Jūrų reikalai ir žuvininkystė


Jūra ir jos ištekliai – visų pirma žuvys, bet taip pat ir vėjo elektrinių parkai, naftos bei dujų telkiniai jūros dugne – yra daugelio ES piliečių pragyvenimo šaltinis. ES prekybos laivynas jūromis veža prekes. Pakrantės yra turistų traukos zonos – tai yra dar vienas pragyvenimo šaltinis.

Kai tiek daug priklauso nuo jūros išteklių, turime atsakingai juos naudoti, vengti pernelyg intensyvios žvejybos ir užtikrinti, kad jūrai ir pakrantėms nedarytų žalos naftos bei dujų gavyba.

Žuvininkystės išsaugojimo svarba

ES žvejybos pramonė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Kasmet sužvejojama apie 6,4 mln. tonų žuvų. Žvejybos ir žuvų perdirbimo sektoriuose dirba daugiau nei 350 000 žmonių.

ES visomis jėgomis stengiasi užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tvari tiek ekonominiu, tiek aplinkos požiūriu ir kad kartu būtų apsaugoti vartotojų interesai bei atsižvelgta į žvejų poreikius.

2014 m. sausio mėn. įsigaliojusios ES bendros žuvininkystės politikos reformos tikslai yra būtent tokie: užtikrinti žvejų pragyvenimo šaltinius, sustabdyti pernelyg intensyvią žvejybą ir dėl jos vykstantį žuvų išteklių nykimą.

Naujus teisės aktus vykdyti padeda Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. 2014–2020 m. jo lėšomis bus finansuojami projektai, skirti

  • novatoriškiems žvejybos būdams diegti;
  • naujoms jūrų produktų realizavimo rinkoms kurti;
  • gyvenimo kokybei pakrančių regionuose gerinti.

Tai padės žvejams pereiti prie tausios žvejybos, o pakrančių bendruomenėms – įvairinti savo ekonomiką.

Tarptautinis bendradarbiavimas

ES bendradarbiauja su JT įstaigomis ir veda derybas su regioninėmis bei tarptautinėmis žuvininkystės organizacijomis siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius visur būtų reguliuojamas skaidriai ir darniai, o ištekliai nebūtų pereikvojami.

Dėl dvišalių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis ES žvejai gali žvejoti atokiuose vandenyse tokiomis pačiomis tvarumo užtikrinimo sąlygomis, kokios taikomos ES. Tai padeda tenkinti ES rinkos paklausą. Savo ruožtu, šalys partnerės (įskaitant besivystančias šalis) gauna lėšų, kurias gali investuoti į savo žuvininkystės pramonę ir žuvų išteklių gausinimą.

Aplinkai nekenkiantis žuvų ir jūros gėrybių auginimas

Atotrūkis tarp ES suvartojamų jūros gėrybių ir žvejybos pramonės tiekiamo jų kiekio vis didėja. Tam tikru mastu jį sumažinti gali padėti akvakultūra. Šiandien žuvų ūkiai ir kitų rūšių akvakultūros įmonės jau tiekia ketvirtadalį ES žuvų ir kitų jūros gėrybių produkcijos. Didžiausią ES akvakultūros pramonės tiekiamų produktų dalį sudaro midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir atlantinės lašišos, po to eina austrės, paprastieji dančiai, karpiai, valgomieji moliuskai ir jūrų ešeriai.

Europos akvakultūros sektoriuje laikomasi itin griežtų aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir vartotojų saugos standartų. Tačiau pastaraisiais metais šią pramonės šaką yra ištikusi stagnacija. Naujais teisės aktais siekiama tokią padėtį pakeisti ir paskatinti šviežių, sveikų ir vietoje pagamintų maisto produktų tiekimą.

Neteisėta žvejyba

Dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos senka žuvų ištekliai, nyksta jūrų buveinės, iškraipoma konkurencija, nepalankioje padėtyje atsiduria sąžiningi žvejai ir silpnėja pakrančių bendruomenės – ypač besivystančiose šalyse.

Europos Sąjunga deda pastangas, kad užlopytų spragas, dėl kurių neteisėtos veiklos vykdytojai gali iš jos pelnytis. Į ES įvežami arba iš jos išvežami parduoti gali būti tik tie jūrų žuvininkystės produktai, kurių teisėtumą patvirtina vėliavos valstybė arba eksportuojančioji valstybė. Neteisėtai bet kurioje pasaulio dalyje laivais su bet kurios šalies vėliava žvejojantiems ES žvejybos veiklos vykdytojams gali būti skirtos nemažos baudos, proporcingos jų sugautų žuvų ekonominei vertei, kad jų veikla nebūtų pelninga.

Tvarus žuvininkystės produktų vartojimas

Užtikrinant tvarumą svarbu ir tai, kaip mes vartojame jūros gėrybes, todėl ES ir Europos šalių vyriausybės labai stengiasi apie šį klausimą informuoti vartotojus.

Nors vartotojai ir gali daryti didelę įtaką, priklausomai nuo to, kokius produktus renkasi, svarbu, kad kitų tiekimo grandinės subjektų pastangos būtų tokios pat svarbios.

Pavyzdžiui, pagal naująsias žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir dumblių ženklinimo taisykles visų produktų, parduodamų ES vartotojams arba masiniams tiekėjams, etiketėse turi būti tokia informacija:

  • rūšies komercinis ir mokslinis pavadinimai;
  • ar produktas buvo sužvejotas jūroje, gėlame vandenyje, ar užaugintas ūkyje;
  • sužvejojimo arba gamybos vietovė ir naudotos žvejybos įrangos rūšis;
  • ar produktas yra atšildytas, datos „geriausias iki“ arba „tinka vartoti iki“ pagal bendrąsias maisto produktų ženklinimo taisykles.

Ekonominė nauda

Jūros ir vandenynai yra svarbūs Europos ekonomikos elementai. ES turi daugiausiai pasaulyje prekybos uostų (1200) ir didžiausią prekybos laivyną. 90 % prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis ir 40 % ES vidaus prekybos vyksta jūra. Šiame sektoriuje dirba apie 5,4 mln. žmonių, per metus sukuriama beveik 500 mlrd. eurų bendrosios pridėtinės vertės.

Tačiau vis dar yra daug neišnaudotų inovacijų ir augimo galimybių, ypač kai kuriose srityse. Dėl to pastaraisiais metais ES išplėtė jūrų politikos apimtį ir įtraukė į ją visapusišką jūrų erdvės panaudojimą.

Ilgalaikiai jos tikslai nustatyti Mėlynojo augimo strategijoje. Tarp jų yra šie tikslai:

  • vystyti didelio potencialo sektorius, pavyzdžiui, akvakultūros, pakrančių turizmo, jūrų biotechnologijų, vandenyno energijos ir naudingųjų iškasenų gavybos jūros dugne;
  • teikti ir užtikrinti žinias, teisinį aiškumą ir saugumą, šiam tikslui parengus Europos jūrų dugno skaitmeninį žemėlapį, jūrų erdvės planus (kad veikla jūrose būtų veiksmingesnė ir tvari) bei integruotą jūrų stebėjimą (kad jūrų stebėjimą vykdančios institucijos turėtų naujų informacijos mainų priemonių, dėl kurių stebėjimas bus pigesnis ir veiksmingesnis);
  • parengti specialiai pritaikytas strategijas konkrečioms jūroms (Adrijos ir Jonijos jūroms, Arkties vandenynui, Atlanto vandenynui, Baltijos, Juodajai, Viduržemio ir Šiaurės jūroms), kuriomis taip pat būtų skatinamas prie tų jūrų esančių valstybių bendradarbiavimas.

Siekdama didinti informuotumą apie didžiulę tinkamai valdomų jūrų ir vandenynų svarbą mūsų gyvenimui ES kasmet gegužės 20 d. mini English Europos jūrų dieną.

Į puslapio pradžią

Jūrų reikalai ir žuvininkystė

Rankraštis atnaujintas 2014 m. novembris mėn.

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią



KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?