Informacinės technologijos


Skaitmeninė ekonomika, jeigu ji veiksminga, įtrauki ir novatoriška, gali pakeisti tiek verslą, tiek visą visuomenę. Pažanga užtikrinama tiekiant geresnius produktus ir teikiant geresnes paslaugas, įdiegus naujus, veiksmingesnius procesus.

Berniukas, naršantis internete © Bilderbox

Vienas iš daugelio nuolatinių interneto naudotojų

Skaitmeninė ekonomika auga 7 kartus sparčiau nei realioji ekonomika. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sudaro 4,8 % ES ekonomikos. Informacinių ir ryšių technologijų išlaidos sudaro 25 % visų verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (MTTP), o dėl investicijų į šį sektorių sukuriama 50 % viso ES produktyvumo augimo.

Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas privačiajame ir viešajame sektoriuose, taip pat visų disciplinų mokslo pažanga.

Tačiau ES IRT sektoriaus pažangą stabdo fragmentuota politikos krypčių sistema. Todėl Europos Komisija stengiasi šią sistemą tobulinti, visų pirma:

  • Europos Sąjungoje kurdama atvirą skaitmeninę rinką;
  • užtikrindama lygias galimybes visoms įmonėms;
  • gindama vartotojų interesus;
  • nustatydama techninius standartus;
  • investuodama į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas.

ES Europos skaitmenine darbotvarke English siekiama suteikti naują postūmį Europos ekonomikai ir padėti ES piliečiams bei įmonėms kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis. Sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką, bus užtikrinta ilgalaikė ekonominė ir socialinė nauda.

Vykdant Skaitmeninę darbotvarkę jau padaryta tam tikra pažanga siekiant 3 pagrindinių tikslų:

  • užtikrinti geresnius, spartesnius ir pigesnius ryšius;
  • stiprinti ES pramonę, remiant strateginius mokslinius tyrimus;
  • skatinti skaitmeninius įgūdžius, darbo vietų kūrimą ir verslumą.

Skaitmeninė ekonomika gali sukurti pozityvų ratą. Patrauklus turinys ir paslaugos, teikiamos sąveikioje internetinėje aplinkoje be sienų, skatina didesnės spartos ir pajėgumų paklausą. Taip verslas skatinamas investuoti į spartesnius tinklus, kurie, savo ruožtu, atveria kelią naujoviškoms paslaugos, kurioms teikti reikalinga didelė ryšio sparta.

Komisija užsibrėžė 13 tikslų, kurių kiekvienas priartins ES prie bendro tikslo – klestinčios ir konkurencingos skaitmeninės visuomenės sukūrimo.

  1. Iki 2013 m. – plačiajuostis ryšys visoje ES.
  2. Iki 2020 m. – didesnės nei 30 megabitų per sekundę spartos plačiajuostis ryšys visoje ES.
  3. Iki 2020 m. – 50 % ES gyventojų, užsisakiusių didesnės nei 100 megabitų per sekundę spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas.
  4. Iki 2015 m. – 50 % ES gyventojų, įsigyjančių prekių internetu.
  5. Iki 2015 m. – 20 % ES gyventojų, įsigyjančių prekių ir paslaugų kitose ES.
  6. Iki 2015 m. – 33 % mažųjų ir vidutinių įmonių, prekiaujančių internetu.
  7. Iki 2015 m. – praktiškas tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų suvienodinimas.
  8. Iki 2015 m. – reguliariai internetu besinaudojančių žmonių dalies padidėjimas nuo 60 % iki 75 %, o reguliariai internetu besinaudojančių nepalankioje padėtyje esančių asmenų dalies padidėjimas nuo 41 % iki 60 %.
  9. Iki 2015 m. – perpus mažesnė žmonių, niekada nesinaudojusių internetu, dalis (nuo 30 % iki 15 %).
  10. Iki 2015 m. – 15 % ES piliečių, besinaudojančių e. valdžios paslaugomis, daugiau kaip pusė teikiančių užpildytas formas internetu.
  11. Iki 2015 m. – visos pagrindinės tarpvalstybinės viešosios paslaugos, dėl kurių ES šalys susitarė 2011 m., prieinamos internetu.
  12. Iki 2020 m. – padvigubintos (iki 11 mlrd. eurų) viešosios investicijos į informacinių ir ryšių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą.
  13. Iki 2020 m. – 20 % sumažintos energijos sąnaudos apšvietimui.

2014 m. duomenimis, Europos Komisija ir ES valstybės narės iki 2015 m. pasieks 72 iš 101 Komisijos skaitmeninio tikslo. Tai gera pažanga. ES piliečiai ir įmonės daugiau naudojasi ir apsiperka internetu, jų IRT įgūdžiai gerėja, auga ir jų pasitikėjimas.

ES vidurkis
Plačiajuostis ryšys2014 m.Tikslas
Paprastas plačiajuostis ryšys visiems100 %100 % (pasiekta 2013 m.)
Skaitmeninė bendroji rinka
Internetu perkančių gyventojų dalis47 %50 % (2015 m.)
Gyventojų, internetu perkančių kitose ES šalyse, dalis12 %20 % (2015 m.)
Internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis14 %33 % (2015 m.)
Skaitmeninė įtrauktis
Reguliarus naudojimasis internetu72 %75 % (2015 m.)
Nepalankioje padėtyje esančių žmonių, reguliariai besinaudojančių internetu, dalis57 %60 % (2015 m.)
Niekada internetu nesinaudojusių gyventojų dalis20 %15 % (2015 m.)
Viešosios paslaugos
Piliečių, bendraujančių su valdžios institucijomis internetu, dalis42 %50 % (2015 m.)
Piliečių, užpildytas formas valdžios institucijoms teikiančių internetu, dalis iki 2015 m.21 %25 % (2015 m.)

Daugiau informacijos apie tikslus ir laimėjimus English

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



Prisijunkite

Facebook

  • Europos skaitmeninė darbotvarkėEnglish (en)
  • „Europeana“English (en)

Twitter

  • Skaitmeninė darbotvarkėEnglish (en)
  • EK atvirųjų duomenų politikaEnglish (en)
  • Saugesnis internetasEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?