Jūrų reikalai ir žuvininkystė


Jūra ir jos ištekliai – visų pirma žuvys, bet taip pat ir naftos bei dujų telkiniai jūros dugne – yra daugelio ES piliečių pragyvenimo šaltinis. ES prekybos laivynas jūromis veža prekes. Pakrantės yra turistų traukos zonos, jose klesti turizmo pramonė.

Kai tiek daug priklauso nuo jūros išteklių, turime atsakingai juos naudoti, vengti pernelyg intensyvios žvejybos ir užtikrinti, kad naftos bei dujų gavyba jūroms ir pakrantėms nedarytų žalos.

Žuvininkystės išsaugojimo svarba

ES žvejybos pramonė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Kasmet sužvejojama apie 6,4 mln. tonų žuvų. Žvejybos ir žuvų perdirbimo sektoriuose dirba daugiau nei 350 000 žmonių.

ES visų pirma turi užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tvari tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu, be to, reikia atsižvelgti į vartotojų interesus.

Šiuo tikslu Europos Komisija neseniai pasiūlė iš esmės reformuoti ES bendrąją žuvininkystės politiką, kad būtų užtikrintas žvejų pragyvenimo šaltinis ir sustabdytas peržvejojimas bei išteklių išeikvojimas.

Pasiūlymuose raginama 2014–2020 metams sukurti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF). Šis fondas žvejams padės pereiti prie tvarios žvejybos, o pakrančių bendruomenėms – įvairinti ekonomiką, todėl bus finansuojami projektai, skirti naujoms darbo vietoms kurti ir gyvenimo kokybei šiose vietovėse gerinti.

Žvejai iškrauna laimikį © Van Parys Media

Vienas iš svarbiausių ES žuvininkystės politikos tikslų – padėti išsaugoti žuvų išteklius ateičiai.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir parama

ES yra sudariusi žuvininkystės partnerystės susitarimų su ES nepriklausančioms šalims ir veda derybas su regioninėmis bei tarptautinėmis žuvininkystės organizacijomis siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius būtų reguliuojamas skaidriai ir darniai, o ištekliai nebūtų pereikvojami.

Pagal šiuos susitarimus ES žvejai tai pat įgyja teisę žūklauti tolimuose vandenyse ir taip padėti tenkinti ES rinkos paklausą. Už tai gaunamas lėšas ES nepriklausančios šalys, tarp jų ir besivystančios šalys, gali investuoti į savo žuvininkystės pramonę ir žuvų išteklių didinimą.

Aplinkai nekenkiantis žuvų ir jūros gėrybių auginimas

Atotrūkis tarp ES suvartojamų jūros gėrybių ir žvejybos pramonės tiekiamo jų kiekio vis didėja. Šį atotrūkį galima sumažinti akvakultūra. Šiandien žuvų ūkiai ir kitų rūšių akvakultūros įmonės jau tiekia ketvirtadalį ES žuvų ir kitų jūros gėrybių produkcijos. Didžiausią ES akvakultūros pramonės tiekiamų produktų dalį sudaro midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir atlantinės lašišos, po to eina austrės, paprastieji dančiai, karpiai, valgomieji moliuskai ir jūrų ešeriai.

Europos akvakultūros sektoriuje laikomasi griežtų aplinkos, gyvūnų sveikatos ir vartotojų apsaugos standartų. Tačiau pastaraisiais metais šią pramonės šaką yra ištikusi stagnacija ir Komisija ketina šią padėti pakeisti, pateikdama konkrečių bendrosios žuvininkystės politikos reformos pasiūlymų.

Vėjo jėgainės © ES

Jūroje įrengtos vėjo jėgainės gamina švarią energiją, skatina ir darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą

Jūriniai aspektai

ES jūrų plotas ir prekybos laivynas – didžiausi pasaulyje (1200 uostų). 90 % prekybos su užsieniu ir 40 % vidaus prekybos vyksta jūrų keliais.

Vykdant ES žuvininkystės politiką visada buvo atsižvelgiama į aplinkos aspektus, bet pastaruoju metu rengiant jūrų politiką pradėta žvelgti dar plačiau ir nagrinėti visokeriopas jūrų erdvės panaudojimo galimybes ES. Norima plėtoti jūrų tyrimų, technologijų taikymo ir naujovių diegimo tradicijas ir remtis Europos laimėjimais šiose srityse bei prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

Į ES jūrų politiką įtraukti jūrų transporto, konkurencingų jūrų verslo įmonių, užimtumo, mokslinių tyrimų, žuvininkystės ir jūrų aplinkos apsaugos klausimai. Siekiama užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir išsaugoti aplinką.

Jūrų, kaip esminės mūsų visuomenės ir ekonomikos sudėtinės dalies, svarba pabrėžiama kasmet gegužės 20 d. ES minint Europos jūros dieną.

Į puslapio pradžią

Žuvininkystė ir jūrų reikalai

Paskelbta Vas 2013

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?