Išsaugojimo svarba
ES žuvininkystės pramonė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Per metus sugaunama apie 6,4 mln. tonų žuvų. Žuvininkystės ir žuvų perdirbimo sektoriuje dirba per 350 000 darbuotojų.
ES žuvininkystės politika visų pirma siekiama išsaugoti žuvų išteklius – šiandienos žuvininkystės pramonės poreikius reikia tenkinti neatimant galimybės jais naudotis ir būsimoms kartoms.
Be to, reikia užtikrinti, kad ekosistemos išliktų sveikos, o iš žuvininkystės pramonės pragyvenantys žmonės galėtų džiaugtis geru gyvenimo lygiu. Reikia atsižvelgti ir į vartotojų interesus.
2007–2013 m. žuvininkystės sektoriui restruktūrizuoti ir padėti ES šalims įgyvendinti 2002 m. bendrosios žuvininkystės politikos reformą iš Europos žuvininkystės fondo numatyta skirti 4,3 mlrd. eurų. Šios lėšos gali būti panaudotos darniam žuvininkystės vystymui, akvakultūros įmonėms, perdirbimo ir prekybos sektoriams, taip pat žvejų bendruomenių ekonominės veiklos diversifikacijai.
Vienas iš svarbiausių ES žuvininkystės politikos tikslų – padėti išsaugoti žuvų išteklius ateičiai.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir parama
ES yra sudariusi žuvininkystės partnerystės susitarimų su ES nepriklausančioms šalims ir veda derybas su regioninėmis ir tarptautinėmis žuvininkystės organizacijomis siekdama užtikrinti, kad visame pasaulyje jūros ištekliai būtų reguliuojami taikant skaidrią ir darnią sistemą ir nebūtų pereikvojami.
Pagal šiuos susitarimus ES žvejai tai pat įgyja teisę žūklauti tolimuose vandenyse ir taip padėti tenkinti ES rinkos paklausą. Už tai gaunamas sumas ES nepriklausančios šalys, tarp jų ir besivystančios šalys, gali investuoti į savo žuvininkystės pramonę ir žuvų išteklių didinimą.
Naftos pramonė yra svarbus jūrų ūkio darbo vietų šaltinis.
Akvakultūros plėtra
Žuvų ir kitų jūros produktų paklausa pasaulyje didėja. Šią paklausą patenkinti gali padėti ES akvakultūra. Šiandien žuvų ūkiai ir kitų rūšių akvakultūros įmonės jau tiekia ketvirtadalį ES pagaminamų žuvų ir kitų jūros gėrybių produktų. Didžiausią ES akvakultūros pramonės tiekiamų produktų dalį sudaro midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir atlantinės lašišos, po to eina austrės, paprastieji dančiai, karpiai, valgomieji moliuskai ir jūrų ešeriai.
Akvakultūros pramonė – visame pasaulyje svarbi ir auganti maisto pramonės šaka, kurios metinis augimas pasaulyje 2006–2008 m. sudarė daugiau kaip 5 %, tačiau Europos Sąjungoje ji nėra tokia dinamiška, todėl Europos Komisija šią pramonės šaką remia ir skatina.
Jūriniai aspektai
ES turi didžiausią pasaulyje jūrų zoną (1200 uostų) ir didžiausią prekybos laivyną. 90 % prekybos su užsieniu ir 40 % vidaus prekybos vyksta jūrų keliais.
Vykdant ES žuvininkystės politiką visada buvo atsižvelgiama į aplinkos aspektus, bet pastaruoju metu formuojant jūrų politiką pradėta žvelgti dar plačiau ir nagrinėti visokeriopas jūrų erdvės panaudojimo galimybes ES. Norima plėtoti jūrų tyrimų, technologijų taikymo ir naujovių diegimo tradicijas ir didinti šiose srityse Europos turimus privalumus bei prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ vykdymo.
Į integruotą jūrų politiką įtrauktas jūrų transportas, jūrų verslo įmonių konkurencingumas, užimtumas, moksliniai tyrimai, žuvininkystė ir jūrų aplinkos apsauga. Svarbiausias tikslas yra užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir išsaugoti aplinką.
Jūrų, kaip esminės mūsų visuomenės ir ekonomikos sudėtinės dalies, svarba pabrėžiama kasmet gegužės 20 d. ES minint Europos jūros dieną.
straipsniai
