Naršymo kelias

Išorės santykiai


Europos Sąjunga vien dėl savo ekonominės, prekybinės ir finansinės įtakos pasaulyje yra reikšminga jėga. ES yra ne tik didžiausia pasaulio prekiautoja, turinti antrą pagal svarbą pasaulio valiutą, – ji kasmet išleidžia per 7 mlrd. eurų pagalbai besivystančioms šalims. Prekybos ir partnerystės susitarimus ji yra sudariusi su dauguma šalių ir regionų.

Ekonomiškai stipriai ir beveik pusę milijardo gyventojų turinčiai Europos Sąjungai pasaulinėje arenoje tenka svarbus vaidmuo, o jos balsas stiprėja, nes užsienio politikos klausimus ES šalys vis dažniau sprendžia drauge.

Centrinės Azijos berniukai © „EuropeAid“

ES mezga glaudesnius santykius su Centrinės Azijos respublikomis.

ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Kanada, palyginti neseniai tokie susitikimai pradėti rengti ir su Rusija, Indija bei Kinija. ES su šiomis ir kitomis šalimis bendrauja spręsdama daugelio sričių (švietimo, aplinkos, kovos su nusikaltamumu, žmogaus teisių ir kt.) klausimus.

Stambiausias prekybos partneris – JAV

ES pasiryžusi išlaikyti veiksmingą ir subalansuotą partnerystę su savo didžiausiu prekybos partneriu – JAV. 2007 m. abi šalys įsteigė Transatlantinę ekonomikos tarybą – politinę įstaigą, prižiūrinčią ekonominių ryšių stiprinimą. Vėliau ES ir JAV parengė artimesnio bendradarbiavimo krizių valdymo ir konfliktų prevencijos srityje planą. ES taip pat tikisi bendradarbiauti su JAV kovos su klimato kaita bei bankų sistemos tobulinimo, atsižvelgiant į finansų krizės pamokas, klausimais.

Rusijos nafta ir dujos

ES ir Rusija rengia naują santykių reglamentavimo susitarimą. Derybos pradėtos 2008 m. liepą, bet, įvykus Rusijos ir Gruzijos konfliktui, keliems mėnesiams sustabdytos. Abi šalys nori platesnio bendradarbiavimo visose srityse, pripažindamos besiplečiančius ryšius. ES visų pirma siekia artimesnio bendradarbiavimo su Rusija, kad užsitikrintų energijos išteklių tiekimą. Rusija tiekia didelę dalį Europoje sunaudojamos naftos ir dujų, bet jų tiekimas ne kartą buvo nutrūkęs dėl Rusijos ir tranzitinių šalių (dažniausiai Ukrainos) ginčų.

Rinkėjas © ECHO

Saugodama žmogaus teises ES į visas pasaulio vietas siunčia rinkimų stebėtojus.

Ryšiai su Rytų Europa

ES siekia stiprinti santykius ne tik su Rusija, bet ir kitomis šešiomis šio regiono valstybėmis: Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu, Moldova, Ukraina ir Baltarusija. Plane numatyta didinti šioms šalims skiriamą finansavimą ir atverti joms laisvos prekybos susitarimų perspektyvą, jeigu jos ims vykdyti politines ir ekonomines reformas. Per šalis, kurioms siūloma ši Rytų partnerystės programa, Europos Sąjungai tranzitu tiekiama nafta ir dujos, bet visos jos turi įveikti rimtas demokratijos ir teisinės valstybės įtvirtinimo problemas. ES rūpinasi ir šio regiono stabilumu: 2008 m. rugpjūtį įvykęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas, baigėsi paliaubomis, sudarytomis tarpininkaujant ES.

Artimesni ryšiai su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais

2008 m. liepą ES pradėjo Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos procesą, kuriuo siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kaimynėmis. Šia nauja iniciatyva suburiamos 27 ES valstybės narės ir 16 pačių įvairiausių kitų šalių (pvz., Izraelis, Turkija, Sirija) bei beveik 800 mln. jų gyventojų. Bus imtasi bendrų projektų Viduržemio jūros regionui atgaivinti – taršos šalinimo, uostų renovacijos, laivų transporto tobulinimo, saulės energetikos plėtojimo ir kitų. Dalyvaus ir Arabų valstybių lygos bei Palestinos savivaldos atstovai.

Regioniniai santykiai. Azija ir Lotynų Amerika

Europos Sąjunga palaiko ne tik dvišalius santykius, bet ir vis glaudesnius ryšius su regioninėmis grupėmis, visų pirma Azijos ir Lotynų Amerikos. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ES sudarė glaudesnės partnerystės susitarimus. Taip labiau atsižvelgiama į šių santykių ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius aspektus.

Būsimosios ES valstybės narės. Balkanai

Septynios Balkanų regiono šalys siekia ES narystės. Kroatija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija jau oficialiai paskelbtos šalimis kandidatėmis. ES mano, kad kitos penkios Vakarų Balkanų šalys irgi gali tapti šalimis kandidatėmis. Tai Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija ir Serbija. Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., bet dėl jo statuso tarptautinio susitarimo dar nėra. ES aktyviai ieško diplomatinio sprendimo, o kol kas teikia praktinę pagalbą – nusiuntė apie 1900 teisės specialistų ir policijos pareigūnų padėti stiprinti teisinę valstybę.

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?