis nustatomos besivystančiose šalyse prasidedančios maisto krizės, kurių atveju reikės ES pagalbos.

Europos mokslinių tyrimų taryba

Europos mokslinių tyrimų taryba remia mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus. Tai nauja fundamentinių tyrimų samprata, kuri, viena vertus, reiškia, kad fundamentiniai moksliniai ir technologijų tyrimai yra itin svarbūs ekonominei ir socialinei gerovei, kita vertus, – kad tirti tai, kas mažai žinoma ar visai nežinoma, yra rizikinga užmačia, tampanti naujomis ir įdomesnėmis mokslinių tyrimų sritimis. Remdama šiuos tyrimus taryba skatina pačius geriausius, kūrybiškiausius mokslininkus ir inžinierius peržengti turimų žinių ir disciplinų ribas. Europos mokslinių tyrimų taryboje taikomas metodas „iš apačios į viršų“ ir vadovaujamasi mokslininkų poreikiais – taip jie gali nustatyti naujas galimybes ir kryptis bet kurioje mokslinių tyrimų srityje, o ne veikti pagal politikų nustatytus prioritetus.

Europos inovacijos ir technologijos institutas

Europos inovacijos ir technologijos instituto tikslas – kuriant žinių ir naujovių bendrijas mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti komerciniams tikslams.

Tai naujas universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų, bendrovių, fondų ir kitų įstaigų partnerystės modelis. Dabartiniai Europos inovacijos ir technologijos instituto prioritetai – klimato kaita, atsinaujinantys energijos ištekliai bei nauja informacinių ir ryšių technologijų karta.

„Horizontas 2020“ – mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas 2014–2020 m.

„Horizontas 2020“ – tai nauja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo 2014–2020 m. programa. Finansavimas (iš viso visam laikotarpiui numatyta apie 80,2 mlrd. eurų) bus skiriamas mokslinių tyrimų institucijoms, universitetams, novatoriškoms privačioms bendrovėms ir mažosioms įmonėms.

Tai bus naudinga visiems Europos ekonomikos sektoriams: žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto pramonės, sveikatos priežiūros, transporto, energetikos – ypač energijos iš atsinaujinančių šaltinių srityje – ir informacijos bei ryšių technologijų.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

Europos Komisija

Įmonių ir pramonės padalinys ir kosmoso tyrimai
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Jungtinis tyrimų centras

Septintoji bendroji programa

Europos Parlamentas
- Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Europos Sąjungos Taryba
- Konkurencingumas. Vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai
- Europos bendradarbiavimas mokslinių ir techninių tyrimų srityje (COST)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteta
- Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius