Jūrų reikalai ir žuvininkystė


Jūra ir jos ištekliai – visų pirma žuvys, bet taip pat ir vėjo elektrinių parkai, naftos bei dujų telkiniai jūros dugne – yra daugelio ES piliečių pragyvenimo šaltinis. ES prekybos laivynas jūromis veža prekes. Pakrantės yra turistų traukos zonos – tai yra dar vienas pragyvenimo šaltinis.

Kai tiek daug priklauso nuo jūros išteklių, turime atsakingai juos naudoti, vengti pernelyg intensyvios žvejybos ir užtikrinti, kad naftos bei dujų gavyba jūrai ir pakrantėms nedarytų žalos.

Žuvininkystės išsaugojimo svarba

ES žvejybos pramonė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Kasmet sužvejojama apie 6,4 mln. tonų žuvų. Žvejybos ir žuvų perdirbimo sektoriuose dirba daugiau nei 350 000 žmonių.

ES visomis jėgomis stengiasi užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tvari tiek ekonominiu, tiek aplinkos požiūriu ir kad kartu būtų apsaugoti vartotojų interesai bei atsižvelgta į žvejų poreikius.

2014 m. sausio mėn. įsigaliojusios ES bendros žuvininkystės politikos reformos tikslai yra būtent tokie: užtikrinti žvejų pragyvenimo šaltinius, sustabdyti pernelyg intensyvią žvejybą ir dėl jos vykstantį žuvų išteklių nykimą.

Naujus teisės aktus vykdyti padeda Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. 2014–2020 m. jo lėšomis bus finansuojami projektai, skirti

  • novatoriškiems žvejybos būdams diegti;
  • naujoms jūrų produktų realizavimo rinkoms kurti;
  • gyvenimo kokybei pakrančių regionuose gerinti.

Tai padės žvejams pereiti prie tausios žvejybos, o pakrančių bendruomenėms – įvairinti savo ekonomiką.

Žvejai iškrauna laimikį © Van Parys Media

Žuvų išteklių išsaugojimas – ES žuvininkystės politikos prioritetas.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir parama

ES bendradarbiauja su JT įstaigomis ir veda derybas su regioninėmis bei tarptautinėmis žuvininkystės organizacijomis siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius visur būtų reguliuojamas skaidriai ir darniai, o ištekliai nebūtų pereikvojami.

Dėl dvišalių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis ES žvejai gali žvejoti atokiuose vandenyse tokiomis pačiomis tvarumo užtikrinimo sąlygomis, kokios taikomos ES. Tai padeda tenkinti ES rinkos paklausą. Savo ruožtu, šalys partnerės (įskaitant besivystančias šalis) gauna lėšų, kurias gali investuoti į savo žuvininkystės pramonę ir žuvų išteklių gausinimą.

Aplinkai nekenkiantis žuvų ir jūros gėrybių auginimas

Atotrūkis tarp ES suvartojamų jūros gėrybių ir žvejybos pramonės tiekiamo jų kiekio vis didėja. Tam tikru mastu jį sumažinti gali padėti akvakultūra. Šiandien žuvų ūkiai ir kitų rūšių akvakultūros įmonės jau tiekia ketvirtadalį ES žuvų ir kitų jūros gėrybių produkcijos. Didžiausią ES akvakultūros pramonės tiekiamų produktų dalį sudaro midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir atlantinės lašišos, po to eina austrės, paprastieji dančiai, karpiai, valgomieji moliuskai ir jūrų ešeriai.

Europos akvakultūros sektoriuje laikomasi itin griežtų aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir vartotojų saugos standartų. Tačiau pastaraisiais metais šią pramonės šaką yra ištikusi stagnacija. Naujais teisės aktais siekiama tokią padėtį pakeisti ir paskatinti šviežių, sveikų ir vietoje pagamintų maisto produktų tiekimą.

Vėjo elektrinės © ES

Jūros vėjo elektrinių parkai – švarios energijos, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo šaltinis

Jūriniai aspektai

ES turi didžiausią pasaulyje jūrų zoną (1200 uostų) ir didžiausią prekybos laivyną. 90 % prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis ir 40 % ES vidaus prekybos vyksta jūra. Jūrų pramonės sektoriuje dirba keli milijonai žmonių, jo vertė siekia beveik 200 mlrd. eurų.

Pastaraisiais metais ES jūrų politika buvo išplėtota, į ją įtrauktas jūrų erdvės naudojimas visais būdais. Taip suderintais veiksmais siekiama pasinaudoti ilgalaikiu Europos jūrų paveldu, kad būtų pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos Europa 2020 tikslai.

Jūrų politikai dabar priklauso:

  • jūrų sauga,
  • jūrų erdvės planavimas,
  • jūros aplinkos žinios,
  • konkurencingos jūrų verslo įmonės,
  • moksliniai tyrimai,
  • žuvininkystė,
  • jūros aplinkos apsauga.

Siekiama užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir išsaugoti aplinką.

Siekdama didinti informuotumą apie esminę tinkamai valdomų jūrų ir vandenynų svarbą mūsų gyvenimui ES kasmet gegužės 20 d. mini Europos jūrų dieną English.

Į puslapio pradžią

Žuvininkystė ir jūrų reikalai

Paskelbta Vas 2013

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?