Santraukos
Nesutrumpinti tekstai
-
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67–89
straipsniai
- Atskiri teisės aktai
Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias
Europos Sąjungoje judėjimo laisvė garantuojama Šengeno susitarimu, kuriuo panaikinta pasienio kontrolė prie ES vidaus sienų (išskyrus Bulgariją, Kiprą, Airiją, Rumuniją ir Jungtinę Karalystę).
Vis dėlto, kad šia laisve būtų galima nevaržomai naudotis, gyventojai rūpindamiesi savo kasdieniais reikalais turi jaustis saugūs nuo tarptautinio nusikalstamumo ir terorizmo. Jie taip pat turi turėti galimybę naudotis vietos teisingumo sistema ir būti tikri, kad jų pagrindinės teisės bus užtikrintos bet kurioje ES vietoje.
Be to, imigracija iš ES nepriklausančių šalių turi būti reguliuojama sąžiningai ir nuosekliai.

Po daugumą ES šalių galite keliauti be paso ir pasienio kontrolės.
Atvirų sienų Europoje vis daugiau žmonių gyvena, dirba ir užsiima verslu kitose ES šalyse. ES nori, kad jų gyvenimas būtų patogesnis, todėl visoje ES kuria bendrą teisingumo erdvę. Siekiama pasiūlyti tarp skirtingų valstybių institucijų iškylančių problemų praktinių sprendimų, kad piliečiams nebūtų sudėtinga keltis į kitą ES šalį, o verslas galėtų visapusiškai naudotis bendrosios rinkos atveriamomis galimybėmis.
ES pagrindas – žmogaus teisės, demokratinės institucijos ir teisinė valstybė. ES Pagrindinių teisių chartijoje
nustatytos visos ES piliečių turimos asmeninės, civilinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. ES Pagrindinių teisių agentūra (PTA)
![]()
![]()
padeda politikos formuotojams priimti naujus įstatymus ir stengiasi, kad visuomenė daugiau žinotų apie pagrindines teises.
ES veikia ES piliečių vardu siekdama, kad jie nebūtų diskriminuojami dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos. Interneto amžiuje ES kovoja už visų piliečių teises į asmens duomenų apsaugą.

ES valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja kovodamos su tarptautiniu nusikalstamumu.
Kadangi žmonės gali laisvai keliauti ES viduje, svarbu, kad jie galėtų nevaržomai naudotis šalies, kurioje tuo metu jie yra, teismų sistema, ir kad nusikaltėliams nepavyktų išvengti teismo už nusikaltimus.
Nacionalinės teismo institucijos ėmė bendradarbiauti glaudžiau siekdamos užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai būtų pripažinti ir vykdomi bet kurioje kitoje. Itin svarbu bendradarbiauti svarstant civilines bylas, susijusias su santuokos nutraukimu, vaikų globa, ieškiniais dėl išlaikymo ar net bankrotu ir skolų išieškojimu, kai susiję asmenys gyvena skirtingose šalyse.
Siekdama padėti kovoti su sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, korupcija, prekyba narkotikais ir terorizmu, ES įsteigė Europos teisminį tinklą
.
Europos arešto orderiu
pakeista pernelyg ilga ekstradicijos procedūra ir užtikrinta, kad užsienyje nuo teisingumo besislapstantis įtariamasis arba nuteistasis būtų greitai grąžintas į šalį, kurioje jis buvo ar turi būti teisiamas.
Vidaus reikalų politikai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad piliečiai galėtų laisvai ir saugiai judėti, gyventi ir dirbti visoje ES. Kadangi pasienio kontrolės prie vidaus sienų nėra, ES turi sukurti bendrus prieglobsčio suteikimo ir migracijos valdymo, išorės sienų kontrolės ir vidaus saugumo uždavinių sprendimo metodus.
Kadangi daugėja žmonių, kurie, bėgdami nuo karo, persekiojimų ir gaivalinių nelaimių ar tiesiog svajodami apie geresnę ateitį, bando patekti į Europos Sąjungos teritoriją, ES šalys drauge ieško būdų, kaip spręsti šias joms visoms kylančias problemas.
Bendri minimalūs standartai ir procedūros prieglobsčio prašytojams
skirti užtikrinti aukšto lygio apsaugą tiems, kam jos reikia, kartu užtikrinant, kad nacionalinėmis prieglobsčio suteikimo sistemomis nebūtų galima piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, jais nustatoma, kaip ir kur turėtų būti nagrinėjami prašymai, kokie yra prieglobsčio prašytojų priėmimo standartai, koks turėtų būti prieglobstį gavusių asmenų statusas ir nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo vykdant šiuos įsipareigojimus.
ES vadovai taip pat rengia bendrą, subalansuotą ir vispusišką ES imigracijos politiką
, kad būtų galima išnaudoti teisėtos imigracijos Europos šalių ekonomikai ir visuomenei atveriamas galimybes ir spręsti neteisėtos imigracijos problemą. Siekiama atsižvelgti į kiekvienos ES šalies prioritetus ir poreikius bei paskatinti ne ES šalių piliečių integraciją jų naujųjų šalių visuomenėje.
ES taip pat siekia užmegzti partnerystę su migrantų kilmės ir tranzito šalimis, kad būtų galima geriau organizuoti teisėtą imigraciją ir užkirsti kelią neteisėtai, pagerinti migracijos ir plėtros sąryšį, stiprinti tose šalyse teisinės valstybės principus ir pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms.
Be to, norint užtikrinti laisvą žmonių judėjimą ES teritorijoje, visų pirma būtina veiksminga kontrolė visose įvažiavimo į ES vietose. ES šalys kartu stengiasi užtikrinti didesnį saugumą gerindamos išorės sienų kontrolę
, bet taip pat stengiasi, kad tiems, kas turi teisę patekti į ES, tai padaryti būtų lengviau. ES šalių operatyviniam bendradarbiavbimui vadovauja ES išorės sienų agentūra FRONTEX
.
Vienas didžiausių ES prioritetų – savų piliečių saugumo užtikrinimas. Šiandien saugumo problemų mastas didėja, jos tampa vis sudėtingesnės ir dažnai peržengia valstybių sienas, todėl vidaus reikalų politika siekiama saugesnės Europos sutelkiant dėmesį į kovą su terorizmu
ir organizuotu nusikalstamumu
, visų pirma imantis priemonių prieš neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, žmonėmis ir seksualinį vaikų išnaudojimą.
Bendra ES vidaus saugumo strategija
siekiama gerinti vidaus saugumą bendradarbiaujant teisėsaugos, sienų valdymo, civilinės saugos ir nelaimių padarinių valdymo srityse.
Strategijoje numatyti teisės aktai ir praktiniai būdai, kaip sutrukdyti organizuotiems nusikaltėliams – narkotikų baronams, prekeiviams žmonėmis, pinigų plovėjams, teroristams – naudotis ES suteikiamomis laisvėmis ir pagerinti šalių policijos pajėgų bendradarbiavimą
, visų pirma pasitelkiant tam Europos policijos biurą (Europolą).